Balandžio 12 d. Maknickai Vilniuje surengė šeimos pavasario koncertą jau šeštą kartą. Būtent šis koncertas ir paskatino pasidomėti unikalia muzikuojančia šeima.
Šeima ir Muzika
Svajonės išsipildė su kaupu: šeimoje šeši vaikai, ir nemuzikuoja kol kas tik jaunėlis, penkerių Matas. Visi kiti - Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai. Dešimtmetis Jonas griežia smuiku, kaip ir vienintelė tarp berniukų auganti šešiolikmetė sesė Greta. Koncertą pradėjo Jonukas, stropiai pagrieždamas Charlesˊio Dancla Koncertinį solo. Jam akompanavo vyriausias brolis Ignas, ką tik trumpam grįžęs iš Londono, kur studijuoja Karališkojoje muzikos akademijoje, profesorės Joannos MacGregor fortepijono klasėje. Violončelininkės Ramutės Kalnėnaitės ugdytinis Julius pagriežė Gabrielio Fauré Elegiją. Koncerto vedėjas Rimas Šapauskas atskleidė pianisto Justo Maknicko aistrą džiazui. Pedagogės doc. Albinos Šikšniūtės auklėtinis lanko ir Egidijaus Buožio džiazo improvizacijos fakultatyvą, tad jo pasirodymo programoje buvo ne tik F. Chopino preliudai (op. 28 Nr. 4, Nr. 9, Nr. 20) ir S. Rachmaninovo Etiudas-paveikslas, op. 33 Nr. 7, bet ir Nikolajaus Kapustino preliudas džiazo stiliumi, op. 53 Nr.
Greta visus nustebino virtuoziškai atlikusi Heinricho Wilhelmo Ernsto Fantaziją Rossini operos „Otelas“ temomis (akompanavo Emilija Budžemaitė). Griežti smuiku Gretą iki šių metų mokė legendinė pedagogė Beata Šmidtienė, dabar ji mokosi pas prof. Pasirinkta koncerto programa ir jos atlikimas stebino nejaunatviška branda, muzikos dramaturgijos suvokimu, žavėjo artistiškumu, jautriais garso atspalviais.
Igno Maknicko Pasiekimai
Ką tik broliams akompanavęs ir darniame trio grojęs Ignas savo solo pasirodymą pradėjo Debussy „Pagodes“ iš ciklo „Estampai“, tarsi patikrindamas fortepijono jautrumą spalvoms. Tada drąsiai metė iššūkį sau ir publikai garsiąja F. Chopino Sonata Nr. 2 b-moll, op. Iki skausmo pažįstama, kaip ir kiti Chopino kūriniai „nugrota“ sonata, atlikėjui kelianti pagundą demonstruoti tariamą muzikalumą neskoningomis rubato ir ritardando „pūslėmis“, iš tiesų tik iškraipančiomis natūralią muzikos tėkmę. Tokio Chopino baugu... Taigi - F. Jau nuo pirmų garsų aišku - Ignas šiuo kūriniu neketina nieko demonstruoti. Juo labiau - muzikalumo. Melodijos ir harmonijos santykis, raiškus kontrapunktas, unikalus ritmo pojūtis ir santūrūs rubato, ne stabdantys mintį, o, priešingai, ją artikuliuojantys ir dėl to tik dar įtaigiau prabylantys į klausytoją. Ignas Chopino stilių kildina ne iš sentimentalių saloninės muzikos imitacijų, bet iš muzikos, ugdžiusios patį kompozitorių, - klasicizmo ir ypač Beethoveno. Tai Igno interpretacija Chopinui suteikė išskirtinę minties gelmę ir padėjo atskleisti vientisą kūrinio dramaturgiją nuo pirmos iki paskutinės dalies. Akivaizdu, kad Ignui labai artima romantizmo epochos muzika - jam puikiai sekėsi perteikti Chopino dvasią pasitelkiant tam laikotarpiui būdingą ekspresiją ir kartu lyrizmą. Nuo pat pirmųjų taktų po truputį kurdamas emocinę įtampą, jis sugebėjo išlaikyti įtaigą iki pat paskutinių taktų. Techniniai iššūkiai buvo nepriekaištingai suvaldyti, negirdėjome nė vienos šiurkščios ar nenušlifuotos detalės, kiekviena kūrinio frazė buvo labai išraiškingai nuspalvinta. Gausių publikos ovacijų paragintas Ignas Maknickas savo pasirodymą užbaigė spalvingu F.
