Darbai daržuose ir soduose 14 metų paaugliams Lietuvoje

Prasidėjus vasarai, jaunuoliai suskumba ieškoti sezoninio darbo. Kai jaunuoliams trūksta užimtumo, jie imasi darbo.

Taip ne tik užsidirba pinigų savo reikmėms, bet ir įgyja patirties bei užmezga pažintis. Tačiau nepilnamečiui rasti apmokamą užsiėmimą nėra paprasta. Šiandien, kai šalyje netrūksta didžiulę darbo patirtį turinčių bedarbių, jaunuoliams į darbo rinką patekti itin sunku. Be to, nepilnamečių jaunuolių darbą reglamentuoja šalies teisės aktai, todėl darbdaviams daug paprasčiau priimti pilnamečius. Tačiau jaunuoliai nenuleidžia rankų.

Sezoninio darbo galimybės paaugliams

Lietuvos darbo biržos darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Valdas Maksvytis teigė, kad dėl sezoninio darbo daugiausia kreipiasi šešiolikmečiai. Nors jie paprastai nekelia konkrečių reikalavimų darbui ar siūlomam darbo užmokesčiui, jaunimo darbo centrų specialistai pastebi, kad kai kurie norėtų dirbti tik jiems patrauklius - „svajonių“ - darbus.

Dažniausiai darbdaviai moksleiviams vasaros metu siūlo dirbti dviračių taksi vairuotojais, langų valytojais, ledų, suvenyrų ar saulės akinių pardavėjais, padavėjais lauko kavinėse, lankstinukų išnešiotojais, virtuvės ar sandėlio darbininkais. Kaimo vietovėse siūlomi žemės ūkio darbai (uogų skynimas, ravėjimas, šienavimas), pagalbiniai darbai statybose, kvalifikacijos nereikalaujantys darbai uogų, grybų surinkimo ir perdirbimo įmonėse.

Taip jie sprendžia jaunuolių užimtumo problemą, nes pasibaigus mokslo metams ir įvairiems ugdymo būreliams šie lieka be veiklos. Į jaunimo darbo centrus kreipiasi ir nemažai tėvų, siekiančių atostogų metu įdarbinti savo vaikus.

Pavyzdžiui, jaunuoliai negali dirbti morališkai ir fiziškai žalojančių darbų. Moksleivių ir studentų darbo per vasaros atostogas galimybes lemia bendras užimtumas šalyje. Jie gali plauti klasę, bet ne tualetą, gali dirbti kavinėje, bet negali matyti alkoholį vartojančių žmonių. O tokia darbo jėga darbdavių netenkina.

Anot jaunimo darbo centrų specialistų, šiuo metu darbdaviai stengiasi nesamdyti naujų darbuotojų arba priima į darbą anksčiau gerai pasirodžiusius (užsirekomendavusius) jaunuolius. Kai kurie darbdaviai nesikreipia į darbo biržos skyrius, nes įdarbina savo darbuotojų vaikus ar šalia gyvenančius paauglius.

Šiltuoju metų laikų jaunuoliai daugiausia galimybių įsidarbinti turi pajūryje įsikūrusiuose miestuose, kur didesnė sezoninių darbų pasiūla. Lengviau darbą rasti ir didžiuosiuose šalies miestuose. Bene sunkiausia įsidarbinti atokiuose kaimuose gyvenantiems jaunuoliams.

Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, nustatyta tvarka registruotiems darbo biržoje, per jų atostogas teritorinė darbo birža siūlo dalyvauti viešuosiuose darbuose. Planuojama, kad 2012 m. juose galėtų dalyvauti apie 1 650 moksleivių.

Efektyviausias darbo paieškos būdas - tiesioginis kreipimasis į pageidaujamus darbdavius“, - patarė V.Maskvytis. Jaunimo darbo centruose kas savaitę vyksta paskaitos, kur specialistai moksleivius ir jaunimą iki 29 m. supažindina su darbo paieškos metodais, įsidarbinimo dokumentų rengimu, sudaro prisistatymo darbdaviui planą, aptaria galimus darbdavių klausimus ir atsakymus į juos. „Jaunuoliai, norintys būti pastebėti darbdavių, darbo turi ieškoti įvairiais būdais, neapsiriboti tik gyvenimo aprašymo siuntimu elektroniniu paštu.

