Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nikita Chruščiovas - vienas ryškiausių sovietmečio politinių veikėjų. Jo politinė biografija buvo kupina pakilimų ir nuosmukių. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo vaikus ir jų likimus.

Ankstyvoji biografija ir karjeros pradžia

Spėjama, kad Nikita Sergejevičius gimė 1894 m. balandžio viduryje (15 arba 17 d.) Kalinovkos kaime, Kursko srityje, Sergejaus (1870-1937) ir Ksenijos (1872-1945) šeimoje. Jo paties žodžiais tariant, Nikita ėmęs dirbti nuo tada, kai pradėjęs vaikščioti. Nikitai Sergejevičiui nei tuo metu, nei vėliau nepavykę įgyti jokio padoresnio formalaus išsilavinimo, tačiau jis anaiptol nebuvo bukas.

Per Didįjį karą (1914-1918) Nikitai pavyko išvengti fronto, o tais pačiais laikais jis dar ir vedė savo pirmąją žmoną Jefrosiniją Ivanovną (1896-1919). Jefrosinija jam padovanojo dukterį Juliją (1915-1973) ir vėliau, per Antrąjį pasaulinį karą (1939-1945), pradingusį sūnų Leonidą (1917). Vėliau sklido legendos, kad neva Nikita, laidodamas Jefrosiniją, nusprendęs pademonstruoti savo griežtus ateistinius-komunistinius principus ir neleidęs žmonos karsto nešti pro Dievo namus į kapines. Jis esą priėmęs sprendimą perkelti palaikus per kapinių tvorą ir tada nuleisti į duobę, visas kaimas esą buvęs sukrėstas šios šventvagystės.

Patikrinti šį pasakojimo autentiškumą gan sunku, tačiau jis atspindi vėliau daugelį metų SSRS visuomenėje vyravusį ir mūsų dienomis vis dar gajų „homo sovieticus“ rūšies atstovų mąstymą, kad sudėtingas auštąsias materijas liečiančias problemas, visada galima išspręsti stačiokiškai vulgariai, t. y. grubiai.

Pasibaigus Sovnarkomo ir konkuruojančių grupuočių kovoms, Nikitos karjera partijoje toliau judėjo į priekį, tačiau problemų vis dar pridarydavo jo išsilavinimo spragos, tad jis nieko nelaukęs nusprendė stoti į „Darbininkų fakultetu“ (rus. „Rabotčij fakultet“) vadinamą suaugusiųjų raidos centrą, kitaip „rabfaką“ bei susirado korepetitorę Niną Petrovną (1900-1984). Auklėtojos ir ugdytinio santykiai greitai peržengė mokslo bei žinių ribas ir porelė netrukus ėmė gyventi kaip šeima.

Chruščiovas buvo triskart vedęs, susilaukė penkerių vaikų. Pirmąsyk vedė būdamas vos dvidešimties, santuokoje gimė dukra ir sūnus, žūsiantis Antrojo pasaulinio karo metu. Skirtingai nuo putininės klikos vaikiščių, nuo grobikiško karo Ukrainoje besislepiančių užsienyje, stalininių bonzų vaikai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo mūšiuose. Nelaisvėn pakliuvo ir pražuvo diktatoriaus Stalino sūnus, o Chruščiovo vyresnysis sūnus (gimęs santuokoje su J.Pisareva) tapo naikintuvo pilotu.

Viename mūšyje Chruščiovo sūnaus lėktuvas buvo apšaudytas, ekipažas sužalotas, tad po operacijos Chruščiovo sūnaus koja tapo keliais centimetrais trumpesnė už kitą, tačiau kareiva grįžo rikiuotėn. Oro mūšyje Chruščiovo sūnaus lėktuvas buvo pamuštas ir nukrito pelkėje, tad Chruščiovo sūnaus kūnas taip ir nebuvo surastas. Pirmoji Chruščiovo žmona mirė nuo šiltinės 1919-ais. Civilinėje santuokoje su antrąja žmona - vieniša mama Marusia (pavardė nežinoma) Chruščiovas pragyveno neilgai - vos pora metų nuo 1922-ų. Trečiosios vestuvės su Nina Kucharčiuk surengtos 1924-ais, tačiau oficialiai pora susituokė po 41-ių metų - 1965-ais. Dabartinėje Lenkijos teritorije gimusi Kucharčiuk pagimdė Chruščiovui tris dukras (viena mirė vaikystėje) ir sūnų. Ilgą laiką gyvendamas Ukrainoje ir turėdamas žmoną-ukrainietę, Chruščiovas ukrainiečių kalbos nesimokė.

Vaikų likimai

Nikitos Chruščiovo šeimą nelaimės persekiojo visą gyvenimą. SSKP generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas turėjo didelę šeimą, tačiau daugelio jų likimas susiklostė tragiškai. Dar jaunystėje mirė jo pirmoji žmona. Vieno sūnaus neteko dar gerokai prieš ateidamas į valdžią. Įsivaikino anūkę, užaugino, bet ji gyvenimą baigė po traukinio ratais. Dar vienas buvusio sovietų lyderio sūnus tapo Amerikos patriotu, bet nusižudė.

  • Julija: Duktė iš pirmosios santuokos (1915-1973).
  • Leonidas: Sūnus iš pirmosios santuokos, pradingęs per Antrąjį pasaulinį karą (1917).
  • Sergejus: Sūnus iš trečiosios santuokos, nuo 1991 m. gyvenantis JAV.
  • Elena: Dukra iš trečiosios santuokos (1937).

Asmens kultą nuvainikavusio Nikitos Chruščiovo jaunesnysis sūnus Sergejus nuo 1991 m. gyvena JAV. Garsiausias iš N.Chruščiovo anūkų buvo jo bendravardis Nikita Chruščiovas. Jis gyveno ir dirbo Rusijoje. Maskvos valstybinio universiteto Psichologijos fakulteto auklėtinis nuo 1991 m. dirbo laikraštyje „Moskovskije novosti“, buvo skyriaus „Dosjė“ - elektroninio archyvo ir informacinių duomenų bazės - redaktorius, taip pat tvarkė laikraščio istoriją ir rubriką „Kalendorius“.N.Chruščiovas jaunesnysis neturėjo šeimos, nenorėjo naudotis garsia pavarde karjeros sumetimais ir nesiveržė pas savo tėvą į Ameriką.2007 m. jis perėjo dirbti į laikraštį „Sojuznoje veče“ - Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės respublikos spaudos organą. Vos po mėnesio, būdamas 47 m., jis mirė nuo staigaus kraujo išsiliejimo į smegenis.

Sergejus Chruščiovas apie tėvą ir Krymo perdavimą Ukrainai

Sergejus Chruščiovas, JAV Brauno universiteto profesorius, yra buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Nikitos Chruščiovo sūnus. „Pagrindinis Krymo tikslas - nutraukti iliuzinius ryšius su Ukraina, - tvirtina S.Chruščiovas. - Krymo ir Ukrainos skyrybos buvo audringos. Pastaruosius 20 metų ten buvo nuolatinė įtampa ir galiausiai tai baigėsi skandalu.“

Būtent su irigacijos kanalais N.Chruščiovo sūnus sieja tėvo sprendimą perleisti Krymą Ukrainai.„1953 m. gale, kai buvo parengtas 1955-1960 m. penkmečio planas, buvo suplanuoti du irigacijos kanalai - Pietų Ukrainos ir Šiaurės Krymo, - aiškina S.Chruščiovas. - Pirmasis kanalas visas ėjo per Ukrainos teritoriją, o antrasis prasidėjo Ukrainoje, o baigėsi Rusijos Federacijoje, Kryme. Planuotojai nusprendė, kad šitaip prireiks suskaidyti statybos darbų vadovybę, dėl to atsiras sumaišties statybų procese, ir jis sulėtės. Taigi, jie atėjo su pasiūlymu pas vyriausybę.“

Kadangi didžioji kanalų dalis ėjo per Ukrainos teritoriją, buvo pasiūlyta ir likusią dalį kartu su visu Krymu iš Maskvos jurisdikcijos perleisti į Kijevo jurisdikciją.„Mano tėvas Nikita Chruščiovas, kuris vadovavo Sovietų Sąjungai, sutiko su šiuo argumentu, ypač dėl to, kad artėjo jubiliejus“, - aiškina S.Chruščiovas.1954 m. vasarį suėjo 300 metų, kaip Ukraina prisijungė prie Rusijos. Pasakyta - padaryta. Rusijos Federacijos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą perduoti Krymą Ukrainai.

„Šitaip Krymas perėjo į Kijevo jurisdikciją, bet tik formaliai. O faktiškai jis liko Sovietų Sąjungos dalis ir toliau buvo visų mūsų atostogų vieta“, - teigia S.Chruščiovas.Taip Ukraina išėjo iš Sovietų Sąjungos su visu Krymu, kuris tapo autonomine zona nepriklausomos Ukrainos sudėtyje. „Bet pusiasalis niekada neįėjo į Ukrainą ir naujoje valstybėje jautėsi atstumtuoju“, - tvirtina N.Chruščiovo sūnus.

Sergejus Chruščiovas apie tėvo memuarus

Mes su Levu ilgai įkalbinėjome tėvą imtis memuarų, jis iš pradžių gynėsi sakydamas; “Naivus tu, vaikine, vis tiek suras ir atims”. Per visą Rusijos istoriją tik trys garsiausi politikai atsistatydinę parašė atsiminimus: grafas Sergejus Vitė, kuriam už tai buvo skirta policijos priežiūra; Levas Trockis, kuris po kelerių metų baigė gyvenimą su ledo kirtikliu galvoje. Trečiasis tapo Chruščiovas, kuris ėmė diktuoti prisiminimus į magnetofono juostą.

Tėvas viską diktavo iš atminties - jo atmintis buvo fenomenali. Mes su tėvu nesirengėme nieko publikuoti, o ir kas SSRS būtų drįsęs tai padaryti? Padariau juostelių ir spausdintų tekstų kopijas. Vieną kopiją saugojau generolo Michailo Šumilovo bute, virš tualeto bakelio. 64-osios armijos vadas Šumilovas Stalingrade ėmė į nelaisvę generolą Paulių ir buvo gerai pažįstamas su Chruščiovu. Šumilovas buvo įsitikinęs: “Pas mane, karo didvyrį, niekas nelįs”. Tėvas manė, kad ir generolas mūsų neišgelbės. Jis žinojo, kaip “ten” moka ieškoti. Dar viena kopija buvo saugoma pas dramaturgą Vadimą Truniną, o originalas - spintoje mūsų namuose. Ir čia horizonte pasirodė Lujis. Jis pasiūlė vieną memuarų egzempliorių išvežti į užsienį ir laikyti jo uošvės skrynioje Anglijoje. Jis buvo vedęs anglę.

Kai Amerikoje pasirodė pirmasis tomas, mane vėl iškvietė į KGB: “Kaipgi taip?” Aš ir vėl apsimečiau kvaileliu, girdi, kol jie gulėjo mano spintoje, buvo tylu, o vos tik juos paėmėte jūs, iškart pateko į Vakarus. Reikalas tas, kad mane įkalbinėdami nusileisti jie rėmėsi CŽV visagalybe: jie esą ne tik įlįs į mano spintą, bet ir KGB seifai nebus saugūs. Aš ir pasinaudojau ta retorika, o jie neturėjo kuo atsikirsti.

Nina Chruščiova - pirmoji SSRS ponia

Nina Chruščiova tapo pirmąja Rusijos politinio lyderio žmona, prisiėmusia šabloninį pirmosios šalies ponios vaidmenį ir pasirodžiusia tokiu amplua akylai viso pasaulio auditorijai. Su Ninos veikla sutapusi Sovietų Sąjungos gyvavimo era yra žinoma kaip „atšilimas“ - jos vyro Nikitos Chruščiovo inicijuoto stalininio režimo dalinio liberalizavimo laikotarpis, be kita ko, pasižymėjęs ir taikaus sugyvenimo su kitomis šalimis siekiu. Nina, galima sakyti, tapo N. Chruščiovo „atšilimo“ veidu, kuriame visada švyti šypsena.

Nina lydėjo savo vyrą diplomatinėse kelionėse į užsienio šalis, gebėjo susikalbėti keliomis kalbomis, tapo puikia mokytoja ir pripažinta partijos lydere. Štai kaip tuometinio SSKP Centro komiteto I sekretoriaus žmonos pasiekimus pakomentavo jos pačios proanūkė ir bendravardė Nina Chruščiova, Niujorke dėstanti politikos mokslus: <...> jinai turėjo gana gerą išsilavinimą, be abejo, geresnį negu Nikita Chruščiovas, ir pati yra mokiusi jį politinės ekonomikos.

Per bolševikų įvykdytą revoliuciją ir pilietinį karą ji užsiėmė propaganda (beje, atrodo, buvo gana gabi propagandistė) ir net labai nuliūdo, kai 4-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, įsigalėjus Josifo Stalino potvarkiui, pagal kurį moterys privalėjo grįžti į šeimas ir pamiršti apie sufražizmą, turėjo palikti darbą. Kartą ji man yra pasakiusi, kad Antrojo pasaulinio karo metais galėjo būti ypač naudinga kariams.

Aš negaliu nepaminėti, kad ji buvo nuostabi senelė, nors ir griežta, bet gebanti atleisti. Kukli iš prigimties Nina Petrovna užsiėmė namų ūkiu, augino vaikus - ne tik savo (1935 m. gimė sūnus Sergejus, 1937 m. - dukra Elena), bet ir du Nikitos Sergejevičiaus vaikus iš pirmosios santuokos. Vaikai prisimena, kad jų mama buvo labai griežta moteris, reikli, bet kartu ir rūpestinga.

Išvados

Nikitos Chruščiovo šeima patyrė nemažai išbandymų ir tragedijų. Jo vaikai ir anūkai pasirinko skirtingus gyvenimo kelius, tačiau visi jie paliko ryškų pėdsaką istorijoje. Sergejus Chruščiovas, gyvenantis JAV, aktyviai dalyvauja politinėje veikloje ir dalijasi prisiminimais apie savo tėvą. Nina Chruščiova tapo pirmąja SSRS ponia ir atliko svarbų vaidmenį „atšilimo“ laikotarpiu.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: