Atsakymas labai paprastas: dabar gimdo vyresnio amžiaus moterys. Su metais didėja sergamumas, onkologinėmis ligomis - taip pat. Įrodymų, kad jas išprovokuotų nėštumas, nėra.
Socialinių ir medicininių problemų kyla dėl to, kad akušeriai, prižiūrintys nėščias moteris ir gimdymus, labai retai susiduria su onkologija. Jų pacientėms įtariant vėžį, net tokią mintį visi veja į šoną. Tenka pripažinti, kad kartais onkologinių ligų diagnostika vėluoja, akušeriai, nesusidurdami su jomis, gal jų neatpažįsta, gal net nepamąsto apie jas.
Onkologai yra įpratę diagnozuoti ir gydyti vėžį, bet neįpratę matyti onkologine liga sergančios nėščiosios. Kai tokia pas juos patenka, gydymas labai problemiškas.
Iš karto kyla klausimas: o kaip vaisiui? Visi chemoterapiniai vaistai kartu yra ir nuodai. Operacijos taip pat kelia rizikos, spindulinė terapija įmanoma ne visada. Taigi, onkologams iškyla daugybė klausimų, kaip gydyti nėščiąją.
Mūsų klinikoje po vienu stogu yra viskas: ir akušerija, ir perinatologija, ir ginekologija, ir onkoginekologija, nors net Jungtinėse Amerikos valstijose onkologija nuo akušerijos - už septynių mylių.
Kaupiame patirtį, rūpinamės bei domimės, kaip kuo geriau padėti toms pacientėms. Jų gydymas nėra tapatus kitiems ligoniams, net diagnostika sudėtingesnė.
Prieš 20-30 metų ginekologai sunkiai įsivaizdavo šį derinį. Vėžio diagnozė dažniausiai buvo nuosprendis moters nėštumui. Ir dabar sutinkame pacienčių, kurioms širdyje išlikęs didžiulis skaudulys, kad turėjo nutraukti nėštumą, nes buvo diagnozuota onkologinė ar net tik ikivėžinė liga.
Kitu atveju, vėžį diagnozavus pačioje nėštumo pradžioje, nebent pati ligonė norėtų nutraukti nėštumą, įvertinusi situaciją, manydama, kad nesusitvarkys su užklupusia liga, jos gydymu, galimomis gydymo ir nėštumo sąlygotomis komplikacijomis bei dažnai per anksti gimusio kūdikio priežiūra.
Nėštumas neturi būti aukojamas dėl atsiradusios ligos. Viename Europos ginekologinės onkologijos kongrese viena pacientė pasakojo, kaip jautėsi, kai jai nėštumo pradžioje buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys.
Į pasiūlymą atsisakyti vaisiaus ir pradėti taikyti patį agresyviausią gydymą moteris atsakė: "Kaip galėčiau nužudyti tą, kas man dovanojo naują gyvybę?" Ji sakė esanti dėkinga nėštumui, nes tik dėl jo nuėjo pas gydytojus.
Turime daug sėkmės atvejų, kai viskas baigėsi gerai. Onkologinės ligos gydymo prognozė nėštumo metu priklauso, kaip ir visiems ligoniams, nuo stadijos, kada vėžys diagnozuotas, ir jo agresyvumo.
Daugiausia moterų serga gimdos kaklelio vėžiu, iš jų ir nėščiosios. Tai mūsų skaudulys, pagal sergamumą ilgai buvome antri Europoje, po rumunų. Antroje vietoje - krūties vėžys. Jį kasmet diagnozuojame maždaug dešimčiai mūsų pacienčių. Daug rečiau pasitaiko nėščiųjų, sergančių skrandžio, kepenų, plaučių vėžiu. Kad ir kokia būtų onkologinės ligos lokalizacija, apie nėštumo nutraukimą negali būti nė minčių.
Gydymo metodai
Gydymo metodai yra trys: chirurgija, chemoterapija ir spindulinė terapija. Jei galima operuoti - operuojama. Tai atliekant pirmame nėštumo trimestre narkozė, kraujospūdžio kitimas operacijos metu gali daryti poveikį organų formavimuisi, bet iš esmės galima operuoti bet kada. Galimos pagrindinės komplikacijos - priešlaikinis gimdymas, persileidimas, priklausomai nuo to, kiek chirurginė trauma operacijos metu gali paveikti motinos kraujotaką ir vaisiaus vystymąsi.