Galimi darbai 14-16 metų paaugliams:

• Darbai daržuose ir soduose
• Vaistažolių rinkimas
• Mažų naminių gyvulių ir paukščių priežiūra
• Nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas
• Reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose, išnešiojimo, pasiuntinio ir pašto darbai
• Laikraščių ir žurnalų pardavimas
• Prekių kainų žymėjimas, rūšiavimas ir pakavimas
• Lengvi pagalbiniai darbai
• Stalų serviravimas
• Šunų vedžiojimas

Jaunimo nedarbo lygis savivaldybėse (2012 m. gegužės 1 d.)

Didžiausias jaunimo nedarbas 2012 m. gegužės 1 d. buvo Alytuje, Jurbarke bei Kalvarijos savivaldybėje. Mažiausias jaunimo nedarbas užfiksuotas Pakruojyje, Biržuose, Neringos bei Birštono savivaldybėse.

Viduramžiais mokslas buvo prieinamas tik privilegijuotam didikų luomui. Miestelėnams buvo prieinami amatai bei prekyba ir tuo pačiu jau pradinis, o kai kuriose Vakarų Europos šalyse ir vidurinis mokslas. Ilgainiui pažiūros į masių švietimą labai radikaliai pasikeitė.

Interneto portaluose ir socialiniuose tinkluose šiuo metu - dešimtys, šimtai moksleivių, norinčių vasaros atostogas praleisti prasmingai, darbo paieškos skelbimų.

Desperatiškai uždarbio šaltinio vasarai ieškantys jaunuoliai jau tapo ir pokštininkų taikiniu. Plinta skelbimai, kuriuose nurodoma, kad siūlomi darbai Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, į kuriuos priimami ir nepilnamečiai, tačiau nurodomas netikras arba su įdarbinimu nesusijusio asmens telefono numeris.

Pabrėžiama, kad vaikai nuo 14 iki 16 metų turi gauti ir raštišką tėvų ar globėjų sutikimą, gydytojo pažymą su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus. Vaikams negalima dirbti, jei darbas susijęs su kenksmingų veiksnių poveikiu, su nelaimingų atsitikimų darbe rizika, su rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio ar karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių veiksnių.

Asmeniui, kuriam sukako 14 metų, ne mokslo metų laiku galima dirbti 7 valandas per dieną ir 35 val. Šiemet padėti jaunimui įsidarbinti nusprendė laikinojo įdarbinimo ir personalo atrankos paslaugas teikianti UAB "Biuro", kartu su partneriais birželio pirmąją pradėjusi projektą "Vasaros darbų bankas". Toks projektas jau vyko 2007 ir 2008 metais.

Šią vasarą jis apims Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Uteną, Ukmergę, Šilutę ir Plungę. "Nuo birželio 1 dienos jau jaučiame susidomėjimą. Kadangi dauguma studentų dar mokosi, didesnio antplūdžio tikimės pasibaigus jų egzaminams", - sakė G. Vis dėlto projekto organizatorių atstovė pabrėžė, kad padėti susirasti darbą nepilnamečiams galimybių nėra - jie kviečiami projektui siųsti savo CV tuomet, kai sukaks 18 metų.

Moksleiviai gali bandyti dirbti ir viešuosius darbus - tokia praktika itin populiari Latvijoje, kai moksleiviams nuo 13 iki 19 metų sudaromos sąlygos dirbti mokyklose tvarkant aplinką ar savivaldybių įmonėse. "Populiariausias viešųjų darbų pobūdis - viešųjų erdvių tvarkymo darbai. Daugiausia moksleivių planuoja įdarbinti Klaipėdos universiteto Botanikos sodas", - teigė E.

