Vis dažniau tenka teikti teisines konsultacijas seneliams, kurie po jų vaiko skyrybų su antra puse, netenka galimybės matytis su savo nepilnamečiais anūkais. Pastaruoju metu tokios situacijos pasitaiko vis dažniau, ypač įtemptų skyrybų ir po jų metu. Jei, pavyzdžiui, sūnus po skyrybų išvyksta gyventi į užsienį arba užsienyje dirba didelę laiko dalį, galimybė seneliams matytis su nepilnamečiais anūkais praktiškai priklauso tik nuo anūkų motinos (buvusios marčios) nusiteikimo ir geranoriškumo.
Vaiko teisės ir senelių vaidmuo
Vaiko teisė augti šeimoje, jausti meilę ir artumą - tai esminis principas, įtvirtintas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik šeimos aplinkoje. Todėl akivaizdu, kad, vadovaujantis įstatymu, seneliai, kaip artimiausi giminaičiai, turi teisę būti vaiko gyvenime.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl vaiko tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai nepilnamečiai vaikai atskiriami nuo savo artimųjų, pavyzdžiui, senelių, taigi kartu taip apribojama nepilnamečių vaikų teisė žinoti savo kilmę bei palaikyti ryšius su giminėmis. Toks elgesys gali pažeisti ne tik vaiko emocinį saugumą, bet ir jo tapatybės formavimąsi.
Skaitytojos klausimas
Skaitytojos klausimas: „Sūnus, būdamas santuokoje, susilaukė dviejų vaikų - jie šiuo metu yra 4 ir 6 metų amžiaus. Po sūnaus skyrybų vaikai liko gyventi su savo motina. Kadangi sūnus dažnai dirba užsienyje, mes, seneliai, anūkus matome labai retai, tik tada, kai vaikus pasiima į Lietuvą sugrįžęs sūnus. Buvusi marti yra priešiškai nusiteikusi mūsų atžvilgiu ir neleidžia susitikti su anūkais, o šie yra per maži, kad galėtume su jais bendrauti tiesiogiai, be motinos pagalbos. Skauda širdį, kad nematome, kaip auga anūkai, kuriuos labai mylime.“
Teismo sprendimu nustatoma tik vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pavyzdžiui, nustatoma, kokiomis konkrečiomis dienomis su vaikais bendrauja tėvas.
Teisinės galimybės užtikrinti bendravimą
Taigi, atsakant į skaitytojos klausimą, teisinių galimybių užtikrinti kokybišką ir nuolatinį bendravimą su anūkais, yra. Dėl nepilnamečių vaikų nutrauktų santykių su mylinčiais seneliais, vaikai gali netekti svarbios emocinės atramos, augdami gali pamiršti senelius, jei jų nemato, nepraleidžia laiko kartu ir nejaučia ryšio. Seneliai turi visapusišką teisę dalyvauti anūkų gyvenime, net jeigu po anūkų tėvų skyrybų bendravimas tampa neįmanomas dėl vieno iš tėvų elgesio ar gyvenimo užsienyje, egzistuoja teisiniai sprendimai, padedantys stiprinti šį ryšį.
Ikiteisminė mediacija
Siekiant nustatyti senelių bendravimo tvarką su nepilnamečiais anūkais, pirmiausia seneliai turi pasinaudoti ikiteismine mediacija, kuri šeimos ginčuose yra privaloma. Mediacija - tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kurio metu nepriklausomas ir nešališkas tarpininkas - mediatorius abiem šalims padeda rasti kompromisą.
Dėl ikiteisminės mediacijos galima kreiptis:
- į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurioje gali būti suteikta iš valstybės lėšų apmokama 8 valandų mediacija, arba
- į tiesiogiai pasirinktą mediatorių, kuris yra įrašytas Viešajame mediatorių sąraše.
Pasiruošimas mediacijai
Kad visas procesas dėl bendravimo tvarkos su anūkais nustatymo vyktų sklandžiau, seneliams reikėtų jam pradėti ruoštis kuo anksčiau. Pirmiausia, svarbu apmąstyti savo lūkesčius dėl bendravimo su anūkais - kaip dažnai, kokiomis dienomis ir kokiu būdu (gyvai, telefonu, internetu) norėtų matytis ar bendrauti su anūkais. Antra, svarbu įvertinti vaikų amžių, gyvenamąją vietą, jų dienotvarkę.
Sutartis dėl bendravimo tvarkos
Jei seneliams ir anūkų tėvams pavyksta susitarti taikiai, tokiu atveju galima sudaryti sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Sutartyje numatoma, kaip bus organizuojamas bendravimas - įskaitant susitikimų dažnumą, trukmę, vietą, taip pat bendravimo tvarką per kalendorines šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir kt.), kasmetines mokinių bei vasaros atostogas ir kitas reikšmingas datas.
Kreipimasis į teismą
Vis dėlto, jeigu nepavyksta susitarti taikiai dėl bendravimo tvarkos ikiteisminėje mediacijoje, tada gavus pažymą dėl mediacijos pabaigos, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūkais. Kreipiantis į teismą reikėtų žinoti, kad teismas vertins ne tik senelių norą bendrauti su anūkais, tačiau pirmiausia vaikų interesus ir poreikius, jei vaikai pakankamai brandūs - gali būti išklausyta ir jų nuomonė dėl bendravimo su seneliais.
Todėl nusprendus kreiptis į teismą, rekomenduojama visų pirma surinkti įrodymus, kurie patvirtina senelių ryšį su anūkais, vieno iš tėvų trukdymą bendrauti su jais, kad būtų galima pagrįsti senelių aktyvų dalyvavimą nepilnamečių anūkų gyvenime bei norą palaikyti emocinį ryšį. Tokie įrodymai gali būti nuotraukos, susirašinėjimai ar kiti dokumentai, kurie atspindi bendravimą su anūkais.
Teismui nustatant senelių bendravimo su anūkais tvarką, svarbiausia yra užtikrinta anūkų emocinė gerovė. Tačiau pirmiausia reikia inicijuoti mediaciją, kurioje abi šalys - seneliai ir vaikų motina - galėtų bandyti susitarti taikiai dėl bendravimo sąlygų ir tik nepavykus pasiekti susitarimo, seneliai turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti konkrečią bendravimo su anūkais tvarką.
Tėvų teisės ir pareigos
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą.
Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės.
Ši teisės norma aiškintina taip, kad teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką. Teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.
Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.
Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.
Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. Kaip tėvai, turite teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas taip pat turi teisę susisiekti su savo tėvais.
Bendravimo teisės apribojimai
Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks sprendimas priimamas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teismas gali nuspręsti dėl susitikimų laiko (trukmės ir dažnumo), jų vietos ir trukmės. Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks kontaktas pakenktų vaiko sveikatai, vystymuisi ir saugumui. Įsipareigojimas gerbti jūsų teisę į šeimos gyvenimą reikalauja, kad bet kokie klausimai, susiję su tėvų bendravimo teisėmis turėtų būti išspręsti kuo greičiau.
Jei jums buvo suteiktos bendravimo teisės su vaiku, egzistuoja jūsų interesas, kad šis sprendimas būtų vykdomas kuo greičiau. Jei kitas iš tėvas nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų prieš kita iš tėvų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas. Neteisėtas pasimatymų su vaiku apribojimas gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Su vaiku gyvenantis tėvas (motina) turėtų užtikrinti maksimalias galimybės kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Tėvų bendravimui su vaiku kliudyti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams. Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimas.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
Kaip ir visus kitus klausimus, susijusius su vaiko auginimu bei auklėjimu, taip ir klausimą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tėvai turėtų išspręsti bendru sutarimu. Bendroji taisyklė yra tokia, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką teismas nustato tais atvejais, kai tėvams nepavyksta taikiai dėl to susitarti.
Dažniausiai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka yra nustatoma sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Tačiau, šis klausimas gali būti sprendžiamas ir atskirai (pavyzdžiui, gali būti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta ankstesniu teismo sprendimu ar nutartimi, tačiau ginčas dėl bendravimo tvarkos iškyla jau vėliau, tuomet toks ginčas sprendžiamas atskirai nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo).
Į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali kreiptis:
- Vaiko tėvas ar motina
- Neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai ar rūpintojai)
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bendravimas su vaiku galėtų būti laikomas kenkiančiu vaiko interesams, kai, pavyzdžiui, dažni susitikimai su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai; antrojo iš tėvų vaiko auklėjimo būdai yra priešingi vaiko gebėjimams ar auklėjimo būdams, kuriais auklėja kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina; kai daroma žalinga įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai; kiti atvejai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad:
- teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo;
- bendravimo su tėvu tvarkos patvirtinimas, kai būtų numatyta susitikimuose privalomai dalyvauti ir motinai, gali reikšti skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką ribojimą, kuris galimas tik tuomet, kai tai kenkia vaiko interesams.
Skyrium gyvenančio tėvo teisė gauti informaciją
Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.
Tėvų teisė matytis su vaiku įgyvendinamas, kai vaikas su vienu iš tėvų gyvena kitoje valstybėje nei likęs tėvas. Rekomenduotina tėvai susitarti abipusiu susitarimu dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu, kuris negyvena kartu su juo, dar prieš išvykstant į kitą šalį. Tokia tvarka galėtų apimti tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, tėvas palaiko ryšį su vaiku (telefonu, internetu), nustatant tokio bendravimo intensyvumą ir trukmę, taip pat aptarti galimybę vaikui praleisti atostogas su likusiu tėvu.
Jeigu bendravimo su vaikais tvarka nėra nustatyta, likęs tėvas gali kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo arba pateikti prašymą dėl teisės matytis su vaiku pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.
Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr.
Panašus:
- Vaiko Priežiūros Atostogos Lietuvoje: Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Kaip Teismai Lietuvoje Sprendžia Bendravimo Su Vaikais Tvarką: Svarbiausi Atvejai ir Patarimai
- Kaip Gauti Motinystės Išmokas Policijoje: Viskas Apie Socialinio Draudimo Stažą
- Muniškių globos namai: atsiliepimai, paslaugos ir kontaktai
- Raudonas Patinimas Aplink Kūdikio Akis: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Simptomus ir Efektyvų Gydymą!