Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūlo, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama.
Projekte taip pat teigiama, kad pagalbiniam apvaisinimui panaudojus ne partnerio lytines ląsteles ir gimus penkiems gyviems vaikams, likusios lytinės ląstelės turi būti sunaikintos. Numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės.
Pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą Vyriausybė jau teikė Seimui 2003 metais, tačiau 2008 metais jis grąžintas tobulinti.
„Žmogus turi galimybę išsaugoti savo lytines ląsteles, jei dėl esamos sveikatos būklės ar galimų sveikatos sutrikimų abejoja dėl savo vaisingumo ateityje.
Nevaisingumo statistika ir visuomenės nuomonė
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc.
Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. Siekdama sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM savo ruožtu užsakė visuomenės nuomonės tyrimą.
2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. respondentų pritartų pagalbiniam apvaisinimui, jei jis būtų taikomas nevaisingoms poroms. Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena. Pagalbiniam apvaisinimui nepritaria 12 proc. apklaustųjų, o 16 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Diskusijos dėl embrionų šaldymo ir kiaušialąsčių
Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Pradėję svarstyti projektą parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą.
„Mes sakome, kad turi būti išsaugoma ir užšaldoma daugiau embrionų - tiek, kiek pavyksta sukurti iš karto. Būtent tai leistų moteriai, jeigu nesėkminga būtų apvaisinimo procedūra, ją pakartoti. Turint užšaldytus embrionus nereikėtų medicininio įsikišimo (...), be žalos moters organizmui.
„Taip, aš žinau - bažnyčios požiūris yra, kad embrionas yra dar negimęs žmogus, kurį reikia saugoti. Jie nusistatę prieš šaldymą, todėl ir buvo siūloma (šaldyti) kiaušialąstes, bet, kaip medikai teigia, yra ne daugiau kaip 10 proc. tikimybė, kad kiaušialąstė išgyvens užšaldymą.“
Teisiniai partnerystės aspektai
„Įvertinus tai, kad partnerystę reglamentuojančių teisės aktų nėra, de facto dirbtinis (pagalbinis) apvaisinimas galimas tik santuoką sudariusiai porai. Toks draudimas gali apriboti galimybę daliai Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų.
Be to, siūloma numatyti, kas bus daroma su embrionais moteriai po kiaušialąstės apvaisinimo iki jos įdėjimo į gimdą persigalvojus ir nesutikus tęsti pagalbinio apvaisinimo.
„Teisės aktai šiuo metu nenustato nėštumo nutraukimo draudimo, o embrionų redukcija taip pat gali būti laikoma viena iš nėštumo nutraukimo formų.
Parlamente jau antrą kadenciją nagrinėjamas įstatymo projektas dėl dirbtinio apvaisinimo šiuo metu yra grąžintas iš naujo svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Tai padaryta remiantis Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Šią išvadą patvirtino dar praėjusios kadencijos Seimo etikos sargai.
„Praktiškai mes esame iš tų Europos Sąjungos valstybių - turbūt vos ne vienintelė neturime reglamentuoto pagalbinio apvaisinimo. Praėjusią kadenciją pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų.
Apibendrinimas
Lietuvoje vis dar nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą, todėl nevaisingos šeimos negali tikėtis kompensacijos už gydymo išlaidas. Šiuo metu svarstomi įvairūs įstatymo projektai, tačiau visuomenėje ir tarp politikų vis dar vyksta diskusijos dėl embrionų šaldymo, lytinių ląstelių donorystės ir kitų svarbių klausimų.
žymės:
Panašus:
- Kaip Gauti Dirbtinio Apvaisinimo Kompensaciją Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje: naujausi Sveikatos ministro įsakymai ir įstatymų projektai
- Dirbtinis apvaisinimas: atskleisti sėkmės paslaptys, išsklaidyti mitai ir revoliucinės naujausios technologijos
- Neįtikėtinos frazės apie motinystę: atrask meilę, atsidavimą ir stiprybę, kurios keičia gyvenimą!
- Gardžiausi ir Sveikiausi Receptai su Kukurūzais Vaikams – Mėgstamiausi Patiekalai!