Priimdamas į darbą nepilnamečius jaunuolius, darbdavys privalo įsitikinti, kad darbas, kurį jie atliks, nepriskirtas prie jauniems asmenims draudžiamų darbų, darbo aplinkoje nėra sveikatai pavojingų veiksnių. Visišką teisnumą ir veiksnumą asmuo įgauna nuo 16 metų, todėl su paaugliais, kuriems sukako 16 metų, darbo sutartys sudaromos bendra tvarka. Kitokie darbo sutarties sudarymo reikalavimai taikomi jaunuoliams nuo 14 iki 16 metų.

Pagrindiniai reikalavimai, susiję su nepilnamečių asmenų įdarbinimu, yra nustatyti Darbo kodekse, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. Įsidarbinusiems paaugliams darbdavys negali nustatyti išbandymo laikotarpio.

Siekiant apsaugoti jaunuolio interesus, DK 136 str. 1 d. 5 p. nurodoma darbo sutarties su vaiku supaprastinta nutraukimo tvarka: darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su vaiku be jo sutikimo, jei yra vieno iš tėvų arba sveikatą prižiūrinčio gydytojo, arba mokyklos, kurioje mokosi vaikas, reikalavimas. Darbo sutartis su asmeniu iki 18 m. gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva (DK 129 str. 4 d.) tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojas iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Apie tokį darbo sutarties nutraukimą darbdavys jauną asmenį turi įspėti ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.

“Ne tik nepilnametis, bet ir 18 metų sulaukęs žmogus, pirmą kartą atėjęs į darbą, gali nežinoti, kaip reikėtų elgtis, koks elgesys darbinėje aplinkoje yra priimtinas, o koks visiškai ne, - sako specialistė. - Kartais pirmoji patirtis atneša tik geriausių potyrių, tačiau pasitaiko atvejų, kada jaunuolis pats to nesuprasdamas gali būti išnaudojamas, su juo pasielgta nepagarbiai.”

“Juk jis - mano vadovas, tad galbūt čia nieko tokio - šis požiūris neretai būdingas pirmąjį darbą susiradusioms jaunuolėms, - atkreipė dėmesį psichologė. - Kitos, net ir jausdamos, kad tai yra nederamas elgesys, nusprendžia nekeisti situacijos, bijodamos netekti darbo.” Tačiau, pasak specialistės, išeitis visada yra. Galima atvirai pasikalbėti su patikimu žmogumi: tėvais, jaunimo centro darbuotojais, mokytojais, ir kartu rasti sprendimą.

Specialistė teigia, kad problemų uždarbiaujantiems paaugliams kyla ir dėl ne laiku mokamo atlyginimo. „Kadangi įstatymai nepilnamečiams neleidžia dirbti visos darbo dienos, kai kurie darbdaviai nevengia jaunuoliui priminti, kad šis jam ir taip daug kainuoja, tad bet kada gali būti pakeistas kitu - galinčiu dirbti aštuonias valandas per dieną. Jaunuolis tokiu atveju jaučia spaudimą, yra verčiamas jaustis nevisaertisertis, dėkingas už tai, kad jį išvis įdarbino, ir negalvoti apie užmokestį.

Vis dėlto, J. Kiudytė pabrėžė, kad neretai iššūkiai pirmajame darbe kyla ir dėl besiformuojančio jauno žmogaus gebėjimo susidoroti su jį užklupusiomis neigiamomis emocijomis, darbinių įgūdžių trūkumo. Neretai moksleiviai ir jaunesni studentai darbe išsilaiko iki pirmojo konflikto ar ryškesnės pastabos.

“Konfliktų ir interesų susikirtimo labai sunku išvengti bet kurioje bendruomenėje. Jaunuoliai dar neturi tiek patirties sprendžiant juos užklupusias problemas, tad kartais jiems atrodo, kad vienintelė išeitis - viską mesti”, - pasakojo psichologė.

