Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS) - vienas dažnėjančių vaikų sveikatos sutrikimų. Jis gali tęstis ir paauglystėje, ir net suaugus. Pagrindiniai, bet ne vieninteliai šio sutrikimo simptomai - sunkumas susikaupti, sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį, hiperaktyvumas.
Nedėmesingumas, hiperaktyvumas, impulsyvumas - sakysite, daugeliui vaikų šie dalykai ir taip būdingi, negi visi jie turi sutrikimą? Iš dalies būsite teisūs, tačiau pagrindinis skirtumas, kad didžioji dalis vaikų kartais išties būna hiperaktyvūs, išsiblaškę, nedėmesingi. Tačiau vaikams, turintiems DTHS, taip nutinka nuolat ir tai apkartina ne tik jų pačių, bet ir gimdytojų bei aplinkinių gyvenimą.
Kaip ir daugelio smegenyse vykstančių procesų, mokslininkai iki galo negali paaiškinti, kodėl vieni vaikai linkę į dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, kiti linkę mažiau. Manoma, kad įtakos tam turi genetika, taip pat tokie faktoriai kaip smegenų pažeidimas, mityba, socialinė aplinka. Yra ir dar kitų teorijų. Pavyzdžiui, kad DTHS sukelia cukraus vartojimas, maiste esantys konservantai ir priedai.
DTHS Gydymo Būdai
Užsienyje populiarėja praktika vaikus, turinčius DTHS, gydyti vaistais. Medikamentiniam DTHS gydymui dažniausiai skiriami nervų sistemą stimuliuojantys vaistai. Antro pasirinkimo preparatai - kai kurių rūšių antidepresantai. Manoma, kad DTHS skirti nervų sistemą stimuliuojantys vaistai, arba stimuliantai, veikia didindami dopamino koncentraciją nervų sistemoje.
Šis neurotransmiteris atsakingas už motyvaciją, malonumą, dėmesį, judėjimą. Tiek vaikams, tiek paaugliams ar suaugusiesiems, turintiems DTHS, stimuliantai padidina koncentraciją, dėmesio sutelkimą ir kartu sumažina hiperaktyvų, impulsyvų, kai kada - neprognozuojamą elgesį. Kaip ir daugelis nervų sistemą veikiančių vaistų, taip ir šie gali sukelti apetito stoką, galvos skausmus, svaigimą, nuotaikų ir elgsenos kaitą, miego sutrikimus, nuovargį, depresiją. Taip pat turėti įtakos širdies ritmui.
Tiek amerikiečių Food And Drug Administration, tiek kitos pasaulio sveikatinimo institucijos įspėja dėl galimo tokių vaistų poveikio tolesniam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei skatina sveikatos apsaugos specialistus atsakingai ir tik esant reikalui skirti šiuos vaistus. Lietuvoje medikamentinis gydymas stimuliantais nėra dar toks populiarus. Nors, remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, bent du receptiniai preparatai, skirti vaikų nuo 6 m.
Anot pediatrų, psichiatrų ir psichologų, psichoterapija esant stipriai išreikštiems DTHS simptomams - nepamainoma. Trumpai apibūdinus, vaikas yra mokomas kontroliuoti savo elgesį, jį suvaldyti, susidoroti su staiga iškilusiomis problemomis, emocijomis. Dėl to dažnai sušvelnėja DTHS simptomai. Kitas psichoterapijos metodas, kognityvinė elgesio terapija, paremtas kalbėjimu ir savo jausmų analizavimu.
Šalia psichoterapijos skatinama užsiimti ir psichoedukacija, kai nesivaržoma ir su vaiku daug šnekama apie DTHS, jam suteikiama žinių apie tai, kas su juo vyksta. Kad ir reguliarus fizinis krūvis. Tai - natūrali priemonė, didinanti dopamino bei kitų neurotransmiterių koncentraciją smegenyse. Taigi didėja ir koncentracija, susikaupimas, gerėja nuotaika.
Nuo mažų dienų vaiką reikia pratinti ir prie sveikos mitybos. Nors tiesiogiai DTHS simptomams mityba įtakos gali neturėti, ji svarbi gerai nuotaikai, pastoviam energijos lygiui. Režimas apskritai svarbus visose hiperaktyvaus vaiko gyvenimo srityse. Tėvams specialistai pataria būti kantriems, bet kartu ir ganėtinai griežtiems.
Rekomenduojama vaikui sudaryti kiekvienos dienos tvarkaraštį, į kurį būtų įtraukti namų darbai, žaidimai, bendravimas su kitais vaikais, būreliai, miegas ir kita. Tvarkaraštį galima sudaryti su vaiku kartu ir laikyti visiems šeimos nariams matomoje vietoje. Galimus pasikeitimus, tvarkaraščio korekcijas reikia aptarti kartu su atžala. Derėtų išmokyti vaiką patį planuoti savo užsiėmimus ir kuo mažiau nukrypti nuo plano, taip pat - visuomet drąsinti ir džiaugtis pasiekimais, nevengti kalbėti apie atsiradusias problemas ar patį sindromą, apie vaiko jausmus.
Viena naujausių publikacijų žurnale „Health & Place“ skelbia, jog buvimas gamtoje padeda sumažinti vaikų patiriamą stresą. Ir ypač jei mokyklos, darželiai įkurti natūralios gamtos vietovėse.
Dailės Terapija Kaip Gydymo Metodas
Dailės terapijos metodas yra labai saugus būdas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tiek išgyvenantiems stresą, patyrus emocines traumas, tiek turintiems elgesio sutrikimų, kurie, neretai, yra kaip išgyventos trauminės patirties pasekmė. Tiesiog norintys labiau pažinti save, išmokti atpažinti, įvardinti savo emocijas, jas išveikti tinkamais būdais.
Dailės terapija naudinga išgyvenantiems staigius nuotaikų pokyčius, linkusiems į depresines mintis ar sergantiems depresija. Naudinga vaikams, turintiems įvairius raidos ar elgesio sutrikimus, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimus, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą ir dar daugiau.
Dailės terapijos sesija, kaip ir kiekviena terapija, turi tam tikrą struktūrą. Pradžiai rekomenduojama trumpas atsipalaidavimo užsiėmimas, kad žmogus pajaustų save čia ir dabar. Vėliau vyksta pats kūrybinis procesas ir po jo labai svarbi dailės terapijos dalis - refleksija, tai piešinio aptarimas. Jei tai individualus užsiėmimas, piešinys aptariamas su jo autoriumi. Jei grupinė terapija - tuomet apie kūrinį po jo autoriaus pasisako ir kiti grupės nariai.
Kaip Dailės Terapija Padeda Vaikams?
Vaikui dailės terapija labai patogus metodas, nes piešinys jiems padeda kalbėti. O neretai piešinys yra vienintelis būdas komunikuoti su aplinka. Dirbu su berniuku, turinčiu autizmą. Jo verbalinė komunikacija yra ribota, tačiau apie savo gyvenimo įvykius jis puikiai papasakoja piešiniais. Berniuko svajonė buvo skristi oro balionu. Berniukas net ir pateikus užduotį piešti žmogų vengdavo tai daryti, tačiau kai artėjo jo skrydžio oro balionu diena jis nupiešė piešinį, kuriame buvo žmogus, jis pats šaliai oro baliono. Po paskutinės mokslo metų dienos, norėdamas man apie tai papasakoti, jis lapas po lapo piešė raides, geometrines figūras, užduotėles iš pratybų sąsiuvinio ir panašiai.
Ateidamas į dailės terapiją žmogus turi žinoti, kad tai - laisvas kūrybinis procesas. Šio proceso metu išmintingiausia yra „išjungti mąstymą“ ir „paleisti ranką“. Tada bus pats tikriausias kūrybinis produktas. Tuomet žmogaus pasąmonė nudirbs visą reikiamą darbą, žmogui beliks tik skaityti savo piešinį, atpažinti, kokią žinią jis jam neša, apie ką kalba vienas ar kitas išpieštas simbolis, spalvų dėmės ar linijos.
Dailės terapijoje nevertinama, ar gražu, negražu, teisinga, neteisinga. Dailės terapijoje visi piešiniai yra didelė vertybė. O dailės technikų puikus išmanymas, gebėjimas puikia piešti kartais yra labiau trukdantis nei padedantis dalykas. Nes tokiam klientui reikia dar sugebėti atjungti savo protą ir nebevykdyti kontrolės piešinio metu, tad jam gali būti tik sunkiau leisti rankai laisvai piešti, tapyti, terlioti. Dailės terapija nėra vien simbolių, vaizdinių piešimas. Čia neretai naudojamas karakulinis piešimas, „žaidimas“ dažais rankomis, monotipija. Tai tokie dailės raiškos būdai, kurie nėra pavaldūs technikos išmanymui.
Individualios terapijos pradžioje yra aptariamas pradinis terapijos užsiėmimų kiekis. Neturėtų būti mažiau kaip 8 sesijos. Vėliau galima užbaigti terapiją, jei tikslas, su kuriuo atėjo klientas, yra pasiektas. Kartais terapijos procesas yra labai ilgas. Dirbu su berniuku, su kuriuo mudu bendraujame jau ketverius metus.
Tyrimas apie Žaidimų Terapijos Poveikį Vaikams
2008 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kuris trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų.
Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis/terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė - 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimai, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas.
Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvai buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos pojūtį bei drąsą).
Tyrimo rezultatai parodė, kad po žaidimų terapijos sumažėjo vaikų dėmesingumo, atsiskyrimo bei agresyvumo problemos. Nustatyta, jog bendras vaikų psichologinės sveikatos pagerėjimas yra susijęs su žaidimų terapijos trukme. Hyperaktyvumo/impulsyvumo problemos po žaidimų terapijos nepakito. Taip pat nustatyta, kad emocinės problemos kitimas turėjo neigiamos įtakos vaikų dėmesingumo problemos kitimui, bet nebuvo susijęs su vaikų atsiskyrimo bei agresyvumo problemos kitimu.
Pastebėta, kad savęs reikšmingumo jausmas labiau padidėjo vaikams, lankiusiems žaidimų terapiją psichoterapijos centre, nei tiems, kurie terapiją lankė mokykloje. Žaidimų terapijos lankymo vieta turėjo įtakos vaikų elgesio problemos kitimui. Nustatyta, kad agresyvumo problemos kitimas skirtingose terapijos lankymo vietose skyrėsi.
| Problema | Poveikis po terapijos |
|---|---|
| Dėmesingumas | Sumažėjo |
| Atsiskyrimas | Sumažėjo |
| Agresyvumas | Sumažėjo |
| Hiperaktyvumas/Impulsyvumas | Nepakito |
Panašus:
- Audronė Brazauskaitė ir Vaikų Dailės Terapija Lietuvoje: Atraskite Kūrybos Galią Vaikų Emocinei Sveikatai!
- Neįtikėtinos Dailės Darbų Idėjos Vaikams, Kurios Skatina Kūrybiškumą ir Ugdymą
- Atraskite Dailės Dirbtuvių Stebuklus Vaikams: Kūrybiškumo Ugdymas ir Įkvepiančios Idėjos
- Poliuretaniniai čiužiniai kūdikiams: tikri atsiliepimai ir nepakeičiami patarimai renkantis
- Atostogos Turkijoje su Kūdikiu Rugpjūtį – Top Viešbučiai ir Nepakeičiami Patarimai Jums!