Aspergerio sindromas, tradiciškai įvardinamas kaip autizmo spektro sutrikimas, yra raidos sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus elgesiui, jo pasaulio suvokimui bei bendravimui su kitais. Remiantis neuroįvairovės teorija - galima pasakyti, kad tai tiesiog kitoks žmogaus neurologinio veikimo būdas. Dėl kitokios neurologinės veiklos ypatumų, Aspergerio sindromą turintys žmonės dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais.
Dauguma Aspergerio sindromo atvejų diagnozuojami nuo penkerių iki devynerių metų vaikams, o kai kurie diagnozuojami jau trejų metų amžiaus vaikams. Aspergerio sindromas diagnozuojamas įprastai 5-9 m. Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms. B. Veselienė sako, kad pasaulyje daugėja atvejų kai autizmo spektro sutrikimai diagnozuojami vėlesniame amžiuje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad net 3-4 kartus dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi berniukams nei mergaitėms. Kita vertus, mergaitės daug geriau maskuojasi, negu berniukai, nors toks maskavimasis atima be galo daug pastangų ir energijos.
Aspergerio sindromo požymiai
Vaikai ir paaugliai, turintys Aspergerio sindromą, dažniausiai geba bendrauti su kitais ir pakankamai gerai atlikti užduotis mokykloje. Juos išskiriantis dalykas iš kitų yra tai, kad jiems gali būti sunku perprasti socialines situacijas ir subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas. Aspergerio sindromą turintys vaikai gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį. Aspergerio sindromu sergančių vaikų bendras kalbos vystymasis (pavyzdžiui, gramatikos įgūdžiai ir žodynas) dažnai nesulėtėjęs, tačiau jiems kyla sunkumų kalbantis socialinėse aplinkose.
Aspergerio sindromą turintys žmonės dažnai susiduria su:
- Tam tikrais sunkumais, susijusiais su socialine komunikacija, kontakto užmezgimu ir palaikymu.
- Sunkiai identifikuoja vadinamąją kūno kalbą, kitų žmonių žodžius supranta tiesmukai, neatpažįsta sarkazmo ir ironijos.
- Nesivelia į „socialinius žaidimus“, nepasižymi klasta. Yra tiesūs ir atviri, nelinkę meluoti, todėl netyčiomis gali įžeisti kitus.
- Nejaučia asmeninės erdvės - gali stovėti per arti arba per toli.
- Netipiniu akių kontaktu - arba jis yra palaikomas labai ribotai, į akis žiūrima mažai, arba akių kontaktas yra pernelyg intenstyvus ir į pašnekovą nemandagiai spoksoma.
- Sunkumais suprantant kitų emocijas ir priimtinu būdu išreiškiant savo emocijas.
- Fiziniu nerangumu, prastesne judesių koordinacija - keistoka eisena, prastesni nei kitų rezultatai žaidžiant komandinius žaidimus, ypač tuos, kuriuose reikia mesti ar gaudyti kamuolį.
- Padidėjusiu arba sumažėjusiu jautrumu specifiniams garsams, kvapams, tekstūroms ar prisilietimams.
- Netolygus mokymosi gebėjimų profilis.
- Itin gilus, aistringas ir kartais viską užgožiantis susidomėjimas tam tikra tema - specialusis interesas.
- Dėmesys detalėms ir išskirtinis gebėjimas jas įsiminti.
- Labai geras sugebėjimas pastebėti pasikartojančius šablonus ir klasifikuoti daiktus.
- Tiesumas ir sąžiningumas. Dauguma jų turi labai stiprų socialinio teisingumo jausmą.
Viso to pasekoje, kiti žmonės dažnai padaro klaidingą prielaidą, kad Aspergerio sindromą turintis vaikas ar suaugęs yra nemandagus, netaktiškas, arogantiškas keistuolis, kuris nemėgsta kompanijos. Tačiau tiesa dažniausiai yra priešinga - Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai labai nori turėti draugų, ir jie patys yra labai lojalūs, patikimi draugai. Tačiau, turintiems šį sindromą, sunku užmegzti kontaktą ir jį palaikyti kitiems priimtinu būdu.
Specialusis interesas
Itin gilus, aistringas ir kartais viską užgožiantis susidomėjimas tam tikra tema yra specialusis interesas. Neretai specialusis interesas būna gana siauras, išskirtinis ir neurotipiškiems žmonėms sunkiai pritaikomas. Pirmuosius neįprastus Aspergeriuko interesus galima pastebėti jau 2-3 metų amžiuje. Ir dažniausiai jie pasireiškia neįprastu susidomėjimu tam tikromis objektų detalėmis - pvz. besisukančiais mašinėlių ratais. Pas kiek vyresnio amžiaus vaikus jau galima pastebėti fiksacijas ir stiprų susidomėjimą specifinėmis objektų kategorijomis, stiprų polinkį sukaupti ko daugiau tokių objektų pavyzdžių.