“Ką daryti, jei norisi išeiti trenkus durimis? Jaunuoliams siūlyčiau kiekvieną kartą neskubėti, leisti ataušti emocijoms, nebijoti pasidalinti savo mintimis ir dvejonėmis su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki. Tai padės pažvelgti į situaciją iš visų pusių.

Psichologė džiaugiasi jaunuolių entuziazmu darbinantis ir skatina būti savarankiškiems. Vis dėlto, jos teigimu, derėtų nepamiršti ir atsargos, sveiko proto, įvertinti kylančias rizikas. Dažnai jų iškyla, pavyzdžiui, statybose dirbantiems jauniems vaikinams. Ne paslaptis, kad dauguma jų įsidarbina nelegaliai. “Vis dėlto, svarbu apsvarstyti, kas nutiks, jeigu susižeisiu ar susirgsiu darbe? - klausė J. Kiudytė. - Nėra darbo sutarties, nėra ir socialinio draudimo. Tai reiškia, kad nutikus nelaimei jaunuolis privalės visas išlaidas dengti iš savo kišenės - nelegalus darbdavys tikrai to nedarys. Šioje vietoje dažniausiai sužaidžia jaunatviškas optimizmas - jau man tai tikrai nieko nenutiks, aš ne žioplys. Vis dėlto, ne visada viskas priklauso nuo tavęs.

Kokio amžiaus jaunuolis jau gali įsidarbinti?

LR Darbo kodeksas numato: pradėti dirbti gali asmuo, sulaukęs 14 metų. Vis dėlto, asociacijos „LPSK jaunimas“ pirmininko Tomo Jakutavičiaus teigimu, jaunuoliams iki 16 metų susirasti legalaus darbo beveik neįmanoma.

“Teoriškai jie gali pradėti dirbti, praktiškai - procedūra pernelyg sudėtinga, - atkreipė dėmesį jis. - Norintiems įsidarbinti vaikams iki 16 metų mokslo metų laikotarpiu būtinas mokyklos ir tėvų raštiškas sutikimas. Darbai taip pat privalo būti itin lengvi, draudžiamas bet koks fizinis darbas. Netgi indų plauti negalima, nes tokiu atveju dirbama su cheminėmis medžiagomis. Toks jaunas žmogus negali dirbti maisto sektoriuje, ten, kur parduodami tabako ar alkoholio gaminiai. Tad keturiolikmečio darbų pasirinkimas sumažėja iki minimumo - tinka spaudos pardavimas, kainų žymėjimas, šlavimas, lengvas darbas daržuose ar soduose. Vis dėlto darbdaviai neretai linkę apeiti įstatymą ir užduoda paaugliams gerokai legalias galimybes viršinančias pareigas.

Keturiolikos metų paauglys gali dirbti iki 12 val. per savaitę po pamokų arba 35 valandas per savaitę vasaros atostogų metu. Jakutavičius pritarė J. Kiudytės minčiai, kad darbo santykių patirties stoka jaunuolius neretai pastato į keblias situacijas. Pavyzdžiui, net ir sulaukusiems pilnametystės jauniems žmonėms dažnai būna neaiški darbo grafiko forma, viršvalandžių apmokėjimo sistema. “Pamatęs, kad dirbs laisvu grafiku, jaunuolis apsidžiaugia manydamas, kad galės į darbą ateiti ir išeiti kada panorėjęs. Vis dėlto, tai reiškia, kad jis turės dirbti tiek, kiek reikės - ir aštuonias, ir dvylika valandų - pagal poreikį”, - paaiškino specialistas.

Anot T. Jakutavičiaus, jauni žmonės neretai taip pat nežino, kad už viršvalandžius jiems privalo būti sumokėta, vengia akistatos su darbdaviu, bijodami prarasti darbą. “Esant konfliktui derėtų nebijoti kreiptis į Darbo ginčų komisiją - skundai čia nagrinėjami atsižvelgiant į darbuotojo, kaip silpnesnės pusės, naudą, - dėstė jis.

Paaugliams ir pilnamečiams iššūkių kyla ir pasirašant darbo sutartį. Jaunuoliams neretai pritrūksta žinių, kad reikia pasiimti savo sutarties kopiją, kaip svarbų dokumentą. “Anksčiau buvo gana paplitusi praktika sutarties laikiniams darbuotojams neatiduoti, - pasakojo T. Jakutavičius. - Jaunuolis pasirašo sutartį, sau ramiai dirba, ir staiga jį atleidžia. Jis kreipiasi į atitinkamas institucijas, tačiau be sutarties nieko įrodyti nepavyksta. Šis dokumentas - vienintelis jūsų tiesą patvirtinti galintis aktas, privalu jį turėti.”

Dar vienas svarbus aspektas - supažindinimas su darbo saugos taisyklėmis. Jaunuoliai neretai jaučia spaudimą kuo greičiau pasirašyti sutartį, instruktažą, net neskaitę dokumentų. Tai patvirtino ir 17-metė Gabija, šeštadieniais dirbanti padavėja vienoje kavinėje. “Tikrai trūksta žinių, kokias teises turiu savo darbovietėje, - pripažino ji. - Pradėjusi darbą buvau įsitikinusi, kad dirbu legaliai, kadangi taip tvirtino darbdaviai. Vis dėlto į kavinę užsukus Darbo inspekcijai buvau išsiųsta namo.”

Po šio įvykio Gabija pasirašė sutartį ir gavo darbuotojo pažymėjimą. Tačiau savo sutarties kopijos mergina neturi, taip pat nėra jos skaičiusi. Vis dėlto, kartais tokios situacijos gali kainuoti sveikatą. “Liūdnas faktas, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai nutinka asmenims, kurie įmonėje dirba mažiau nei metus. Vienintelis žmogus, galintis apsaugoti jus nuo susižeidimų, esate jūs pats. Būtina žinoti, už ką pasirašai”,- perspėjo T. Jakutavičius.

Anot jo, jauniems žmonėms dažnai būna nejauku, išvydus didžiulį darbo saugos taisyklių segtuvą, prašyti leidimo jį parsinešti namo, išstudijuoti. “Vis dėlto, tai - darbuotojų teisė ir pareiga. Pavyzdžiui, teks dirbti su trąšomis. Kai kurių jų negalima imti rankomis, nes kitaip nudegs oda.

Dar kelios dienos ir mokslo metai bus baigti, tad moksleiviai sulauks ne tik užtarnauto poilsio, bet ir galimybės užsidirbti. Tik vienintelis galvos skausmą keliantis klausimas - kur? Nepilnametį įdarbinti retas kuris nori, o šešiolikos ar septyniolikos metų jaunuolis namie tūnoti tikrai netrokšta. Tad kur įsidarbinti dar nesulaukus pilnametystės? Šiais metais Lietuvos darbo biržos įkurta nauja iniciatyva „Vasaros darbas. Palanga 2016“ kartu su Jaunimo darbo centrais (JDC) moksleiviams ir jaunuoliams padės lengviau susirasti darbą vasaros sezonu.

Klaipėdos, Kauno ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos susitarė bendradarbiauti įdarbinant jaunimą būtent Palangoje vasaros sezono metu. Ši iniciatyva siekia legaliai įdarbinti nepilnamečius arba dar neturinčius darbo patirties jaunuolius. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus JDC vyriausioji specialistė Laura Litvinaitė teigia, kad naujoji moksleivių įsidarbinimo galimybes praplečianti iniciatyva jau spėjo pasiteisinti. Darbdaviai, siūlantys darbą kurorte, šiais metais, L. Naujoji iniciatyva siekia pasiekti moksleivius ir jaunimą nuo 14 iki 29 metų. Rodos, 29 metų jau suaugęs žmogus, tačiau, pasak Darbo biržos specialistų, pasitaiko tokių, kuriems reikalinga informacija apie kvalifikacijos kėlimą ar įgijimą, kuriems gali būti pasiūlytos profesinio mokymo galimybės.

Norint pasinaudoti JDC paslaugomis, jaunuoliai, pasak L. Litvinaitės, neprivalo registruotis Darbo biržoje: „Visada skatiname neformalų bendravimą, kuris daug patrauklesnis moksleiviams ir jaunimui. Palangos skyriuje šiuo metu nėra užsiregistravęs nė vienas moksleivis, tačiau JDC turi atskirą sistemą, kurioje šiandien yra užsiregistravę 18 darbo ieškančių moksleivių“.

L. Litvinaitė teigia, kad darbo jėgos trūkumas kurorte jaučiamas bene kasmet: „Dar gerokai iki prasidedančio vasaros sezono darbdaviai ima intensyviai ieškoti darbuotojų. Patys moksleiviai dažniausiai pageidauja dirbti aptarnavimo sektoriuje“.

Specialistė vardijo dažniausius nepilnamečiams teikiamus pasiūlymus, kuriuos jie gali dirbti pagal savo fizines galimybes: dažniausiai ir siūlomos tos darbo vietos, kurios būdingos kurortiniam miestui, t. y. ledų pardavėjams paplūdimiuose ir gatvėse, gatvės prekystalių pardavėjams, atrakcionų prižiūrėtojams ir darbuotojams, pramogų inventoriaus nuomos punktuose, kambarinėms, padavėjams, virėjams ir jų padėjėjams, pagalbiniams darbuotojams.

Vis dažniau galima rasti skelbimų, kuriuose nurodoma pageidaujama darbuotojo gyvenama vieta, pavyzdžiui, Palanga, Kretinga ir netolimos Kretingos raj. vietovės. Toliau gyvenantis darbuotojas paklausus tada, jei pats savarankiškai randa laikiną būstą, o jį kurorte rasti ne taip ir paprasta.

Jaunuolių apgyvendinimas vasaros laikotarpiu kurorte - kebli bėda. Socialiniuose tinkluose specialiai tam sukurtose grupėse mirga skelbimai, kad už būstą siūlomos kainos neatitinka planuojamo gauti uždarbio, pavyzdžiui, 15-45 eurų už parą arba visa suma iškart už mėnesį, kai už mėnesį moksleivis kartais negauna net minimalaus atlygio.

Pagal Valstybinės darbo inspekcijos nuostatus, moksleiviai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik savo fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, kurie yra saugūs, nekeliantys pavojaus sveikatai ir raidai, pavyzdžiui, darbai daržuose ir soduose, reklamų klijavimas gatvių stenduose, skrajučių platinimas, lengvi pagalbiniai darbai, rūšiavimas ir pakavimas skalbyklose, laikraščių ar žurnalų pardavimas ir pan. Tokio amžiaus moksleiviai, pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus pavaduotojos Lilijos Želvienės, gali dirbti ne mokslo metų laiku 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę. Darbo laikas bet kuriuo laiku nuo 6 iki 20 valandos.

Moksleiviams nuo 16 iki 18 gali dirbti 8 valandas per dieną ir 40 valandų per savaitę, o darbo valandos intervale nuo 6 iki 22 val. Moksleiviams draudžiamas toks darbas, kuris gali būti psichologiškai ir fiziškai per sunkus, kuriame naudojamos kenksmingos sveikatai medžiagos, viršvalandiniai darbai ar bet koks išnaudojimas.

Internete ir socialiniuose tinkluose mirgėte mirga darbo paieškų skelbimai, bet, deja, skelbimų, siūlančių darbą, kur kas mažiau. Štai vienoje internetinėje svetainėje moksleivių darbo paieškos užklausų Palangoje - 125, o siūlančių darbą moksleiviams - vos 4 skelbimai. Tad norinčiųjų dirbti, akivaizdu, gerokai daugiau nei siūlančiųjų darbą. Dažniausias ieškančiųjų uždarbio vasaros metu amžius - 16-17 metų. Pasitaiko vienas kitas ir jaunesnis, tačiau jiems tikimybė įsidarbinti dar mažesnė.

Didesnė tikimybė nepilnamečiui Palangoje įsidarbinti, kaip ir minėjo Darbo biržos specialistė, aptarnavimo sferoje. Šiek tiek vyresni gali tikėtis ir kambarinės ar padavėjų darbo. Tačiau pastarųjų profesijų darbo pasiūlymai dažniau suteikiami vis dėl to pilnamečiams.

„Palangos bare reikalingi indų plovėjai, valytojai ir virėjos padėjėjai. Priimame tik PILNAMEČIUS“ - tokių darbo skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du, tačiau pagrindinė kliūtis - amžius.

Yra galimybė prekiauti ledais. Čia radome ne vieną skelbimą, kur darbas siūlomas net nuo 14 metų, tačiau galimas užmokestis nebuvo atskleistas: „Priklauso nuo suprekiautos per dieną sumos, tada siūlome procentą nuo apyvartos“.

Radome nepilnamečiui pasiūlymą restorane. Skelbime buvo nurodyta, kad galimas suderinimas su kitu darbu, lankstus grafikas, o darbas nesunkus: „Serviruoti stalus, merkti gėles ant stalų, ruošti duoninę, įrankius ir vykdyti kitus padavėjo nurodymus“.

Šešiolikmetis palangiškis Kasparas, vasaromis dirbantis jau nuo keturiolikos, „Palangos tiltui“ pasakojo, kad norint darbą tikrai galima rasti ir nepilnamečiui. „Keturiolikos metų sumaniau užsidirbti prekiaudamas laikraščiais. Tuo metu pavykdavo užsidirbti iki 200 litų (apie 60 eurų), o praėjusiais metais jau pavykdavo suprekiauti per mėnesį ir 300 eurų“, - pasakojo jaunuolis.

Svarbiausia, kaip sako Kasparas, nebijoti eiti pas įmonių ar kitokių įstaigų vadovus ir siūlyti savo pagalbą: „Labai daug kur ėjau ir klausiau, ar nereikia kokios pagalbos, pasakojau, ką galėčiau dirbti. Jei tuo momentu ir nepasiūlo darbo, tai apsikeičiame kontaktais. Tokiu būdu užmezgu labai daug pažinčių, kurios ateityje praverčia“.

Kasparas įsitikinęs, kad kiekvienas jaunuolis nori užsidirbti bent kiek savo pinigų, tad vasara tam - puiki galimybė, tik reikia netingėti paieškoti: „Kas ieško, tas visada randa“.

Anot jaunuolio, reikia pradėti nuo mažų dalykų: „Nereikia norėti iš karto uždirbti kaip kvalifikuotam darbuotojui, turinčiam profesiją. Pradėdamas nuo mažų darbų gali tobulėti ir kaskart siekti vis didesnių galimybių“.

Atėjus vasarai, dažnai jaunimas suka galvas, kur galėtų įsidarbinti. Šiauliuose vienas iš paklausiausių - barmeno-padavėjo darbas. Daugiausia šansų rasti darbą, jeigu jo pradedi ieškoti gegužės mėnesį.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus:

• Neįtikėtinos Dailės Darbų Idėjos Vaikams, Kurios Skatina Kūrybiškumą ir Ugdymą
• Atraskite Geriausias Darbo Galimybes Šilutės Vaikų Darželiuose – Situacija ir Ateities Perspektyvos
• Darbo paieška Utenoje: Geriausios galimybės šeimoms su vaikais iki 12 metų
• Geriausi Darbai Vaikams Nuo 14 Metų Lietuvoje – Užsidirbk Lengvai ir Greitai!
• Kaip Lengvai Ir Greitai Gauti Naujo Gimimo Liudijimą Lietuvoje: Viskas, Ką Reikia Žinoti!
• Neįtikėtina Dantų Protezavimo Kompensavimo Tvarka Vaikams Lietuvoje – Sužinokite Visą Tiesą!