Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, 10-100 kartų padidėjusia tulžies rūgščių (TR) koncentracija kraujyje, atsirandanti dažniausiai antrąjį-trečiąjį nėštumo trimestrą, kai nėra nustatyta kita kepenų liga.

Tiksli šios ligos etiologija nėra aiški, tačiau manoma, kad INC išsivystymui turi įtakos genetiniai, hormoniniai, aplinkos veiksniai, prieš nėštumą persirgtos kepenų ligos. Tai dažniausia kepenų liga, diagnozuojama nėštumo metu.

Kas yra Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė?

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių.

Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai. Mokslininkų patvirtinta, kad šių sutrikimų priežastys yra genetinės ir hormoninės prigimties.

  • Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių. Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą, taip didindama cholestazę.
  • Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė. Molekuliniai ir genetiniai tyrimai padėjo nustatyti genetiškai paveldimą tulžies kanalėlių membranų „pernašos siurblių“ sutrikimą, kuris sutrikdo tulžies rūgščių metabolizmą. Pastebėtas sergamumo ryšys tarp nėščiosios ir jos pirmos eilės giminaičių, ypač motinos (sirgusios INC) ir dukros. Nustatyta, kad INC dažniau pasireiškia tam tikrose etninėse grupėse. Taip pat apie 60-80 % moterų INC pasikartoja kitų nėštumų metu. Molekulinių-genetinių tyrimų metu nustatyta, kad ABCB4 (MDR3) ir ABCB11 genų mutacijos yra susijusios su šeimine INC.
  • Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos. Pastebėta, kad kai kuriose valstybėse (pvz., Švedijoje, Suomijoje, Čilėje) sergamumas šia liga išauga žiemos sezonu, vasarą sergama rečiau. Mažas seleno kiekis kraujo serume taip pat turi įtakos INC išsivystymui.

INC atvejai pasitaiko visame pasaulyje, jie varijuoja nuo <1 proc. iki 15 proc., tačiau nėra aiškių priežasčių, kodėl paplitimas skiriasi. Lietuvoje INC serga 0,5 proc. nėščiųjų. Pats didžiausias sergamumas fiksuojamas Čilėje ir Bolivijoje - 15 proc.

Kokie Pokyčiai Įvyksta Nėštumo Metu?

Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį.

Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse.

Simptomai

Sergant INC dažniausiai II-ojo pabaigoje ir III-ajame nėštumo trimestre (po 30 nėštumo savaičių) moteris vargina odos niežulys be pirminio odos pažeidimo požymių, neskaitant nusikasymo žymių. Dažniausiai vargina delnų ir padų niežulys. Jis gali būti įvairaus pobūdžio: nuo nestipraus iki nuolatinio stipraus, intensyvėjančio naktį, net sutrikdančio miegą.

  • Niežulys: Tai pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui.
  • Gelta: Iki 25 proc. sergančiųjų INC moterų po 1-4 savaičių nuo niežulio pradžios gali pasireikšti gelta. Lengva gelta pastebima tik iš pageltusių akių odenų (subicterus); sunki, kai bilurubino koncentracija didesnė nei 34,2 µmol/l - pasireiškia viso kūno gelta (icterus), ypač gerai matoma gleivinėse, sklerose, veido ir liemens srityse.
  • Kiti simptomai: Pacientės gali skųstis ir patamsėjusiu šlapimu. Retesni simptomai: nuovargis, skausmas dešiniajame pašonkaulyje, sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, steatorėja, balkšvos išmatos.

Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.

Diagnostika

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Dažnai laboratoriniai pokyčiai atsilieka nuo klinikinių simptomų, dėl to apsunkinamas ligos diagnozavimas.

Remiantis gairėmis, nėščioms moterims besiskundžiant niežuliu ir įtariant INC atliekamas:

  • bendrasis kraujo tyrimas
  • tulžies rūgščių (TR) koncentracijos tyrimas
  • kepenų fermentų tyrimas
  • diferencinė diagnostika, kurios metu atmetamos kitos kepenų sutrikimo priežastys [1].

Vienas iš svarbiausių ir pagrindinių laboratorinių pokyčių yra bendras TR koncentracijos serume padidėjimas. Daugiau nei 90 proc. INC sergančių moterų tyrimų rezultatuose stebimas TR koncentracijos padidėjimas. Esant cholestazei rezultatai gali padidėti nuo 10 iki 100 kartų daugiau, nei nustatyta norma.

Remiantis tarptautinėmis gairėmis, Amerikos gastroenterologų rekomendacijomis INC nustatoma kai TR koncentracija yra > 10 μmol/l. Turint tulžies rūgščių koncentracijas INC galima klasifikuoti į lengvą INC kai koncentracija yra 10-40 μmol/l ir į sunkią esant daugiau nei 40 μmol/l (tai sudaro apie 20 proc. globaliai nagrinėtų atvejų).

Kiti taip pat diagnostiškai bei ligos eigai vertinti svarbūs laboratoriniai tyrimai yra kepenų fermentų kiekio nustatymas. Rezultatai vertinami pagal nėštumo laikotarpio normas.

Kepenų fermentų normų ribos nėštumo metu
RodiklisNe nėštumo metuI trečdalisII trečdalisIII trečdalis
ALT0-406-32
AST7-4010-2811-2911-30
ŠF30-13032-10043-135133-418
GGT11-505-375-433-41

Iki 60 proc. pacienčių nustatoma padidėjusi serumo aminotransferazių koncentracija. Dažniausiai kiekis siekia mažiau nei du kartus nei viršutinė normos riba, bet kartais gali siekti daugiau nei 1000 vnt/l. Alaninaminotransferazės (ALT) ir aspartatamintransferazės (AST) aktyvumas INC metu gali padidėti nuo 2 iki 10 kartų.

Be laboratorinių būdų galima atlikti ir fizinį ištyrimą. Kartais nustatomas jautrumas dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante, tad patikslinama atliekant pilvo organų ultragarsinį tyrimą. Esant INC tyrimo metu vaizdas būna normalus, hepatinė parenchima normali kartais pastebimas intrahepatinių latakų išsiplėtimas.

Gydymas

Pagrindinės INC gydymo indikacijos yra sumažinti moterį varginančius simptomus ir perinatalinio sergamumo, mirtingumo riziką. Nors niežulys - varginantis simptomas, didelių komplikacijų moters organizmui INC nesukelia.

Pagrindinis medikamentinis gydymo metodas - tai ursodeoksicholio rūgštis (UDCR). Remiantis tyrimų duomenimis, vartojant šį vaistą 42 proc. pacienčių niežulys pranyko visai, 61 proc. niežulys sumažėjo, taip pat manoma, kad UDCR pagerina laboratorinių rodiklių rezultatus, naujagimių išeitis ir neturi toksiško poveikio vaisiui.

Dozė, nuo kurios reikėtų pradėti gydymą, nėra nustatyta, bet manoma, kad optimalu skirti 15 mg/kg per dieną iki gimdymo. Šis vaistas gerai toleruojamas, dažniausiai nesukelia šalutinių reiškinių. Paskyrus gydymą, niežulio sumažėjimas stebimas per 1-2 sav., biocheminiai rodikliai susinormalizuoja per 3-4 savaites. Jeigu niežulys nesumažėja per kelias savaites, dozę galima didinti kas savaitę iki maksimalios - 21 mg/kg per dieną.

Taikant gydymą nerekomenduojama padidinti UDCR dozės, išliekant padidėjusiems laboratorinių tyrimų rezultatams, ar nutraukti nėštumo, sumažėjus laboratorinių tyrimų rezultatams. Jeigu pasiekta maksimali UDCR dozė, o niežulys išlieka didelis ir sunkiai pakeliamas, rekomenduojama pridėti papildomą medikamentą: S-adenozil-metioniną, cholestiraminą, rifampiciną.

Prenatalinė Priežiūra

Svarbu tirti, stebėti moteris, sergančias INC, dažniau nei normalaus nėštumo metu. Cholestazė nėra vien diskomfortą nėščiajai sukelianti būklė, jos metu didėja priešlaikinio gimdymo, mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis ir vaisiaus žūties dėl toksinio tulžies rūgščių poveikio rizika.

Rekomenduojama tokį nėštumą prižiūrėti bent du kartus per savaitę, tačiau pagrįstų įrodymų, kad dažnas vaisiaus būklės vertinimas padės nustatyti tuos nėštumus, kurie yra padidėjusios rizikos - nėra.

Nėštumo Užbaigimas

Nėštumo užbaigimas turėtų būti parinktas pasvėrus staigios vaisiaus mirties ir vaisiaus neišnešiotumo riziką.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos patvirtintomis metodikomis, sprendimas sužadinti gimdymą priimamas individualiai, atsižvelgiant į pacientės būklę bei akušerinę situaciją. Rekomenduojama gimdymą sužadinti iki 39 nėštumo savaitės, jei pacientės būklė stabili, kepenų fermentų rodikliai nedidėja.

Cholestazė Po Gimdymo

Rekomenduojama įvertinti moters kepenų fermentų tyrimus praėjus 6-8 sav. po gimdymo. Nesusitvarkius kepenų fermentų rodikliams - įtarti kepenų ligą, indikuotina gyd. gastroenterologo konsultacija.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos patvirtintomis metodikomis, ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu, rekomenduojama atlikti kepenų fermentų tyrimus 3-5 dieną po gimdymo dinamikai vertinti, jei reikia, tikslinga gyd. gastroenterologo konsultacija, vėlyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu - kartoti kepenų fermentų tyrimuis po 2 ir 6-8 sav. po gimdymo.

žymės: #Nestumo

Panašus: