Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Simptomai, kuriuos galite patirti pirmąjį trimestrą, yra šie:
- Pykinimas ir vėmimas (rytinis pykinimas). Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas. Pokyčių jūsų krūtys gali būti pilnesnės, jautrios ir skausmingos.
- Nuovargis. Nuovargis taip pat yra vienas iš pirmųjų nėštumo simptomų. Nėra tiksliai aikšu kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Dažnas šlapinimasis nėštumo metu
Dažnas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas jau kurį laiką nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimas. Nors iš dažno noro šlapintis vis dar neretai tiesiog pasišaipoma, pasiūlius mažiau vartoti skysčių, tai ne tokia jau nereikšminga problema. Dažnas šlapinimasis, ypač po nedaug, taip pat pakitusi šlapimo spalva gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomai. Dažnas šlapinimasis savaime nėra sveikatos sutrikimas, kai atsižvelgiama ir į kitus rodiklius, be to, šlapinantis iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Galbūt pastaruoju metu tiesiog pradėjote daugiau suvartoti skysčių? Arba tiesiog jūsų šlapimo pūslės tūris nedidelis?
Šlapinimasis nėštumo metu nei įprastai. Inkstai apdoroja papildomą skysčių kiekį, kuris patenka į šlapimo pūslę. Nėštumas padidina inkstų efektyvumą.
Priežastys
Dažnas šlapinimasis gali būti reakcija į suvartotą didelį kiekį skysčių, ypač veikia kofeino ar alkoholio turintys gėrimai.
Moterys dažniau šlapintis gali nėštumo metu. Tai pasireiškia nuo 6 nėštumo savaitės ir trunka iki pat gimdymo. Padažnėjęs šlapinimasis besilaukiant vyksta todėl, jog didėjant gimdai, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei.
Kada vertėtų sunerimti?
Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų.
Stiprus noras ir skausmas šlapinantis, ypač naktį, dažnai aprimsta pasišlapinus, tačiau pūslei pildantis, skausmas vėl stiprėja, tarsi spazmuoja. Pilvo apačios skausmas gali nukeliauti iki tarpvietės, kirkšnių, šlaunų. Dirglioji pūslė - tai būklė, kai šlapimo pūslė yra nuolatinio įsitempimo būsenoje ir negali pakankamai atsipalaiduoti. Cistitas arba šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai kyla dėl į šlapimo takus patekusios bakterijos, todėl tiesiog pasėdėjus ant šalto paviršiaus uždegimas kilti negali.
Šlapimo takų infekcijos nėštumo metu
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos yra susijusios su moters šlapimo ir lytinių organų sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę, šlaplę, makštį, gimdą ir kiaušides. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šių organų funkciją ir padidinti infekcijų riziką. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos apima įvairias infekcijas, kurios gali paveikti šlapimo takus ir lytinius organus nėštumo metu. Tai gali būti šlapimo takų infekcijos (STI), cistitas, pielonefritas ir kitos infekcijos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ir netgi sepsį.
Priežastys
Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti.
Diagnostika
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė.
Gydymas
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytą bakteriją ir jos jautrumą. Be to, rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą, kad būtų skatinamas šlapimo nutekėjimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus.
Šlapimo nelaikymas po gimdymo
Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu apibūdinamas, kaip nevalingas, dalinis arba visiškas šlapimo pūslės ištuštinimas. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo.
Yra įrodyta, kad nėštumas ir gimdymas padidina šlapimo nelaikymo riziką, dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis, tai gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.
Kaip palengvinti šlapimo nelaikymą po gimdymo
- Šlapimą sugeriantys įklotai: šie įklotai yra skirtingų sugėrimo lygių ir rekomenduojami pagimdžiusioms moterims, nelaikančioms šlapimo. Jie yra diskretiški, atitinkantys kūno formas ir glaudžiai prie jo priglundantys, o lipnios juostelės juos pritvirtina prie apatinio trikotažo.
- Kėgelio pratimai (dubens dugno raumenų stiprinimas): rekomenduojama pradėti daryti šiuos pratimus dar prieš pastojant.
- Optimalaus svorio palaikymas: nurodoma, kad nutukimas taip pat gali būti susijęs su šlapimo nelaikymu.
- Vidurių užkietėjimo prevencija: ši problema gali sukelti spaudimą šlapimo pūslei ir šlaplei ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas.
Nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo. Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.
Poveikis emocinei būklei
Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Artėjančio gimdymo požymiai: svarbiausi ženklai, kuriuos privalote atpažinti!
- Dažnas kūdikio kvėpavimas: ką reikia žinoti apie priežastis, simptomus ir efektyvų gydymą
- Dažnas šlapinimasis ir kiti nėštumo požymiai, kurių negalite praleisti!
- Telšių senelių globos namai: patikima priežiūra ir jauki aplinka
- Vaistai nuo kosulio vaikams: efektyvūs patarimai, kaip pasirinkti ir gydyti saugiai