Specialusis interesas atlieka keletą svarbių funkcijų Aspergerio sindromą turinčio žmogaus gyvenime: jis padeda įveikti nerimą ir atsipalaiduoti, teikia malonumą, sukuria aiškumo ir gyvenimo nuspėjamumo jausmą, padeda sukurti identiteto jausmą. Specialusis interesas gali būti džiaugsmo ir savigarbos šaltinis, ypač jei yra tėvų, mokytojų ar terapeuto konstruktyviai panaudojamas.
Autizmo požymiai
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. nesako nė vieno prasmingo dviejų žodžių junginio (neįskaitant atkartojimo ar pakartojimo).
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Aspergerio sindromo priežastys ir diagnostika
Tikslios Aspergerio sindromo atsiradimo priežastys nėra žinomos. Tačiau yra tyrimų, rodančių paveldimumo įtaką. Tipiškai, jeigu vaikui nustatomas Aspergerio sindromas - labai artimų giminaičių tarpe atrandama ir daugiau asmenų, kuriems labai būdingi panašūs bruožai. Jau kurį laiką paneigta anksčiau vyravusi klaidinga nuostata apie tai, kad Aspegerio sindromą (kaip ir kitus autizmo spektro sutrikimus) gali sukelti netinkamas auklėjimas, pernelyg “šalti” tėvai.
Vieno atsakymo, kodėl gimsta vaikai autizmo spektre nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų ir jų pokyčių. Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas bus autizmo spektre, visgi, svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, geriausia yra pasikalbėti su gydytoju. Suaugusiems žmonėms Aspergerio sindromo diagnozė padeda suprasti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla būtent dėl šios būklės. Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra.
Pagalba ir ugdymas
Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą. Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Vaikams gali prireikti pagalbos ir mokykloje.
Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.
Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas. Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas.
Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius.
Nors žmonės, sergantys Aspergerio sindromu, dažnai turi vidutinį arba aukštesnį nei vidutinį intelektą, gerus kalbos įgūdžius ir yra gan kūrybingi, jiems dažnai būna sunku išgyventi kasdienes, socialines situacijas, ypač reikalaujančias bendravimo su kitais žmonėmis. Dėl šių sunkumų žmogus, sergantis Aspergerio sindromu, gali jausti nerimą, sumišimą ir nusivylimą. Kartais jų šeima ir draugai taip pat patiria šias emocijas, stengiantis suprasti ir padėti Aspergerio sindromą turinčiam žmogui.
Parengta bendradarbiaujant su Asociacija Lietaus vaikai ir gyd. Tomui Eicher-Lorkai oficialiai diagnozotas Aspergerio sindromas, vienas iš autizmo spekttro sutrikimų. Jis tikina - diagnozė netrukdo jam išvysti visas gyvenimo spalvas, siekti savo asmeninių ar profesinių tikslų.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Aspergerio sindromas nėra liga ir jis nėra pagydomas. Tai tiesiog kitoks neurologinio smegenų veikimo tipas. Visi sunkumai atsiranda dėl to, kad aspergeriukai turi gyventi ir funkcionuoti visuomenėje, kuri pritaikyta neurotipiškiems žmonėms. Tai nėra lengva, ir ko gero tai viena iš priežasčių, kodėl 1/3 Aspergerio sindromą turinčių žmonių, serga sudėtingomis depresijos formomis. Jų tarpe dažniau nei įprasta pasitaiko ir nerimo sutrikimas. Daugelis Aspergerio sindromą turintiems žmonėms skirtų terapijų turi būti parenkamos labai individualiai ir yra nukreiptos į konkrečiam žmogui kylančių sunkumų sumažinimą. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesnis teigiamas poveikis.
Šiems žmonėms yra daug sunkiau suprasti kitus bei su jais bendrauti, atlikti kasdienines veiklas, dalyvauti šeimos gyvenime, įsilieti į mokyklos veiklas bei socialinį gyvenimą. Kai kurie žmonės puikiai išmano ir geba bendrauti su labai įvairiais žmonėmis, tačiau net bendraujantys žmonėms susiduria su sunkumais komunikuodami su žmonėmis turinčiais Aspergerio sindromą. Iš pirmo žvilgsnio žmonės turintys šį susirgimą gali pasirodyti labai drovūs, keisti bei nerangūs. Jie taip pat gali atrodyti sunerimę, hyperaktyvūs, atsiskyrėliški bei liūdni. Vaikams bei suaugusiems susidoroti su sunkumais kylančiais dėl Aspergerio sindromo padeda šioje srityje specializuojantys psichologai.
Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius.
Panašus:
- Aspergerio Sindromas Vaikams: Sužinokite Pagrindinius Simptomus, Diagnostikos Būdus ir Efektyvias Pagalbos Galimybes!
- Aspergerio Sindromas Vaikams: Pagrindiniai Simptomai Ir Efektyvios Pagalbos Būdai
- Dauno sindromo tyrimas nėštumo metu: kada ir kokius testus atlikti?
- Širdies Plakimas Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Kritinius Simptomus!
- 8 metų vaiko raida: svarbiausi etapai ir unikalūs ypatumai, kuriuos privalote žinoti!