Su problema, kai vaikas nenori pats valgyti, susiduria nemažai tėvų. Norint suprasti vaiko nevalgumo priežastis, pirmiausia reikia išsiaiškinti, iš kur jos kyla. Vaiko nevalgumas, jei jo nekamuoja sveikatos bėdos - išsprendžiama problema. Žinoma, laiko ir pastangų tam prireiks, tačiau pasistengus galima pamaitinti ir didžiausią nevalgiuką. Tereikia pasitelkti kantrybę, vaizduotę bei pasiruošti skirti tam laiko.
Apetito stokos priežastys
Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai:
- Aplinka (karštis, šaltis)
- Pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo)
- Patiriamas stresas
- Psichologinės traumos
- Aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę)
- Įvairios ligos
Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu. Dažnai vaikai yra linkę perimti ne tėvų, o senelių savybes, taip pat ir mitybos įpročius. Valgumas dažniausiai kinta su amžiumi - kai vaikas auga, jo apetitas kyla. Todėl nevalgumo problema yra kintama - vaikas gali nenoriai valgyti, o po kelių metų jo apetitas gali padidėti. Ypač tai pastebima paauglystės laikotarpiu, kuomet vaikams nuolat kyla nenumaldomas alkis.
Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito. Todėl norint pakelti vaikui apetitą, būtina pasirūpinti, jog šis daugiau judėtų, atliktų įvairias fizines veiklas, dažniau būtų lauke, gamtoje. Judėjimas skatina apetitą, todėl dažniau judantis vaikas daugiau ir suvalgo, išgeria skysčių.
Svarbi psichologinė vaiko būsena
Jei vaikas skundžiasi apetitu, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar vaikui negresia kokia nors liga. Rekomenduotina įsitikinti, ar vaiko nekamuoja aukšta temperatūra, ar šis nėra apsinuodijęs, nevemia, neviduriuoja. Jei vaikas yra sveikas, tuomet galima pasitelkti įvairius būdus vaiko apetitui sukelti. Specialistai teigia, jog negalima vaikų valymo paversti kančia. Daugelis vaikų specialistų teigia, jog su vaikais apie maistą būtina kalbėtis, bendrauti su jais valgant, nes tik tuomet kartu praleistas laikas bus turiningas ir smagus. Svarbu ir kalbėjimo tonas - būtina su vaiku kalbėti ramiai, nepykti ir nerėkti.
Kaip paskatinti vaiko apetitą
Svarbu atminti, jog vaiko apetitą galima išsiugdyti, tačiau visą valgymo procesą reikėtų paversti savotišku žaidimu. Žinoma, jei tėvai neturi tiek daug laiko, galima mažinti patiekalo porcijas, dalinti jas pusiau. Tokiu atveju vaikas išalkęs prisimins ant stalo patiektą maistą ir po kiek laiko vėl paims gabalėlį. Be to, daugelis specialistų akcentuoja tai, jog svarbu parinkti ir patiekalo temperatūrą - maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas.
Tad kokie yra pagrindiniai vaikų apetitą sukeliantys veiksniai?
- Apetitą sužadina gražiai patiektas maistas.
- Naudokite įvairius augalinius prieskonius, pavyzdžiui, bazilikus, rozmarinus.
- Prisiminkite dailės pamokas ir pasitelkite fantaziją - iš patiekalų pagaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėlės - kuo vaizdingesnis patiekalas, tuo didesnė tikimybė, jog vaikas jį valgys.
- Nepamirškite, jog svarbu ir tai, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę. Emocinė būsena ne ką mažiau svarbi nei vaizdingai paruoštas patiekalas. Todėl stenkitės prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo sėsti susitaikę, pozityviai nusiteikę.
- Neverskite vaiko valgyti per prievartą. Verčiamas valgyti vaikas gali jaustis spaudžiamas į kampą, todėl to patiekalo gali visai nebevalgyti. Verčiau palikite vaiką ramybėje, ir jis po savaitės vėl valgys tą patiekalą, dėl kurio raukėsi.
- Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą. Tikėtina, jog suvalgęs saldainių vaikas nenorės karšto patiekalo. Ypač nenaudingos prieš pagrindinį valgį yra saldžios pieniškos sriubos.
- Daugelis tėvų vaiko nevalgumo problemas akcentuoja jiems girdint, todėl vaikui atrodo, jog valgymas virto savotiška kančia, bausme. Vertėtų pasistengti vaikui girdint neaptarti jo valgymo problemų, nes taip valgiui jis dar labiau priešinsis.
- Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens - mažesniesiems kramtant dažnai džiūsta burna, todėl jie mažiau suvalgo.
- Žaidimu paverskite tik patį patiekalą, tačiau venkite žaidimų prie stalo. Vaikų maistas bus tinkamai suvirškintas tik tuomet, kai vaikai bus susikoncentravę į maistą. Todėl vaikams reikia sutelkti dėmesį ne į patį procesą, o į maistą.
- Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių ir vėliau nenorės tokio maisto kaip košė, daržovės ar mėsa.
Tėvų klaidos ir jų pasekmės
Pavojų tokiame tėvų elgesyje, siekiant pamaitinti vaiką nevalgiuką pasitelkus įvairiausias gudrybes, pasak psichoterapeutės, slypi labai daug: Pirmiausia ignoruojamas vaiko poreikis pačiam nuspręsti ar parodyti, kada jis nori valgyti, kada - ne. Taip vaikas neišmoksta jausti organizmo poreikių, fiziologinio alkio, nesuvokia, kada ateina sotumas. Vaikas permaitinamas ir programuojamas kaip norma persivalgymas. Skatinamas nesąmoningas valgymas, kas sukelia antsvorio riziką. Vystosi emocinis valgymas. Maistas sureikšminamas, tarsi tai būtų svarbiausias dalykas pasaulyje, tokiu būdu sustiprinamas emocinis valgymas.
Maistas - kaip apdovanojimas arba bausmė
Tėvai labai dažnai maistą vaikams naudoja kaip atpildą už gerus akademinius pasiekimus, už gerą elgesį, pvz., kad susitvarkė kambarį ar atliko paskirtą užduotį. Taip pat maistas naudojamas kaip vaiko nuraminimo būdas ar kaip vienintelis šeimos kartu praleidimo būdas. Neretai jau anksčiau minėti „nevalgiukai“ yra gąsdinami bausmėmis, kad nevalgys. Arba renkamasi kitas būdas - paskatinti maistu: „suvalgysi sriubą, gausi ledų“.
Ką daryti? Patarimai tėvams
Psichoterapeutė R.Audickienė patarė tėvams pirmiausia įsiklausyti ir išgirsti vaiką bei jo poreikius (o ne savo nerimastingas mintis). Tuomet leisti vaikui išalkti (galbūt tai bus keturios, o gal ir septynios valandos). Svarbiausia, kad nebūtų užkandžių. Jei vaikas jau žino, kad dabar pasispyriojus vėliau gaus užkandžių, ar tik to, kas jam skanu, tai ir nenustos atsisakinėti valgyti.
Pasirinkimas privalo būti, kad būtų išlaikytas bazinis emocinis autonomijos poreikis. Bent du pasirinkimai vaikui būtinai turi būti: „lik alkanas arba imk, kas paduota“. Jei vaikas pasirenka likti alkanas, patariama jį palikti alkaną iki kito valgymo be užkandžių ir be pateikto maisto - pavalgys vėl su visa šeima kartu, kai bus kitas valgymas. Tai jo paties pasirinktos natūralios pasekmės.