Su chemoterapija - kitaip. Pirmame nėštumo trimestre formuojasi vaisiaus organai, todėl šio gydymo metodo neskiriame. Kai organai susiformuoja ir antrame trimestre tik vystosi, tobulėja, chemoterapija galima. Šis metodas stabdo ligos progresavimą, bet visiškai jos neišgydo, gydymas dar paprastai tęsiamas ir po nėštumo. Chemoterapijos preparatų poveikis vaisiui yra tyrinėjamas jau daug metų: vieni vaistai kenkia daugiau, kiti mažiau, poveikis vaisiui taip pat nevienodas. Kartais net dvynius tas pat gydymas paveikia skirtingai: vieno visai nepaveikia, kitam padaro įtakos, nes vis dėlto tai yra nuodas. Paskutinį nėštumo mėnesį taip pat negalima skirti chemoterapijos. Kol vaisius mamos organizme, jos kepenys sugeba metabolizuoti visus neigiamus vaisto skilimo produktus.
Pirmąjį nėštumo trimestrą ji veikia pagal principą: viskas arba nieko. Spindulius nukreipus ta linkme, kur yra vaisius, jis žūtų. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiai nėščiajai spindulinės terapijos taikyti negalima. Tokiu atveju taikoma chemoterapija arba moteris renkasi laukimo taktiką.
Tyrimai nėštumo metu
Dažnai gydytojai, retai susiduriantys su nėščiomis ir onkologinėmis ligomis sergančiomis moterimis, galvoja, kad tyrimų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, net rentgeno metodu skirti negalima. Tai netiesa: metodas priklauso nuo zonos, kuri tiriama. Krūtinės ląstos, galvos zonose galimi visi radiologinės diagnostikos metodai. Magnetinis rezonansas yra visai kas kita, tyrimus šiuo metodu galima atlikti viso nėštumo metu, tik negalima naudoti kontrastinių medžiagų.
Nėštumo būklė negali diskriminuoti moters dėl diagnostikos tikslumo, nes jis labai svarbu, parenkant gydymo metodą.
Onkologinėms ligoms gydyti vis dažniau taikoma biologinė terapija. Biologiniai vaistai onkologinėms ligoms gydyti slopina neoangiogenezę - naujų kraujagyslių susidarymą, o vaisiui reikia vystytis, ląstelėms dalintis. Vaistai, kurie toje srityje neištirti, negali būti skiriami.
Vėžio gydymo nėštumo metu patirtis kaupiama, jungiant onkoginekologų ir perinatologų patirtį. Tiek JAV, tiek Europoje yra tik po vieną tuo užsiimantį centrą. Atliekama daugybė tyrimų, kviečiamos prisijungti visos šalys, siekiant sukaupti kuo daugiau duomenų apie vaikų vystymąsi, jų raidą, vaikystę, paauglystę, ligas, kai mamos buvo gydomos chemoterapija. Siekiama išsiaiškinti, kaip veikia skirtingi cheminiai preparatai. Yra duomenų, kad jų daroma žala skiriasi. Kartais stebina, kai net labai toksiški cheminiai preparatai neturi didelio poveikio vaisiui.
Sąmoningos moterys tikrai tikrinasi sveikatą ir tai, kas nustatoma profilaktiniais tyrimais, patvirtina, kad ji gera. Gimdos kaklelio vėžys pasitaiko labai dažnai, bet kartais jis išaiškėja vien nėštumo metu tik todėl, kad moterys patikroje anksčiau nedalyvavo. Skrandžio, kepenų, plaučių vėžio profilaktinės patikros nėra ir moteris turi būti fatalistė, kad, ruošdamasi nėštumui gerai jausdamasi prašytų atlikti fibrogastroskopiją, kolonoskopiją ar radiologinius tyrimus.
Mūsų patarimas - saugokite sveikatą, venkite nuolatinio streso. Planuojant nėštumą, pakanka bendros sveikatos patikros. Gimdos kaklelio patikros programoje dalyvauti reikia visoms moterims, nepriklausomai nuo reprodukcinių planų. Kitos patikros programos, krūtų ir storosios žarnos vėžio, orientuotos į vyresnę visuomenę, kai nėštumo klausimas jau neaktualus. Ir kitose šalyse taip yra.
Ne viena moteris dėkinga savo kūdikiui, kad jo besilaukdama sužinojo serganti ir pradėjo gydytis. Tikrai taip, psichinė būsena labai svarbi. Bet kokia liga susirgę sielojamės, o nėščia moteris jaudinasi ir už save, ir už vaikelį. Atsiradus rimtų ligų įtarimų nėštumo metu mes siūlome pagalbą, patys paguodžiame.
Antra vertus, bet koks pokytis nėštumo metu dar nereiškia, kad tai jau tikrai liga, ypač piktybinė. Pastebėję įvairių darinių nėštumo metu negalime slėpti objektyvios informacijos nuo pacientės, kad ir kaip ši žinia pacientę nuliūdintų. Mūsų, medikų, pareiga - paaiškinti, kad įtariant ligą reikia ištirti ir ją patvirtinti ar paneigti. Turime pasakyti, dėl ko skiriame sudėtingus radiologinius tyrimus, siūlome diagnostinę laporoskopiją, kas didina persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką.
Savo praktikoje turėjau moterį, kuriai nėštumo metu buvo diagnozuotas didelis cistinis darinys kiaušidėje. Tyrimas ultragarsu, kurį visada atliekame pirmiausia, rodė didelę kiaušidžių vėžio riziką. Išoperavus paaiškėjo, kad darinys - gerybinis. Nėštumo eiga nenukentėjo, bet moteris pasipiktino: "Mane, nėščią profesorė taip prigąsdino, kaip šitaip galima? Ačiū Dievui, kad tos ligos nebuvo.
Belieka džiaugtis, kad liga buvo gerybinė, priešingai, nei mano prognozė būtų pasitvirtinusi. Sėkminga baigtis būna tikrai dažnai, su mūsų pagalba ir be jos. Ne visos moterys sutinka gydytis, kai kurios nusprendžia tai daryti pagimdžiusios. Mūsų pareiga - informuoti apie ligos eigą, galimus padarinius, o sprendimą priima mūsų pacientės. Vienai jų, besilaukusiai kūdikio, dėl vėžio buvo pasiūlyta radikali operacija - pašalinti visą gimdą su vaisiumi. Moteris ryžosi išnešioti visą nėštumą. Gimda su augliu buvo pašalinta cezario operacijos metu, po to skirtas spindulinis gydymas.
Moters jutimai kartais būna pranašiški, troškimai, pasiaukojimas gali tapti pagijimo šaltiniu.
Kas yra chemoterapija?
Chemoterapija - tai vienas pagrindinių medikamentinio vėžio gydymo būdų, kai specialūs vaistai veikia piktybines ląsteles ir slopina esminę vėžio ląstelių savybę - jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę vėžio ląstelės žūva, navikas nebeauga.
Chemoterapija atliekama į veną sušvirkščiant arba sulašinant vaistus tirpalo forma. Gydant taikomi chemoterapijos ciklai (kursai), atliekami kas kelias savaitės. Tarp ciklų būna poilsio periodas, kai organizmas atsigauna nuo chemoterapijos šalutinių poveikių.
Vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia ląsteles. Chemoterapiniai vaistai veikia visas organizmo ląsteles, tačiau labiausiai - tas, kurios sparčiai dauginasi, įskaitant vėžines ląsteles. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai užbaigus chemoterapiją ląstelių veikla normalizuojasi.
Kokia chemoterapija bus taikoma man?
Gydymas visada pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į naviko savybes ir bendrą sveikatos būklę. Gydymo planas sudaromas pagal pooperacinius patologinius tyrimus. Jie padeda įvertinti naviko dydį, agresyvumą, hormoninių receptorių buvimą ir kitus svarbius rodiklius.
Jei navikas yra mažas ir jautrus hormonų terapijai, chemoterapija gali būti nereikalinga. Chemoterapija parenkama ne tik pagal vėžio tipą, bet ir pagal paciento amžių, gretutines ligas bei bendrą organizmo būklę. Jauniems žmonėms dažnai skiriamos didesnės dozės, o vyresniems - švelnesnis gydymas, atsižvelgiant į jų organizmo gebėjimą susidoroti su vaistais. Nors gydymo standartai yra aiškūs, jie turi kelis variantus.
Chemoterapijos intensyvumas priklauso nuo gydymo tikslo. Jei liga nustatyta ankstyvoje stadijoje, siekiama visiškai ją pašalinti - todėl skiriamos maksimalios vaistų dozės, dažnai kelių preparatų deriniu. Tai padidina gydymo efektyvumą, tačiau laikinai gali pabloginti savijautą.
