Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Aspergerio sindromas yra autizmo spektro sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Nors šis sindromas gali būti diagnozuojamas tik mokykliniame amžiuje, tėvai dažnai gali pastebėti ankstyvus požymius dar vaikui būnant mažam.

Pagrindiniai Aspergerio Sindromo Požymiai

Bendravimo Sunkumai

Vienas iš pagrindinių Aspergerio sindromo požymių yra bendravimo sunkumai. Nors vaikai, turintys šį sutrikimą, gali turėti gerą kalbos įgūdžių vystymąsi, jiems gali būti sunku suvokti socialines normas. Tokie vaikai dažnai vengia akių kontakto, jiems sudėtinga interpretuoti kūno kalbą ar veido išraiškas.

Riboti Interesai Ir Pasikartojantis Elgesys

Kitas ryškus simptomas yra riboti interesai ir pasikartojantis elgesys. Vaikai su Aspergerio sindromu dažnai turi intensyvų susidomėjimą tam tikromis temomis ir gali praleisti daug laiko gilindamiesi į jas. Jie taip pat gali turėti pasikartojančius judesius ar elgesio modelius, kaip ritmingas siūbavimas ar rankų plojimas.

Socialinių Santykių Sunkumai

Socialinių santykių srityje vaikai, turintys Aspergerio sindromą, dažnai susiduria su sunkumais. Nors jie gali norėti bendrauti su bendraamžiais, jiems trūksta įgūdžių, kaip tai padaryti sėkmingai. Jie gali nesuvokti kitų emocijų, sunkiai suprasti, ką reiškia dalintis ar bendradarbiauti.

Sensorinis Jautrumas

Sensorinis jautrumas yra dar vienas svarbus simptomas. Vaikai su Aspergerio sindromu gali būti itin jautrūs garsams, šviesoms ar tekstūroms. Tam tikri garsai, kurie kitiems atrodo įprasti, gali jiems sukelti diskomfortą. Vaikai gali nemėgti tam tikrų drabužių dėl jų tekstūros arba vengti tam tikrų maisto produktų dėl jų struktūros.

Intelektiniai Gebėjimai

Kalbant apie intelektinius gebėjimus, dauguma vaikų su Aspergerio sindromu turi normalią ar net aukštesnę nei vidutinę intelekto lygį. Jie gali puikiai išmanyti tam tikras sritis, kaip matematika ar mokslas, tačiau gali susidurti su sunkumais suprantant abstrakčius konceptus, tokius kaip emocijos ar santykiai.

Diagnostika

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Medicinos specialistas arba komanda pasikalbės su jumis ir jūsų vaiku, ar kitais šeimos nariais, ir stebės jūsų vaiką, kad nustatytų, ar jis atitinka tam tikrus Aspergerio sindromo kriterijus. Vertinimo metu paprastai bus užduodami klausimai apie socialinius ir emocinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, mokymosi gebėjimus, judėjimo įgūdžius ir ypatingus pomėgius.

Autizmo „Raudonos Vėliavėlės“ (Požymiai)

  • 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
  • 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
  • 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
  • 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
  • 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
  • 24 mėn.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

  • Socialinės sąveikos sutrikimas.
  • Komunikacijos sutrikimas.
  • Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.

Pagalba Ir Terapija

Aspergerio sindromas yra sudėtingas sutrikimas, tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkama pagalba gali padėti vaikui geriau prisitaikyti ir sėkmingiau funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo.

Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku.

Terapijos Rūšys

  • Socialinių, ryšių vystymas ir elgesio analizė
  • Pažintinė elgesio terapija, siekiant sumažinti nerimo sutrikimus ir depresiją, pasikartojančių stereotipinių veiksmų kiekį ir redukuoti rutinišką elgesį
  • Darbo ir fizinė terapija, siekiant sumažinti fizinį nerangumą, pagerinti kūno koordinaciją
  • Kalbos terapija, siekiant pagerinti bendravimo įgūdžius
  • Artimųjų ir šeimos mokymas

Medikamentai

Medikamentai naudojami nerimo sutrikimams, depresijai, koncentracijos trūkumui ir agresijai gydyti. Atipiniai antipsichotikai - risperidonas ir olanzapinas, dažniausiai skiriami medikamentai. Risperidonas sumažina save žalojančių veiksnių kiekį, agresiją, impulsyvumą, stereotipinių veiksmų ir rutinos dažnį.

Seratonino reabsorbcijos inhibitoriai fluoksetinas, fluvoksaminas ir sertralinas reguliuoja pasikartojančius interesų ir elgesio modelius. Išvardinti medikamentai gali turėti šalutinį poveikį, todėl būtina apsvarstyti jų naudos/rizikos santykį.

Patarimai Tėvams Ir Mokytojams

  • Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems.
  • Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma.
  • Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami.
  • Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.
  • Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia.
  • Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus.
  • Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas.
  • Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: