Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Dalia Ibelhauptaitė - garsiausia Lietuvos operos ir teatro režisierė, garsinanti Lietuvos vardą pasaulinėse teatro scenose. Užsienio spauda ją vadina vunderkinde, o aktorių meistriškumo seminarus garsi operos režisierė veda visame pasaulyje.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia

Dar būdama penkiolikos metų, 1983 m., režisavo pirmuosius savo darbus. Nuo 1985 m. buvo režisieriaus asistentė Jaunimo teatre. 1990 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, M. Zacharovo mokinė. Nuo 1991 m. gyvena Londone. Režisavo dramos spektaklių, operų įvairiuose Londono teatruose. Nuo 1991 m. vadovauja aktorių meistriškumo seminarams: Karališkasis nacionalinis teatras ir Nacionalinės operos studija Londone, L. Strasbergo institutas, Los Andželas, Olandija, Kinija, Izraelis. Jos vyras - britų aktorius Dexteris Fletcheris.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro ir operos režisierė D. Ibelhauptaitė jau vaikystėje susidomėjo teatru.

„Tėvai nuo mažų dienų mane vedė į teatrą. Praktiškai kiekvieną sekmadienį arba į teatrą, arba į vaikų kiną, arba į kavinę „Nykštukas“. Turėjau drabužėlius, kuriais vilkėdavau, kai eidavome į teatrą, baltus lakinius batukus su rožytėmis“, - prisiminimais dalijosi žinoma režisierė.

Tik išstojusi Maskvoje mokytis režisūros, iš dėstytojo išgirdo, kad moteris režisiere būti negali, tačiau jei nori, ji gali pabandyti. Ir pabandė, nes pralaimėti, kaip pati sako, nemokanti.

„Iki šiol, kai ateinu į akademinį dramos teatrą ir giliai įkvėpiu, mane tas kvapas nuneša į vaikystę. Teatre aš visada stebėdavau, kaip aktoriai ruošdavosi pasirodymams, kaip jie grimuodavosi, rengdavosi, kartu cituodavau spektaklius. Su močiute dar mėgdavome daryti tokį dalyką: susėsdavome į troleibusą ir važiuodavome nuo žiedo iki žiedo. Mano močiutė buvo beprotiškai įsimylėjusi Vilnių ir man daug apie jį pasakodavo. Tokiame meilės gyvenimui jausme aš augau. Tėvai buvo absoliutūs hipiai, mama iki šiol tokia yra. Tai davė man stiprų laisvės ir gyvenimo mylėjimo pagrindą. Su tuo jausmu keliaudama per gyvenimą supratau, kad ne visiems yra paprasta būti šalia manęs. Čia turbūt didžiausią paminklą reikėtų statyti mano vyrui, kuris pakenčia ir susitvardo matydamas, kaip man norisi skleisti sparnus ir skristi kuo toliau“, - pasakojo D.Ibelhauptaitė.

Karjeros Vingiai ir Darbas Holivude

Kai Kongresų rūmai, pagrindinė VCO scena, buvo pradėti ruošti renovacijai ir tapo akivaizdu, kad kelerius metus vietos spektakliams neturėsime, nutariau išbandyti save tarp geriausių pasaulyje kino profesionalų. Man reikėjo pamatyti save kitoje plotmėje, sužinoti, ko esu verta sudėtingiausio prodiusavimo lygoje“, - pasakojo apie netikėtą karjeros vingį D.Ibelhauptaitė.

Į Holivudo kino prodiuserių komandą ji įsiliejo praėjusių metų vasarą, kai D.Fletcheris sulaukė kino studijos „Paramount“ pasiūlymo režisuoti 10 dalių serialą „The Offer“ („Pasiūlymas“) apie italų režisieriaus Francio Fordo Coppolos legendinio filmo „Krikštatėvis“ kūrimo užkulisius. Mat šis tris „Oskarus“ pelnęs filmas šiemet mini 50-metį.

D. Fletcheris tapo ne tik jo pirmųjų serijų režisieriumi, bet ir viso projekto kūrybos vadovu. Kartu su juo serialo prodiuserių komandoje ėmė darbuotis ir D.Ibelhauptaitė.

„Atsikvėpiau, kai sužinojau, kad būsiu kūrybos prodiuserė ir pagaliau man nereikės rinkti pinigų“, - šypsojosi Dalia, prisimindama sudėtingą savo Vilniuje įkurtos „bohemiečių“ trupės kasdienybę. Visa kita Holivude, anot jos, beveik taip pat kaip Vilniuje, tik didesniu mastu.

„Holivude gerokai daugiau nulių prie skaičių, o problemos visur panašios. Net milžiniško biudžeto juostų režisieriai kartais negali įgyvendinti visų savo idėjų dėl lėšų stygiaus“, - aiškino Dalia.

Ji džiaugėsi, kad „The Offer“ pelnė pasaulyje aukščiausius žiūrovų reitingus ir didelę profesionialų pagarbą bei tris „Critics Choice Awards“ nominacijas, tarp jų - „Geriausio mini serialo“ už režisieriaus ir prodiuserių komandos darbą. O pretenduoti į „Emmy“ televizijos apdovanojimus šis filmas galės tik kitais metais.

Tiesa, kritikai jį sutiko gana prieštaringai. Bet, anot D.Ibelhauptaitės, tai galėjo lemti ir meno klanų interesai. Be to, „Paramount +” transliuotojai yra dar naujokai rinkoje.

„Intrigų yra visur - ten, kur esame, ir ten, kur mūsų nėra. „The Offer“ svarbiausias herojus yra „Krikštatėvio“ pagrindinis prodiuseris Albertas S.Ruddy, bet ne filmo režisierius, - tokį netradicinį sprendimą studija priėmė dar iki Dexterio įsitraukimo. Tai turbūt nelabai patiko F.F.Coppolos aplinkai. Režisierius neprisidėjo ir prie televizijos serialo kūrimo, užtat, dideliam mudviejų su Dexteriu džiaugsmui, palaimino kitą mūsų muzikinį sumanymą“, - atskleidė prodiuserė.

Mat pora jau brandina „Krikštatėvio“ muzikai skirto projekto idėją, kurią įkvėpė minėtas televizijos serialas, jiems atskleidęs didelę operos įtaką legendiniam F.F.Coppolos filmui. „Krikštatėvio“ filmuose panaudoti net devyni operos motyvai ir arijos.

83 metų režisierius pats išvardijo Daliai filmo garso takelį įkvėpusias operas, miuziklus, klasikinius muzikos kūrinius.

„F.F.Coppola yra didelis muzikos eruditas. Jis nuo vaikystės vaikščiojo su savo tėvu kompozitoriumi į Brodvėjaus miuziklus, operas, grojo tūba. Jo dėdė Antonas Coppola buvo dirigentas, senelis Francesco Pennino - vienas žymiausių neapolietiškų dainų kūrėjų. „Krikštatėvio“ garso takelį kūrė ne tik garsusis italas Nino Rota, bet ir F.F.Coppolos tėvas Carmine'as Coppola.

Šių dviejų kompozitorių indėlį į legendinį kino kūrinį („Krikštatėvio“ antrasis filmas pelnė „Oskarą“ už muziką) svajojame ateinantį rudenį paminėti teatralizuotu „Krikštatėvio“ muzikos projektu Niujorko salėje „Carnegie Hall“ su „New York City Opera“ orkestru, choru, solistais.

Koncerte skambėtų operų numeriai, filme girdima ir į jį nepatekusi muzika. Be to, „Paramount“ studijos archyvuose yra apie 30 tūkstančių dar niekur nerodytų fotografijų iš „Krikštatėvio“ kūrybos proceso. Studija pirmą kartą leido jas naudoti vizualizacijai, - mums tai didžiulė garbė. Pavyzdžiui, vienoje telegramoje, N.Rotos siųstoje iš Italijos F.F.Coppolai į namus Niujorke, kompozitorius skundžiasi, kad „tas prakeiktas Fellini“ užgrobė jo orkestrą, tad muzikos įrašai vėluos.

„Pirmą kartą „Krikštatėvį“ žiūrėjau paauglystėje, sovietmečiu, iš nutrintos vaizdo kopijos. Buvau įsimylėjusi Al Pacino! O dabar jis padeda mums savo prisiminimais, galiu bendrauti su savo jaunystės legendomis, tęsti jų istoriją - tai sunkiai protu suvokiama laimė“, - dalijosi išgyvenimais Dalia.

Darbas prie Filmo „Ghosted“

Bet šiuo metu prodiuserės dėmesys sutelktas į dar sudėtingesnį projektą - didelio biudžeto vaidybinį veiksmo filmą „Ghosted“ („Užblokuotas“) su Holivudo garsenybėmis Chrisu Evansu, Anna de Armas, „Oskaro“ laureatu Adrienu Brody.

„Niekada nesidomėjau veiksmo filmais. Kai supratau, kad prodiusuoju vieną jų, buvo jau per vėlu pradėti juos žiūrėti“, - kvatojo Dalia, spėjusi prisijaukinti ir šį naują amplua.

Prodiuserės užduotys kuriant šį 152 milijonų dolerių biudžeto filmą prasidėjo nuo scenarijaus analizės ir jo rengimo filmavimui kartu su Dexteriu bei rašytojais. Vėliau ji triūsė su scenografu, kostiumų ir kitais dailininkais grynindama filmo dizainą.

„Studijų, kuriose tilptų dekoracijos, ieškojome Atlantoje, Džordžijos valstijoje, nes šio filmo dekoracijos gigantiškos - joms tinkamų studijų Los Andžele nėra. Būtent Atlantoje pastaruosius dešimt metų filmuojami didžiausi pasaulio kino projektai - šis miestas yra tarsi milžiniškas kino fabrikas. Ten gyvenome septynis mėnesius, dar kelias dienas filmavome Londone ir Vašingtone. o kaskadininkai buvo filmuojami Naujosios Meksikos valstijoje. Dirbdavome kasdien maždaug po 18 valandų šešias dienas per savaitę. Nuo parengiamojo iki finalinio etapo darbų „Užblokuotam“ jau atidavėme 15 mėnesių. Dar niekada gyvenime taip sunkiai nedirbau. Holivude neegzistuoja jokios išlygos ir kompromisai, vienintelis vertinimo matas yra darbo rezultatas“, - pasakojo Dalia.

Be viso kito, paprašyta vyro, D.Ibelhauptaitė pasireiškė ir kaip masinių filmo scenų, kurios apimdavo 400 ir daugiau žmonių, režisierė. Pasak jos, iš viso „Užblokuoto“ masuotėse dalyvavo 3800 statistų, juosta buvo filmuojama pusšimtyje vietų. Ji pati asmeniškai atrinko tuos tūkstančius statistų ir su kostiumą dailininkais kiekvienam sukūrė individualų įvaizdį.

„Tai milžiniškas projektas. Vien specialiuosius jo efektus šiuo metu kuria 900 darbuotojų, 14 kompanijų iš trijų žemynų. Kuriant filmą įdarbinta kelios dešimtys kaskadininkų. Buvo labai įdomu stebėti veiksmo filmavimą.

Šiam procesui vadovavo specialus veiksmo režisierius, taip pat kaskadininkas Garrettas Warrenas, režisavęs Jameso Camerono, visų didžiųjų „Avataro“ filmų, „Alisos Stebuklų šalyje“, „Divergentės“ ir daugelio kitų žinomų filmų veiksmą. Dabar Amerikoje išeina jo „Avataras 2“, kurio biudžetas - 350 milijonų dolerių.

Kai pasakiau G.Warrenui, kad jo darbas man - tamsi naktis, jis tik nusijuokė ir pareiškė darantis tą patį, ką operoje daro choreografas, mat buvau parodžiusi jam „Valpurgijų nakties“ baleto sceną iš savo režisuotos operos „Faustas“. Buvo nuostabu atrasti, kad kaskadininkų triukai - tai iš tikrųjų sudėtingos choreografijos baletas“, - dalijosi įspūdžiais D.Ibelhauptaitė.

Šiuo metu filmas „Užblokuotas“ jau montuojamas, kuriami specialieji efektai ir muzika, visi elementai jungiami. Kūrinio premjera numatyta balandžio pabaigoje. Ji bus pasiekiama visame pasaulyje „Apple TV+“ platformoje.

Įtaka Lietuvai ir Bendradarbiavimas su Lietuvių Menininkais

Kad ir kur būtų, D.Ibelhauptaitei visada rūpėjo įtraukti į savo veiklą lietuvius. Prieš porą mėnesių pora jau nutiesė vieną kūrybos tiltelį iš Holivudo į Vilnių.

Dalios ir Dexterio iniciatyva pirmąkart Lietuvoje buvo įrašyta pusė garso takelio Holivudo filmui „Užblokuotas“. Jo kompozitorius Lorne’as Balfe’as, sukūręs muziką tokiems filmams kaip „Asas Maverikas“, „Neįmanoma misija“, šįkart dalį įrašų patikėjo Gintaro Rinkevičiaus diriguojamam Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (LVSO) ir talentingam garso režisieriui lietuviui Viliui Kerui.

Dalia neslėpė, kad to pasiekti nebuvo lengva dėl nusistovėjusių Holivudo studijų ryšių. Mat didžioji jų filmų muzikos dalis nuo seno įrašinėjama Londone ir Vienoje, o likusi - Prahoje ir Budapešte. Patys amerikiečiai to beveik nedaro dėl sudėtingų muzikos sąjungų sąlygų ir kolektyvų darbo specifikos.

„Kai sužinojau apie įrašų užkulisius, iš karto sumojau, kad mes galėtume konkuruoti su čekais ir vengrais. Papasakojau kompozitoriui apie savo darbus su G.Rinkevičiumi ir LVSO, pasiūliau pasiklausyti jų įrašų, ir Lorne’as sutiko dalį garso takelio įrašyti Vilniuje.

Visiems mūsiškiams tai buvo nauja patirtis - neišvengta nuotykių ir streso, bet kompozitorius pripažino, kad lietuviai pasirodė geriau už vengrus. Tikiuosi, kad jis sugrįš į Lietuvą ir kuriant kitus filmus. Turime ką pasiūlyti, todėl svarbu pritraukti kuo daugiau tarptautinių projektų“, - pabrėžė prodiuserė.

Ateities Planai ir Svajonės

Nors milžiniški kino masteliai Daliai jau tapo savotišku narkotiku, ji tikisi naują patirtį ir kontaktus kada nors investuoti į operą Lietuvoje.

„Bohemiečiai“ atsirado iš noro užimti jaunus talentus. O kur jie dabar? Dainuoja Milano „La Scala“, Londono karališkojoje „Covent Garden“ operoje, Zalcburgo festivalyje, kitose elitinėse pasaulio scenose!

Ką tik labai džiaugiausi, kad Vakaruose vis labiau pastebima Giedrė Šlekytė dirigavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre „bohemiečių“ 2006 metų „Bohemą“, kurios vaikų chore pati dainavo nuo pirmojo spektaklio.

Kadaise dainavo šioje „Bohemoje“ ir kitas kylantis dirigentas Martynas Stakionis. Kokia talentų kelionė! Žvelgdama iš Holivudo atgal aš matau laimėjimus, kurių mes patys dar kaip reikiant nesuvokiame. Namuose pranašu nebūsi.

„Bohemiečiai“ ir VCO visada išliks didžioji mano gyvenimo meilė. Dabar galbūt pirmą kartą gyvenime darau kažką dėl savęs. Būti Holivude yra naudinga man profesiškai po 15 metų gyvenimo dėl kitų. Pagaliau ir aš galiu išskleisti savo sparnus. Bet tai nereiškia, kad operų mano gyvenime nebus. Kad tik būtų kur jas rodyti!