Svarbu žinoti, kad paciento dantys turi būti sugydyti dar prieš pradedant vėžio gydymą.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Gydytojas gali skirti tinkamus vaistus, bet tik pats pacientas gali pastebėti, kaip keičiasi jo sveikata, ir apie tai informuoti specialistus. Pertraukos tarp chemoterapijos kursų gali trukti nuo vienos iki keturių savaičių, todėl verta turėti specialų sąsiuvinį ar kalendorių, kuriame registruojama savijauta, atlikti tyrimai ir pastebėti simptomai.
Likus pusvalandžiui ar dienai iki vizito, verta susirašyti visus klausimus ir pastebėjimus, kurie gali turėti įtakos gydymui. Vaistų dozės priklauso nuo svorio, todėl jo pokyčiai yra svarbūs.
Geriausia klausimus pateikti gydytojui dar konsultacijos metu, kai jo ekrane matoma paciento ligos istorija. Visi svarbūs klausimai ir pastebėjimai turėtų būti pateikti jau KONSULTACIJOS PRADŽIOJE, o ne prisimenami išėjus pro duris. Konsultacijos metu klausti visko, kas svarbu. Jei reikia, atvykti su palydovu. Turėti būtinus daiktus.
Kaip pasiruošti chemoterapijai?
Chemoterapijos procedūrai specialaus pasiruošimo nereikia - atvykite kaip į įprastą vizitą pas gydytoją. Jei reikalingi papildomi kraujo tyrimai ar kitos procedūros, gydytojas iš anksto informuos apie pasiruošimą joms. Prieš ir po chemoterapijos rekomenduojama valgyti lengvą, subalansuotą maistą ir išgerti pakankamai vandens. Fizinis aktyvumas padeda organizmui geriau toleruoti gydymą.
Geriausia rinktis laisvus, patogius drabužius, kurie nevaržytų judesių. Galite pasiimti papildomas šiltas kojines ar jaukų pledą. Chemoterapija gali trukti kelias valandas, todėl galima pasiimti knygą, muziką su ausinėmis ar kompiuterį su mėgstamu filmu.
Chemoterapijos poveikis kiekvienam pacientui yra individualus. Kai kurie žmonės jaučiasi beveik kaip įprastai, o kitiems prireikia daugiau poilsio ir papildomos priežiūros.
Chemoterapiniai vaistai veikia visas organizmo ląsteles, tačiau labiausiai - tas, kurios sparčiai dauginasi, įskaitant vėžines ląsteles. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai užbaigus chemoterapiją ląstelių veikla normalizuojasi.
- Ūminiai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, plaukų slinkimas, apetito pokyčiai.
- Ilgalaikiai: periferinė neuropatija (rankų ar kojų tirpimas), širdies ar kepenų funkcijos sutrikimai.
Kaip palengvinti savijautą po chemoterapijos?
Reguliarus simptomų fiksavimas (pvz., užrašai telefone ar dienyne) padeda tiksliau įvertinti būklę ir geriau pritaikyti gydymą. Vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) skiriami profilaktiškai, o ne tada, kai jau vemi. Jie veikia smegenyse, blokuodami „vėmimo centrą“.
Jei vaistų dozė per maža arba vartojama per trumpai, citostatikai sudirgins žarnyną. Paprastai vaistus reikia vartoti 2-3 dienas po chemoterapijos. Jei ryte po chemoterapijos nepykina, vaistų vis tiek nereikia praleisti.
Po chemoterapijos būtina gerti daug skysčių. Jei pacientas neišgeria 1,5-2 litrų per dieną, gali būti naudinga lašinti fiziologinį tirpalą į veną (0,5-1,5 l 0,9 % NaCl). 5 % gliukozės ar Ringerio tirpalų tokiu atveju lašinti nereikia.
Krūties vėžys nėštumo metu
Krūties vėžio diagnostika
Krūties vėžys yra dažniausias vaisingo amžiaus moterų piktybinis navikas ir vienas iš trijų dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių nėštumo metu. Krūtyje apčiuopiamas kietas, neskausmingas darinys (90 proc. atvejų jį apčiuopia pačios pacientės). Retais atvejais pasirodo kraujingų išskyrų iš spenelio. Palpacija išlieka vienu iš ankstyvosios diagnostikos metodų, tačiau dėl nėštumo sukeltų krūties audinio pokyčių jos nauda nedidelė.
Ultragarsinis krūtų tyrimas padeda atskirti cistinius bei solidžius darinius ir įvertinti sritinius limfmazgius. Tyrimas pasižymi didesniu jautrumu ir specifiškumu nėštumo metu, nei mamografija.
Rekomenduojama stulpelinė arba ekscizinė krūties biopsija, sukeliant vietinį skausmo malšinimą. Dėl aktyvios ląstelių proliferacijos tyrimo vertinimas komplikuotas, todėl tyrėją būtina įspėti, kad pacientė nėščia ar žindyvė.
Krūties vėžio gydymas nėštumo metu
Nėščios moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, turi būti gydomos tretinio lygio specializuotuose centruose pagal algoritmą, skirtą ne nėščioms moterims, atsižvelgiant į vaisiaus apsaugą.
Chirurginis krūties vėžio gydymas su limfmazgių pašalinimu taikomas viso nėštumo metu ir susijęs su minimalia rizika vaisiui. Išimtį sudaro pavojus gyvybei ar gyvybiškai svarbių organų pažeidimas (pvz., jei yra stuburo smegenų kompresija). Tais atvejais spindulinis gydymas galimas naudojant pilvo apsaugą.
Pirmuoju nėštumo laikotarpiu sisteminė chemoterapija draudžiama dėl didelės chromosomų ir vaisiaus anomalijų, persileidimo ir negyvagimių tikimybės. Nėštumo metu tamoksifeno vartoti negalima.
Nėštumo tęstinumas ir žindymas po krūties vėžio
Apsisprendimas dėl nėštumo tęsimo ar nutraukimo turėtų remtis krūties vėžio stadija ir prognoze, gydymo galimybėmis, gydymo poveikiu vaisingumui, moters galimybe rūpintis naujagimiu, moters noru prisiimti galimą žalą vaisiui dėl gydymo toksinio poveikio.
Baigus krūties vėžio gydymą, žindymas saugus ir įmanomas. Po operacijos žindymo galimybės priklauso nuo operacijos dydžio, tačiau žindymas galimas iš sveikosios krūties. Jei buvo taikyta spindulinė terapija, žindyti galima sveika krūtimi.
Nėštumas po krūties vėžio gydymo neturi neigiamos įtakos moters ilgalaikio išgyvenimo trukmei. Planuojant nėštumą po krūties vėžio gydymo, moteriai rekomenduojama onkologo ir akušerio-ginekologo konsultacija. Optimalus nėštumo atidėjimo laikas kiekvienai pacientei individualus ir priklauso nuo naviko charakteristikų, tolesnio gydymo poreikio ir ligos prognozės, vertinamos onkologo.
Krūties vėžio gydymo poveikis vaisingumui
Vaisingo amžiaus moteris reikia įspėti apie galimą neigiamą krūties vėžio gydymo poveikį vasingumui. Daugelis moterų, susirgusių KV jauname amžiuje, nori arba bando pastoti.
Moterims, kurioms nustatytas KV, vaisingumas gali būti veikiamas daugelio priežasčių, daugiausia lemia amžius diagnozės nustatymo metu, chemoterapija, hormonų terapijos trukmė. Taigi, žinant, kad daugumai moterų KV nustatomas joms esant vyresnio negu 35 metų amžiaus, nesunku suprasti, kad daugumai moterų vaisingumas jau būna natūraliai sumažėjęs.
Maitinimas krūtimi po KV diagnozės ir gydymo iš esmės yra galimas, jis nepadidina KV atsinaujinimo rizikos.Yra nemažai vaisingumo išsaugojimo galimybių. Jį būtina paskirti iki chemoterapijos. Apvaisinimas mėgintuvėlyje bei sukurtų embrionų užšaldymas ir vėliau jų implantacija yra pats veiksmingiausias metodas, leidžiantis pastoti bei sėkmingai pagimdyti moterims, gydytoms dėl KV. Taip pat chemoterapija joms labiau sutrikdo kiaušidžių veiklą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Neįtikėtini Sąnarių Skausmo Priežastys Nėštumo Metu ir Efektyviausi Sprendimai
- Slaugos Planas Kūdikiui: Išsamus Pavyzdys Ir Naudingi Patarimai