Svarbu, kad ši metodika veiks, esant reguliariam valgymui, kai visa šeima valgo tą patį maistą. Jei kas iš šeimos narių komentuos, kad vienas ar kitas produktas neskanu, ar pats nevalgys, tai nereikia tikėtis iš vaiko, kad jis darys kitaip. Dėl to reikia nepamiršti, kad vaikai modeliuoja elgesį. Kaip daro tėvai, darys ir vaikai. Tenka ir tėvams perimti racionalios mitybos įpročius, kas nėra blogai.
Patarimai, kaip padėti „susidraugauti“ su maistu
- Nuo mažens laikykitės mitybos reguliarumo.
- „Nenumeskite“ naujo produkto, jei vaikas atsisakė kelis kartus suvalgyti (įvairios literatūros duomenimis, sakyti, kad vaikas nemėgsta vieno ar kito produkto galima, kai atsisako 68-82 kartus).
- Nesureikšminkite maisto.
- Neraminkite vaiko emocijų „pakištukais“.
- Nerodykite vaikui netinkamo elgesio, pvz., nevalgykite prie televizoriaus, neužkandžiaukite ir pan.
Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t.y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai sužinoti galima pasitelkus vadinamąsias ūgio ir svorio lenteles. Vadinasi, su maistu vaiko organizmas negauna visų reikiamų maisto medžiagų. Tuomet gali tekti į pagalbą pasitelkti maisto papildus. Tarkim, geležies preparatus, jei vaikui išsivystė mažakraujystė.
2-3 m. vaiko viena maisto porcija turėtų sudaryti apie 200-300 ml, vėliau prisideda kas metai po 50 ml. Vaikas turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną, geriau tomis pačiomis valandomis. Pusryčiai, pietūs, vakarienė - gausiausi, geriau, kad tai būtų šiltas maistas. Tarp jų turėtų būti apie 6 val. pertrauka. Priešpiečiams ir pavakariams galima duoti mažesnę porciją ir lengvo maisto: jogurto, sūrelį, vaisių, duoniukų, varškės.
Pajutęs psichologinį spaudimą vaikas gali pradėti kovoti dėl valdžios, jis gali nevalgyti vien dėl protesto - nustumti lėkštę nuo savęs, išspjauti maistą iš burnos ant grindų, skųstis, kad jam bloga, skauda galvą. Virtuvė vaikui neretai būna kovos laukas, vienintelė vieta, kur jis gali gintis nuo tėvų ir siekti savo tikslo. Visur kitur tėvai gali priversti vaiką ką nors daryti, ko jis nenori, o virtuvėje jis sugeba įrodyti, kad nuo jo taip pat daug kas priklauso.
Tėvai turi būti gudresni ir nekontroliuoti vaiko, kiek jis nurijo kąsnių. Tėvai turi taip apžaisti situaciją, kad vaikas turėtų teisę rinktis, ką valgyti. Jis taip pat turi suprasti, kad yra ribos, kurių nevalia peržengti. Vaikas turi žinoti, kad yra tam tikros valandos, kada valgoma, kad nepriimtini užkandžiai tarp atskirų valgymų.
Kita vertus, mokslininkai ištyrė, kad vaikui reikia maždaug 20 kartų pabandyti naują patiekalą, kol galbūt jį pamėgs. Svarbu, kad tėvai nesusinervintų, jei vaikas ko nors nevalgo. Tėvų rūpestis yra apriboti blogąjį maistą, pavyzdžiui, neleisti valgyti bulvių traškučių tada, kai vaikas to užsimano.
| Amžius | Porcijos dydis (ml) | Valgymų skaičius per dieną | Pertrauka tarp valgymų (val.) |
|---|---|---|---|
| 2-3 metai | 200-300 | 5-6 | 6 |
| 3+ metai | +50 ml kasmet | 5-6 | 6 |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Neįtikėtina tiesa apie gliukozės normas nėštumo metu – sužinokite, kas iš tiesų svarbu!
- Ar Bikini Zonos Depiliacija Nėštumo Metu Yra Saugus Sprendimas? Sužinokite Visa Tiesą!