„Muzikos barų“ kritikai Daiva Tamošaitytė ir Tomas Bakučionis savo dispute apie M. Rubackytės rengiamus Vilniaus fortepijono muzikos festivalius Igną Maknicką yra pavadinę daug žadančia lietuvių fortepijono meno asmenybe, atkreipdami dėmesį į jo įgimtą muzikalumą, gražų garsą, tikslingą ir skoningą techninių priemonių pasirinkimą.
Šeimos Dienotvarkė ir Pomėgiai
Smalsumas atvedė į Vilniaus priemiestį, kur dideliame name tarp miškų įsikūrusi Maknickų šeima. Mane labai domino, ką apie šeimą ir muziką savo gyvenime, dabartinėje aplinkoje mano patys vaikai. Noriai atviravo visi - Jonukas, Julius, Greta, Justas ir, žinoma, daugiausia turintis ką papasakoti Ignas. Net mažasis Matukas savaip mėgino įsiterpti į pokalbį nenustygdamas vietoje ir bent kelioms akimirkoms jaukiai įsitaisydamas tai ant kurio brolio, tai ant sesės kelių.
- Nors ir toje pačioje mokykloje mokotės, gyvenate gana toli nuo jos. Kaip pavyksta suderinti pamokų laiką? - Mūsų dienotvarkė labai griežta ir intensyvi, - sako Justas. - Važiuodamas į darbą mus visus į mokyklą nuveža tėtis. Grįžtame savarankiškai miesto transportu. Ką jau ką, o transporto kamščius patiriame ir ryte, ir vakare grįždami namo. - Labiausiai trūksta laiko groti, - tęsia Greta. - Jau įpratau išnaudoti bet kokią pertraukėlę ar langą tarp pamokų. Jeigu nepavyksta rasti klasės, net ir koridoriuje ramesnę vietelę susiradusi galiu pagroti. Smuiku griežiant tai paprasčiau, nei fortepijonu skambinant.
- Man smagu augti tarp brolių, - sako Greta. - Pavyzdžiui, net nežinau, kodėl mėgstu futbolą ir motociklus. Galimi du variantai: arba aš juos mėgstu, ir man pasisekė, kad broliai taip pat aistringi futbolo ir motociklų fanai, o gal dėl to ir mėgstu, kad broliams tai patinka. - Augi tarytum princesė tarp brolių? - Greičiau kaip pelenė, - nusijuokia Greta.
Tėvų Įtaka ir Vertybės
- Nesu muzikė, tačiau norėjau padėti vaikams, - sako p. Dalia, - tad teko ir fortepijono, ir violončelės, ir smuiko pradines pamokas išklausyti. Dabar Jonas savarankiškesnis, pats mokosi, o ir Greta jau kur kas profesionaliau nei aš gali jam padėti. O kai Greta pradėjo... Būdavo, čirpina čirpina, ir jai, ir man nejauku. Kiek reikia laiko, kol suskamba tas smuikelis... Esu moteris, kurios karjera - tiesiog būti mama. Kas gali būti prasmingiau, nei užauginti pasauliui žmogų? Suskaičiavusi, kiek galiu nuveikti įvairių darbų, supratau, kad sugebu būti vaikų vadybininke, psichologe, virtuvės meistre, vairuotoja, sodininke... Viskuo, kuo reikia. Argi tai - ne laimė? Visada juokauju, kad mes vaikus auklėjame kaip prieš šimtą metų. Mano mylima teta sakydavo: jei nori daug duoti savo vaikui - neduok nieko. Sudarydamas sąlygas vaikams gyvenime rinktis tai, kas vertingiau, jiems padedi užaugti laisvais žmonėmis. Mums labai pasisekė, kad visi vaikai turi puikius muzikinius duomenis.
- Kad grįšiu, supratau po trijų savaičių, kai 1988 metais nuvažiavau į Ameriką. Tik išvykęs supranti, ką palikai. Čia, regis, ir žolė žalesnė, ir saulė skaistesnė. Kai su Dalia grįždavome atostogų, atrodė, galėtume apkabinti, išbučiuoti kiekvieną sutiktą gimtinės žmogų, visi buvo savi, visi - viena šeima. Tačiau man didžiausias turtas - mūsų vaikai. Jie kaip stebuklas, padedantis išsigelbėti nuo sustabarėjimo, ištižimo, egoizmo. Jie moko žvelgti į gyvenimą tyru, atviru žvilgsniu. Be to, dar vienas dalykas, neleidžiantis išvykti iš Lietuvos: turime galimybę gyventi ir dirbti civilizacijos nepaliestoje gamtoje! Tankiais miškais apsupta mūsų senelių sodyba Ignalinos rajone - tylos ir grožio oazė. Vaikai neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip - kad neturėtume šios pasakiškos buveinės. Čia galime matyti grožį to, kas paprasta, leisti laiką tokioje aplinkoje, kurią kasdien vartai kaip Dievo knygą...
Igno Maknicko Biografija
- Gimė 1998 m.
- Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje mokėsi Neringos Puišytės, Violetos Lipniagovienės, prof. Veronikos Vitaitės ir doc. Albinos Šikšniūtės fortepijono klasėse.
- Brandos atestatą su padėka už mokyklos vardo garsinimą bei konkursinius nuopelnus 2017 m.
- Šiuo metu mokosi Londono Karališkojoje muzikos akademijoje, prof.
Ignas Maknickas 2010 m. laimėjo I vietą XVI nacionaliniame B. Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse Vilniuje, 2011 m. - I vietą XIX tarptautiniame F. Chopino jaunųjų pianistų konkurse Šafarnėje (Lenkija), 2014 m. - I vietą XX tarptautiniame konkurse „Young Virtuoso“ Zagrebe (Kroatija) ir III vietą bei publikos prizą tarptautiniame konkurse Enschedėje (Olandija), 2017 m.
Remiamas M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo 2009-2017 m. Ignas dalyvavo prof. Mūzos Rubackytės meistriškumo pamokose Vilniuje, „Music Fest Perugia“ festivalyje Italijoje bei G. Seböko akademijoje „Piano Pic“, Bagnères-de-Bigorre Prancūzijoje, grojo prestižiniuose renginiuose - Luvro koncertų salėje ir „Cercle de lˊUnion interalliée“ rūmuose Paryžiuje, Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, I, II bei V Vilniaus fortepijono festivaliuose, 2018 m. šio festivalio baigiamajame koncerte „Į plačius vandenis“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko F. Ignas, būdamas 9 metų, pasirodė su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, yra grojęs su Alikantės universiteto filharmonijos, Browno universiteto ir Kauno simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais. Kartu su Nacionalinės M. K.
Pirmuosius rečitalius Ignas Maknickas skambino 2014 ir 2016 m. „Kristupo vasaros“ festivalyje Šv. Kotrynos bažnyčioje. 2017 m. Ignas dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Piano Texas“ ir Fort Vorto akademijoje, „Mozarteumo“ tarptautinėje vasaros akademijoje Zalcburge, tobulinosi garsių pianistų ir pedagogų J. Achucarro, D. Bashkirovo, D. Cabassi, B. Douglaso, C. Eltono, A. Grynyuko, V. Kholodenko, J. Lowenthalio, J. Perry, N. Serioginos, T. Ungáro, I. Vered ir kitų meistriškumo pamokose, lanko dirigento G.
2013-2015 m. Igną rėmė G. Kuprevičiaus fondas „Gerasis ruonis“, 2015-2016 m. - Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubas, 2017 m. - Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Efektyvūs būdai apsaugoti kūdikį nuo gripo: nepakeičiami patarimai tėvams
- Rolandas Janušas: Įkvepianti Biografija, Neįtikėtina Muzikinė Karjera ir Svarbiausi Gyvenimo Įvykiai