O kine aš sau daviau dešimt metų, - po to galėsime pasikalbėti, ką man pavyko įgyvendinti“, - atviravo menininkė.

Šiuo metu Dalios su Dexteriu laukia veiksmo filmo „Užblokuotas“ finišo tiesioji. Intensyvų jų darbą Amerikoje per pusantrų metų buvo nutraukęs tik neilgas kalėdinis atokvėpis.

Ir šiemet gražiausias metų šventes pora sutiko ne darbdavių jiems išnuomotame name Los Andžele, o savo namuose Londone. Po švenčių iš šių namų menininkai skraidys į Holivudą darbo reikalais iki pat filmo premjeros.

„Gastroliuojančio artisto duona - man įprastas dalykas. Kurdama Lietuvoje penkiolika metų gyvenau tai išnuomotuose butuose, tai viešbučiuose ar pas draugus. Kur kas neįprasčiau buvo, kai per koronaviruso pandemiją įstrigome su Dexteriu Londono bute keturiems mėnesiams. Buvo reta proga patirti, ką reiškia sėslus gyvenimas“, - pasakojo D.Ibelhauptaitė.

Artimiausioje ateityje nei darbai, nei asmeniniai planai menininkų porai sėslaus scenarijaus nežada.

Bendradarbiavimas su Dexteriu Fletcheriu

„Tai neįvyko greitai ir atsitiktinai. Dar 2013 metais, kai Dexteris dirbo prie savo muzikinės juostos „Sunshine on Leith“, filmo prodiuseriai mane kvietė jungtis prie jų kaip konsultantei. Tada negalėjau sau to leisti dėl darbų „Vilnius City Opera“ (VCO) trupėje. Juk kiekviena veikla reikalauja visiško atsidavimo.

Bet 2019-aisiais supratau, kad noriu savo energiją ir žinias investuoti į mylimą žmogų, kuris man padovanojo 15 nuostabių kūrybos laisvės ir darbo metų Lietuvoje. Supratau, kad tam atėjo laikas, ir dviese mes galėsime daug nuveikti. Taip atsirado mudviejų kino kompanija „DXD Films“.

Kai prieš vienuolika metų jos vyras aktorius ėmė režisuoti, Dalia nei jo filmo scenarijaus skaitė, nei matė, kaip jis filmuoja. Bet ji pripažįsta: būta daug nerimo ir baimės, ar filmas pavyks.

Tikrovė nenuvylė: „Laukinis Bilas“ („Wild Bill“) buvo nominuotas Britų kino akademijos apdovanojimui (BAFTA) kaip geriausias debiutas, o prieš kelerius metus Dexterio muzikinis filmas „Rocketman“ apie Eltoną Johną pelnė BAFTA geriausio filmo nominaciją ir Auksinių gaublių.

„Dabar galiu kiekvieną dieną džiaugtis Dexterio atradimais ir talentu, būti jo kūrybos dalimi. Nėra nieko malonesnio, kaip visa tai, ko gyvenime išmokai, patyrei, sukaupei, įteikti mylimiausiam žmogui ir galbūt pastūmėti jį žingsneliu pirmyn. Režisūra yra labai vieniša profesija. Būti joje dviese, manau, lengviau.

Galbūt ateityje atsiras projektas, kurį galėsime filmuoti ir Lietuvoje - tai didelė Dexterio svajonė. Lietuva turi puikių meistrų ir talentų kino industrijoje. Tik gaila, kad čia nėra milžiniškoms dekoracijoms tinkamų studijų, ir tai riboja“, - kalbėjo menininkė.

„Daug drąsos į šį gyvenimo etapą atsinešiau iš operos. Visų prodiusavimo niuansų išmokau vadovaudama „Vilnius City Opera“ kolektyvui. Kai naujieji kolegos manęs klausia, kur buvau anksčiau, sakau jiems - operoje.

Didžiausias mano dabartinės padėties skirtumas yra tas, kad nebesu vedlė, kuri laiko savo rankose visas projektų gijas, - tai 15 metų dariau VCO komandoje. Režisavau aš nuo penkiolikos metų, tad, galima sakyti, 40 metų vedžiau paskui save kūrybos partnerius. Taigi persiorientuoti nėra paprasta. Bet man patinka būti mažai silkutei dideliame vandenyne, juolab kai kitos „silkutės“ - vieni geriausių pasaulyje savo srities specialistų: nuo prodiuserio ir studijos „Skydance“ savininko Davido Ellisono, prodiusavusio daugybę garsių juostų, tarp jų - „Asas Maverikas“, „Neįmanoma misija“, iki dekoracijų dailininko Claude'o Pare'o ar kostiumų dailininkės Marlene Stewart.

Visada norėjau išbandyti save ten, kur nėra lubų, vėl patirti jaudulį kaip studijų pradžioje, kai atrodė, kad nieko nežinai ir visi yra geresni už tave. Po pusantrų metų aš vis dar Holivude. Jau sulaukiu kvietimų dirbti ir su kitais režisieriais, bet su Dexteriu gauname daug naujų pasiūlymų. Darbus renkasi jis, o aš sau prisiekiau, kad niekada nedirbsiu su jokiu kitu režisieriumi.

Pagrindinė mano užduotis - būti Dexterio kūrybos partnere, padėti įgyvendinti jo vizijas. Teatre tokių pareigų nėra. Mes pirmą kartą per 25 metus dirbame kartu - abiem tai didelė laimė. Dėl to išėjau iš operos“, - atviravo D.Ibelhauptaitė.

Prezidento Pilietybės Suteikimas Dexteriui Fletcheriui

Kaip ketvirtadienį informavo Prezidentūra, dekretą, suteikiantį pilietybę D. Fletcheriui, pasirašė G. Nausėda. D. Fletcheris yra vienas ryškiausių meno kūrėjų, kurie, nors ir gimę ne Lietuvoje, savo asmeninį likimą bei kūrybinius planus artimai sieja su mūsų šalimi, stiprina jos autoritetą visame pasaulyje“, - pranešime spaudai sakė G. Nausėda. Pasak Prezidentūros, šalies vadovas tiki, kad D. Fletcheris ir toliau sėkmingai garsins Lietuvos vardą. Per daugiau nei 4 dešimtmečius besitęsiančią aktoriaus karjerą D. Fletcheris suvaidino daugiau nei 100 vaidmenų kine ir televizijoje. 2011-aisiais jis buvo nominuotas BAFTA apdovanojimams už režisūrinį debiutą juostoje „Pašėlęs Bilas“. Pastaraisiais metais D. Fletcheris išgarsėjo kaip režisierius, sukūręs tokius filmus kaip „Erelis Edis“ ir „Rocketman“. Prezidentūra pažymi, kad nuo 1997-ųjų, kai D. Fletcheris pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, jis nuolat palaiko ryšius su mūsų šalimi. 2009-aisias D. Fletcheris užmezgė bendradarbiavimą su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“. Jis yra kelis kartus buvęs žiuri nariu, pradėjo konkursinę programą „Nauja Europa - nauji vardai“. Nuo pat 2011-ųjų Lietuvos kino gerbėjai turi išskirtinių galimybių vieni pirmųjų pasaulyje susipažinti su naujausia D. Fletcherio kūryba. Pripažindama D. Fletcherio nuopelnus Lietuvos kultūrai, Vyriausybė 2021-aisiais jam suteikė leidimą nuolat gyventi šalyje. Pažymima, kad D. Fletcheris palaiko glaudžius ryšius ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, yra dainavęs koncertuose Vilniuje. D. Fletcherio dėka taip pat buvo surengti labdaros vakarai Londone ir Vilniuje, kuriais buvo siekiama padėti Lietuvos daugiavaikėms šeimoms ir Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos skyriui. Prezidentūra akcentuoja, kad suteikti D. Fletcheriui Lietuvos pilietybę išimties tvarka už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, t.y. už veiklą, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, rekomendavo daugelis žymių Lietuvos kultūros veikėjų.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: