Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Bendraudamas ir žaisdamas su tėveliais ar kitais šeimos nariais jis išmoksta mąstyti, judėti, reikšti emocijas ir dar daugiau. Tai, kaip jūsų naujagimis žaidžia, mokosi, kalba, veikia ir juda, suteikia svarbių užuominų apie jo raidą.

Kūdikio Raida Nuo Gimimo Iki Mėnesio

Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai. Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis.

Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni.

Antrasis Kūdikio Mėnuo: Reakcijos ir Refleksai

Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų, o įgimtus refleksus pradeda papildyti išmokti. Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą.

Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Vaikas atpažįsta mamą ir jos balsą, nusiramina imamas ant rankų.

„Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kai, pavyzdžiui, viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną“, - sako I. Girdvainienė.

Nuo Trečio Mėnesio: Regos Tobulėjimas ir Motorika

Kuomet prasideda trečias gyvenimo mėnuo, pradeda tobulėti kūdikio rega, kas leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat, sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas, turbūt, yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais.

Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui. Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo. Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai.

„Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams.

Ketvirtas Mėnuo: Augimo Šuolis ir Vartymasis

Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamas augimo šuolis. Pasak raidos ekspertų, jis gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses.

Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti. Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau. Kartais pakanka parodyti, kaip reikia verstis, ir jis labai greitai perpranta. Tereikia paguldyti ant nugaros, prilaikyti tą kojytę, per kurį šoną jis versis, kitą kojytę sulenkti ir pasukti. Kai kuriems pakanka kartą du parodyti ir po kelių dienų jie jau puikiai vartosi.

„Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti.

Penktas ir Šeštas Mėnesiai: Ryšys su Tėvais ir Nauji Įgūdžiai

Kitas, penktas, mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti. „Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio.

Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Kūdikį galima primaitinti daržovių ar vaisių tyrelėmis bei košėmis. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y.

Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje.

„Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko pozoje, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas“, - su naujo etapo iššūkiais susidursiančius tėvelius ramina I. Girdvainienė.

Nuo Septinto Mėnesio: Judėjimas ir Pažinimas

Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs.

Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje.

Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento. Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį. Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų.

Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje. Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti.

Devintas Mėnuo: Augimo Šuolis ir Elgesio Pokyčiai

„Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat, šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų“, - apie svarbius kūdikio elgesio pokyčius perspėja I. Girdvainienė.

Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes. Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais. Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių.

Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius.

Dešimtas ir Vienuoliktas Mėnesiai: Pasiruošimas Vaikščioti

Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“.

Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia. Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą.

Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais.

Pirmasis Gimtadienis: Kūdikystės Pabaiga ir Nauji Pasiekimai

Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja).

Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti. Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis? Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima. O kuria piešia?

Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?

Specialistai teigia, kad mažyliai pasaulio garsus girdi dar būdami mamos įsčiose: apie penktą nėštumo mėnesį jie pradeda reaguoti į aplinkos garsų dirgiklius, o septynių mėnesių atpažįsta motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Stebėjimais įrodyta, kad gimę kūdikiai greičiau nurimsta išgirdę ramaus jiems jau atpažįstamo mamos arba kito artimo asmens balso, girdėtos ramios muzikos ar klausytų lopšinių melodijų.

  • Prisilietimai. Bendravimas pirmaisiais mėnesiais itin svarbus per sensorinius pojūčius. Tėvų ar globėjų lietimai: paglostymai, mylavimai, sūpavimai, patrynimai, lengvi pažnaibymai, žaidinimai, švelnūs masažai - stimuliuoja įvairias vaikelio reakcijas.
  • Garsai. Tai vienas svarbiausių bendravimo su kūdikiais komponentų. Jų verksmas - bene pirmas girdimas pranešimas pasauliui apie save. Vėliau stebėdami vaikelį, lengvai suprasime, ką ir kokiu verksmu jis praneša: ar nori valgyti, ar miegoti, ar jam šalta, karšta, šlapia, o galbūt jis pasiilgo fizinio artumo. Šiame bendravimo etape svarbu parodyti, kad supratote vaikučio poreikius ir juos atliepėte. Juk jis iš artimo žmogaus balso, iš prisilietimo supranta, kad yra išgirstas, vadinasi, yra svarbus. Vaikelis jus išgirdęs gali greitai nurimti arba kalbinamas parodyti, kad džiaugiasi - muistytis, mostaguoti rankytėmis ir kojytėmis. Vėliau vaikutis bendrauja išmokęs šypsotis, gali pasukti galvą garso šaltinio link, bando skleisti nevalingus garsus.
  • Kalbėjimas ir klausymas. Vėliau išgirsite, kaip vaikelis mokosi vograuti. Vogravimas atsiranda apie antrą mėnesį ir primena tarsi balandžių burkavimą; vaikutis vis kartoja tuos pačius balsius, keisdamas jų toną. Taip prasideda pirmosios kalbėjimo pamokos. Šiek tiek vėliau vaikutis įveikia sudėtingesnes pamokas - ima čiauškėti: jis jau taria garsų samplaikas, skiemenis, skiemenų junginius. Įdomu tai, kad viso pasaulio kūdikiai iki 6 mėnesių čiauška vienodai, o tik vėliau jų kalbėjimo aparatas ima formuotis pagal jį supančios kalbos specifiką.

Specialistai teigia, kad čiauškėjimas dar nėra tikras garsų tarimas, o labiau bandymas, mokymasis juos tarti. Nuo septinto mėnesio artikuliacija darosi aiškesnė, valingesnė ir vaikučio kalbėjimas vystosi greičiau - jis mokosi naujų garsų derinių, taria priebalsius, skiemenis, tikslingai siekia mėgdžioti. Šiuo periodu labai svarbu reaguoti į tokias vaiko bendravimo formas: stebėti akis ir burnytę ir atsakyti jam tiek žodžiais, tiek kūnu ir būtinai palaikant akių kontaktą.

Svarbu, kad kūdikis išmoktų fokusuoti žvilgsnį iš pradžių į jūsų lūpas, akis, o vėliau mokėtų žvilgsniu vedžioti nuo vieno prie kito. Būkite arti vaiko, geriausiai jam matomoje ir girdimoje pozicijoje. Palaikykite dialogą su juo kuo įvairesnėmis kalbinėmis ir nekalbinėmis formomis. Tegul vaikas pamato įvairias jūsų mimikas, grimasas, vaidybą, lai išgirsta įvairius kalbėjimo tonus ir intonacijas, pamėgdžiojimus, kalbos melodingumą. Nė nepastebėsite, kad instinktyviai kalbėsite šiek tiek aukštesniu balsu, ir tai yra natūralu, mat, pasirodo, kūdikiai labai smalsiai reaguoja į tokį kalbėjimą.

Ir visiškai nesvarbu, ar pasakosite apie vaizdą už lango, ar apie verdamą košę, ar apie skaitomą knygą, ar apie vystyklų kvapą - jūsų balsas užvaldys visą kūdikio dėmesį. Vaikutis mokysis suprasti, ką sakote, kaip sakote ir bandys suvokti, kaip jis tai išgirsta, tarsi atkoduoja.

Ryšys su Globėju

Mokslininkė D. Suskind teigia, kad vienas svarbiausių kūdikių vystymosi komponentų yra ryšys tarp jo ir globėjo, apimantis jį supančią kalbinę aplinką. Visi tie atliepiamieji kalbinimai: ,,ūūū“, ,,aaa“, ,,agu“, ,,utiti“, ,,mylu mylu“ - veikia kaip katalizatorius, mažylio smegenyse sujungiantis milijardus neuronų, reikalingų įvairiapusiam vystymuisi. Būtent kūdikystėje, kai kuriamos ir stiprinamos neuroninės jungtys, verbalinio mokymosi ir apskritai vystymosi potencialas yra pats didžiausias dėl specifinio tam laukui smegenų neuroplastiškumo.

Tačiau svarbu suprasti, kad žodžių kiekis yra kaip priedas prie mylinčio ir rūpestingo ryšio, kurį sukuria globėjas. Nepamirškime, kad bendravimo procese reikia mažiausiai dviejų asmenų. Bendraudami sąveikaujame, veikiame vienas kitą. Mokydami savo vaikus, būtinai ir patys mokykitės iš jų naujų komunikacijos būdų.

žymės: #Kudiki

Panašus: