Nors vasariškų dienų džiaugsme norėtųsi dalintis tik geromis žiniomis, deja, gyvenimas yra įvairus. Lietuvoje apibendrinti 2022 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2022“.
Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2022 m. Lietuvoje mirė 42 884 žmonės, t. y. 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais. Daugiausiai gyvybių nusinešė kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir COVID-19 liga.
Keturios pagrindinės mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys - sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų - 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos- 6,1 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių - 5,4 proc. visų mirusiųjų.
Vyrų ir Moterų Mirtingumo Skirtumai
Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 20 457 vyrai, lyginant su 2021 m. - 2 432 vyrais mažiau, skelbia Sveikatos informacijos centras. Vyrų mirtingumo rodiklis 2022 m. buvo 1548,4 atvejo 100 tūkst. vyrų (2021 m. - 1752,9 atvejo).
„Daugiausia (46 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,3 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,2 proc. - smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų“, - ataskaitoje teigia Sveikatos informacijos centras. Nuo piktybinių navikų 2022 m. Lietuvoje mirė 4 278 vyrai, t. y. 20,9 proc. visų mirusių vyrų.
Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, pažymima ataskaitoje. Tuo tarpu 8,1 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 658 vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
Sveikatos informacijos centras taip pat pažymi, kad nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (6,2 proc. visų mirusių vyrų). Vyrų mirtingumo rodiklis lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,6 karto. Tuo tarpu virškinimo sistemos ligos sudarė 5,6 proc. vyrų mirties priežasčių - nuo jų mirė 1 153 vyrai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje mirė 22 427 moterys, lyginant su 2021 m. - 2 430 moterų mažiau. Sveikatos informacijos centras praneša, kad daugiausia moterų (58,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2022 m. buvo 866,8 atvejo 100 tūkst. moterų (2021 m. - 883,3 atvejo).
Nuo piktybinių navikų 2022 m. mirė 3 621 moteris ir tai sudarė 16,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos bei kasos piktybinių navikų. Trečioji moterų mirties priežastis yra COVID-19 liga. Nuo jos 2022 m. mirė 1 346 moterys (6 proc. visų mirusių moterų). Koronaviruso mirtingumo rodiklis pastaraisiais metais buvo 89,1 atvejo 100 tūkst. moterų ir lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,8 karto.
Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2022 m. mirė 1 053 moterys ir tai sudarė 4,7 proc. visų mirusiųjų moterų. Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 678 moterų didžiausia dalis (69,3 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė - 14,9 proc.
Darbingo Amžiaus Gyventojų Mirtingumas
23 proc. visų mirusiųjų 2022 m. sudarė 16-64 m. amžiaus asmenys (34,5 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų mirčių). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16-64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų - 10,2 proc. virškinimo organų piktybinių navikų - 9,2 proc.
Vaikų Mirtingumas
Nuo 2014 m stebimas 1-17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2022 m. mirė 58 1-17 metų amžiaus vaikai (35 berniukai ir 23 mergaitės). Tai yra 57 proc. mažiau nei 2014 m. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys - išorinės (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.).
2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), palyginti su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Iš viso mirė 37 berniukai ir 30 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).
2023 m. mirė 83 1-17 metų amžiaus vaikai (54 berniukai ir 29 mergaitės). Palyginti su 2022 m., 25 vaikais daugiau. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys - išorinės (38,6 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir piktybiniai navikai (13,3 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 32 vaikai.
Pernai mirė 57 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2022 m., 10 kūdikių mažiau. Iš viso mirė 33 berniukai ir 24 mergaitės.
Lentelė: Dažniausios vaikų mirties priežastys 2022 m.
| Amžiaus grupė | Dažniausios mirties priežastys | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| 1-17 metų | Išorinės priežastys | 37,9% |
| 1-17 metų | Piktybiniai navikai | 15,5% |
| 1-17 metų | Nervų sistemos ligos | 12,1% |
| Kūdikiai (iki 1 metų) | Perinatalinio laikotarpio ligos | 40,3% |
| Kūdikiai (iki 1 metų) | Įgimtos formavimosi ydos | 40,3% |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Dažniausia Vaikų Tuberkuliozės Forma: Atpažinkite Simptomus, Efektyvus Gydymas ir Patikima Prevencija
- Dažniausios Priešlaikinio Gimdymo Infekcijos: Kaip Jas Atpažinti ir Efektyviai Valdyti
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Priešlaikinio gimdymo pasekmės ir neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo paslaptys
- Atraskite Kvepalų Magiją Vaikams – Kūrybingas Eksperimentų Rinkinys Smalsiems Mažiesiems!