Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos koncepcijoje mokyklai keliamas reikalavimas, kad ji pateiktų ugdytiniui suvokti vientisą pasaulio vaizdą, atskleisdama atskirų mokomųjų dalykų ryšius ir jų tarpusavio priklausomybę.
Toks požiūris, Z. S. Petrikienės (2003) nuomone, grindžiamas žmogaus ir kultūrinės aplinkos integravimo idėja.
Mokyklos pareiga - ugdyti asmenybę, lavinti jos bendruosius gebėjimus, ugdyti vertybių sistemą siejant su gyvenimo realybe, su tikru gyvenimu.
Todėl mokytojai ieško būdų, kaip pakreipti mokyklos darbą asmenybės galių visapusiškos plėtotės linkme, lavinti mokinio gebėjimus, puoselėti humanistines asmens vertybių sistemas.
Siekiant šio tikslo ugdymo turinys mokykloje stengiamasi glaudžiai sieti su mokinio gyvenimiškąja patirtimi, interesais, praktinio gyvenimo kontekstu.
Tobulinant mokymąsi, siekiant efektyvinti ugdymą šiame procese būtina sudaryti mokymo dalykų jungiamąją struktūrą, kuri visą praktinę pedagogo veiklą nukreiptų integracijos keliu (Petrikienė, 2003, p.3).
Šis dokumentas teigia, jog tik integruotas bendrasis ugdymas suteikia visapusišką išsilavinimą: visi dalykai, tame tarpe ir meniniai, siekiant bendrojo lavinimosi tikslų yra vienodai svarbūs.
Meninio ugdymo integravimas į kitus dalykus pamokas labai praturtina programinę medžiagą ir supaprastina bei palengvina jos įsisavinimą.
Viena iš integruoto mokymo funkcijų, anot F.Perls (1972), aktualizuoti mokymą taip, kad vaikas turėtų galimybę panaudoti savo įgimtas savybes ir galėtų remtis savo išgyvenimais.
Šis ugdytinis imlumas, kurį nulemia amžiaus tarpsnis (Petrikienė, 2003, p. 9).
Šiandien tokie humanistinės krypties mokslininkai, kaip A. Maslow (2006, 1971), K. Rogers (2005), Š. Amonašvilis (2009), G.Butkienė, A. Kepalaitė (1998), J. Pikkūnas, A. Palujanskienė (2001), Z. S. Petrikienė (2003) ir kt. ugdymo metodai.
Ugdymo procesas, šių mokslininkų nuomone, turėtų būti grindžiamas aktyvia mokinių veikla, todėl teatro raiškos arba draminės raiškos metodai, kurių esmė yra veiksmas, gali būti itin sėkmingai integruoti visame ugdymo procese, taip pat ir katalikų tikybos pamokose.
Draminės raiškos pagalba mokiniai, anot J. Grigaitės (2004, p. 21) gali ne tik išreikšti gyvybingumą įvairioje veikloje, bet ir kaupti gebėjimus.
Ši teatrinė veikla laiduoja mokiniams sėkmės išgyvenimą, sustiprina teigiamą savęs vertinimą, kūrybinių galių pajautimą, laisvą kalbėjimą, geriau suvokiant savo išgyvenimus, svajones bei nuotaikas.
Čia lengviau suprasti katalikiškas vertybes ir principus.
Kokie teatro metodai ir kaip juos integruoti tikybos pamokose, tampa aktualia pedagogine problema.
Galima teigti, kad integruoto ugdymo patirtis pasaulyje gausi ir įvairi.
Integravimo problemos, Z S. Petrikienės (2003) teigimu, aktualios daugeliui užsienio šalių mokslininkų ( R.Taylor, A. Glattkorn, H.Cohen, J.Tomilson, K. Turner ir kt.).
Lietuvoje apie vaikų ir jaunimo teatrinę kūrybą šiuo metu rašo nemažai teatro pedagogų, tai E.Savukynaitė, R. Įikštytė (2004), R. Poškienė (1996).
Teatrinio ugdymo problemas tyrinėja V. Kazragytė (1995, 1996, 1997, 2009), ikimokyklinio amžiaus vaikų teatrinę raišką analizavo M. Brėdikytė (2004), E. Barzdžiukienė (1992).
Teatro raiškos metodų integravimas tikybos pamokose Lietuvoje yra beveik netirtas, todėl kiekvienas atliktas tyrimas, tikėtina, tampa aktualus.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas integraciją aiškina taip: integracija - jungimas į visumą (p.214).
Kitaip sakant integravimas - tai kūrimas naujo.
Pasak V. Salienės (2004, p.183) Integracija - siejimas to, kas susiję; siejami gali būti dalykai, turintys bendrumų, panašumų.
Integracija visada yra sąlyginė, nes ji galima pasirenkant labai įvairius ugdymo turinio ir mokymo proceso aspektus.
Mokykloje ugdymas kreipiamas integracijos linkme, nes siekiama įveikti lig šiol mokykloje vyravusį nepateisinamą ugdymo turinio suskaldymą į daugelį tarpusavyje nesusijusių disciplinų.
Integracija sudaro prielaidas pamatyti ne tik panašumus, bendrybes, bet ir suvokti skiriamąsias ypatybes bei procesų raidą.
Dalykų ryšiai mažina faktinių žinių kiekį, moko analizuoti ir remtis įgytomis žiniomis.
D. Kiliuvienė teigia, kad integruotasis ugdymas Lietuvos mokyklose vyksta remiantis visumine (holistine) ugdymo samprata ir su ja susijusiomis nuostatomis.
Kitaip sakant, visuminė asmens ir visuminė pasaulio sampratos lemia visuminį ugdymo turinį, kaip integruotą vertybinių nuostatų, gebėjimų, įgūdžių ir žinių sistemos supratimą.
Esminis integruotojo ugdymo siekis - intelektualinė bei pasaulėžiūrinė asmens branda su jo sociokultūrine kompetencija.
Toks požiūris į visapusišką žmogaus ugdymą skatina ugdymo turinio integravimą ir diferencijavimą (2004, p.
Pasak J. Grigaitienės (2007 p. 8) dabartinėje mokykloje labai populiari integruoto ugdymo idėja.
Integruotas ugdymas - ne mūsų dienų išradimas.
Jau Platonas, Ciceronas, F. Bekonas, J. A. Komenskis, J. J. Ruso, J. H. Pestalocis savo darbuose kėlė šią idėją.
J. A. Komenskio pedagogika pabrėžė žodžio ir vaizdo sintezės svarbą, jų sąveikos būtinumą.
D. Kiliuvienė (2004, p.72) pastebi, kad Heidi H. Džekobs pateikia ašešis integravimo būdus: dalykinį, paralelinį, daugiadalykinį, tarpdalykinį, integruotąją dieną bei visiašką integravimą (žr.
Atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, išryškėja nuostata, kad derėtų išlaikyti glaudžius integracijos ryšius tarp teatro bei tikybos, kaip dėstomo dalyko: meninio ugdymo dalykų mokymas praturtina ir pagilina kitų dalykų mokymą, kita vertus, kito dalyko žinios bei gebėjimai pritaikomi meno pamokose (šios kelios dalykų žinios ir gebėjimai). (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai.
Pasak D. Kiliuvienės (2004, p.42), ugdymo turinio integracijai turėjo įtakos požiūris į asmenybės integralumą, visuomenės sociokultūrinę integraciją bei tarpdalykinius ryšius.
Religinis auklėjimas mokykloje yra susietas su ugdymo procesu.
Atsižvelgiant į vientisą ugdymo procesą, nereikėtų apsiriboti tik tikybos dėstymu, bet, kur įmanoma, integruoti teatro metodus.
Svarbi religinio auklėjimo užduotis - atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo intelektualines galimybes, parodyti skirtumus, atrasti bendrumus ir ugdyti toleranciją bei pagarbą.
Vaiko pažinimo kelyje pirmoji bendruomenė, kurioje jis bręsta yra šeima, po to - jo pirmoji klasė ir mokykla.
Vaikui augant ir didėjant savarankiškumui turi būti mėginama nutiesti kelią į mokyklos ir gyvenamosios vietos parapiją, nepamirštant, kad ateityje mokinys integruosis į parapijos bendruomenę.
Šventosios dogmos, tradicijos turėtų tapti lengvai suprantamomis, toleruojamomis.
Šventybės įsakymai turėtų būti ne primesti, bet vaiko viduje išgyventi.
Kiekvienas asmuo šiuos išgyvenimus patiria savaip.
Tikėjimo neįmanoma pamatuoti, sugraduoti ar kitaip įvertinti.
Šis taikomasis teatro metodas sėkmingas tikybos pamokose.
Pasak G. Butkirnės ir A. Kepalaitės (1996, p. šis, suvokimo, vaizdinės, atminties, mąstymo ir kalbos, vaizduotės) struktūros kitimas ir tobulėjimas išlaikymo, kitimo ir psichologinio laiko grįžtamumo rėmuose.
Tai vis naujas jo asmens poreikis ir valios atsiskleidimas bei laipsniškas psichinis būsenų sistemos virtimas asmenybės bruožų sistema.
Šis mokslininkas nuomone, tik gerai žinodami kiekvieno amžiaus tarpsnio vaikų stipriausius poreikius, jų pažinimo ir asmenines ypatybes bei galimus kritinius psichikos raidos momentus ir tuo vadovaudamiesi, galime tikėtis savo sėkmės ir sėkmingo vaikų mokymosi kiekvienoje klasėje (G. Butkienė, A. I.Veisaitė bei A. Žukauskaitė (1988, p.47) teigia, kad paauglystė yra tinkamiausias amžiaus tarpsnis teatro integracijai, viena iš paauglystės amžiaus charakteristikų - labai intensyvus moralinių sąvokų , vaizdinių, įsitikinimų, moralinių principų formavimasis.
Paauglys ieško teigiamo idealo (pavyzdžio), kuriuo galėtų sekti.
Svarbi išvada, kad paaugliai noriai identifikuoja save su istorinėmis asmenybėmis arba literatūros herojais.
Dėl specifinių kūrybinio suvokimo aplinkybių identifikacija turbūt dar stipresnė teatre, todėl ir tokia populiari, kalbant apie paauglio teatrą.
Ankstyvosios paauglystės laikotarpis sutampa su vaikų mokymusi V-VIII klasėse.
Paauglystė svarbi tuo, kad joje klojami asmenybės moralinių ir socialinių nuostatų formavimosi pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis.
Paauglystės laikotarpis laikomas sunkiu ir kritišku, vystymasis vyksta šuoliais, nesuvaldomai, kyla subjektyvūs įvairaus pobūdžio sunkumai (Amžiaus tarpsniai ir pedagoginė psichologija, 1978, p. 80).
Visapusiškas mokinių ugdymas turėtų būti pagrindiniu pedagogo tikslu.
Pasak dr. E. Martišauskienės (1999, p. 451) reikšmingas žmogaus sklaidai kūno galių plėtojimas.
Būdamos silpnos jos negalėtų tapti žmogaus saviraiškos įrankiu.
Dar ženklėsnė yra psichologinių galių plėtra.
Jos įgalina žmogų suprasti ir atjausti kitus, sutelkti jėgas kylantiems sunkumams įveikti.
Norėdami ištirti, ar paauglystės amžiaus tarpsnis tinkamiausias integruotam ugdymui, pirmiausia išsiaiškinsime amžiaus tarpsnio sąvokas bei charakteristikas.
Amžiaus periodas - tai kokybiškai ypatingas psichinės raidos tarpsnis, <...> amžiaus ypatybes lemia reikalavimų sistema, ir santykis su aplinkiniais esmė, ir jo žinių bei veiklos tipas, ir tų žinių įsimokymo būdai (Amžiaus tarpsniai ir pedagoginė psichologija, 1978, p. 27).
Paauglystę, kaip tinkamiausią amžiaus tarpsnį teatro integracijai dorinio ugdymo pamokose, vertybių supratimui, išskiria ir V. Šikšnytė (1998, p. 12), taigi, nors vaikystėje taip pat išmokstama skirti gera ir bloga , teisinga ir melaginga , gražu ir negražu ir pan., bet vis dėlto tik paauglystėje ir jaunystėje giliau įsisąmoninamos dvasinės vertybės.
Paprastai ši išvada grindžiama pastarojo amžiaus imlumu dvasinėms vertybėms, idealybės siekimu ir pan. ir tai daro jį aktyviu ir kūrybišku dorovės subjektu.
Tai literatūros, muzikos, tapybos, teatro (Amžiaus tarpsniai ir pedagoginė psichologija, 1978, p.
Mokslininkų nuomone, svarbią reikšmę paauglių vystymuisi turi menas.
Paaugliai skaito knygas, lanko teatrus.
Pjesėse, knygose aprašomi herojai teigiamai veikia mokinių vaizduotę, vertybių suvokimą, kūrybinis turinys paskatina paauglį aktyviam veiksmui: jis lygina herojus, vienus su kitais ir save su jais.
Taip paauglys pažįsta save, kai kurie personažai pasidaro jam pavyzdžiu.
Lyginant poelgius, formuojasi įvairūs savybių vertinimo kriterijai.
Toks turinio nagrinėjimas yra paauglio etinio ir emocinio vystymosi priemonė (Amžiaus tarpsniai ir pedagoginė psichologija, 1978, p. 96).
Teatras paaugliui padeda savita forma ir ypatingu būdu įsijungti į suaugusiųjų gyvenimą - perimti žmonių santykius ir jausmų patirtį, kuri dar kol kas paaugliui nepasiekiama.
Tokiu būdu protinis pažinimas aplenkia praktinį pažinimą ir tai daro teigiamą įtaką paauglio brendimui. šios individualios paauglio gyvenimo ir auklėjimo aplinkybės, jo bendravimo savybės (Amžiaus tarpsniai ir pedagoginė psichologija, 1978, p. 82).
Kai kada savotiškai sujungiami žaidimas, saviauklos, ir savęs įvietos elementai: svajonė apie tam tikrą profesiją, įkūnijama mėgstamuose vaidybiniuose žaidimuose ir pasirenkamuose vaidmenyse, o kita vertus, ji lemia interesus ir yra stimulas įgyti tam tikras žinias, mokėjimus, savybes (Amžiaus tarpsniai ir pedagoginė psichologija, 1978, p.
Pasak V. Kazragytės (2001, p. 23) natūrali vaiko meninio vystymosi raida nėra optimistinė.
Vaiko meninę raidą komplikuoja tas faktas, kad vaikas nepajėgia pats, be niekieno pagalbos įsisavinti meno kultūros palikimo - žinių, taisyklių ir konvencijų.
Kad šis konfliktas tarp individo ir kultūros būtų išspręstas teigiamai, reikalingos ugdytojo pastangos.
Pasak Z. S. Petrikienės (2003, p. šis gebėjimų ir interesų skirtumus, polinkius atskiroms veiklos sritims, bendravimo ypatumus.
Mergaites labiau domina knygos, todėl jų geresni skaitymo įgūdžiai, jos dailiau rašo, yra kruopštesnės.
Pasak V. Tapinienės ir D. Eigminienės (1997, p. šis ritmą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į produktyviausias savaitės dienas.
Dramos užsiėmimams derėtų rinktis pirmadienį, kai mokiniai psichologiškai dar nepasirengę dideliam krūviui, ...
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Neįtikėtina Asmens Tapatybės Dokumentų Evoliucija Lietuvoje Nuo 2004 Metų – Sužinokite Visa!
- 2004 Metų Vaikų Futbolo Finalo Įspūdingiausi Rezultatai ir Įvykiai!
- Kaip Ankstyvas Muzikinių Gebėjimų Ugdymas Pakeičia Vaiko Gyvenimą – Atraskite Paslaptis!
- Vaikiški mašinos-paspirtukai: linksmybės ir aktyvus laisvalaikis
- Neįtikėtini Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Turinčių Vaikų Atvejo Analizės Pavyzdžiai, Kurie Privers Jus Susimąstyti!