Postmodernioje visuomenėje vaikams atsiranda galimybė aktyviai sąveikauti su visos socialinės-kultūrinės patirties klodais. Jau vaikystėje intensyviai formuojami ir tobulėja fundamentalūs žmogaus socialiniai-kognityviniai ir kultūriniai bruožai. Pasak A. Juodaitytės (2003), šiuolaikinė vaikystė, naujas, tobulas vaikystės tipas, yra suvokiama kaip bendra žmogaus socialinė-edukacinė kultūra, kuriantis ir šioje kultūroje tobulėjantis gyvenimo periodas.
Būtent šiuo periodu yra itin ryškūs nauji, universalūs socialiniai-kognityviniai žmogaus gebėjimai, naujo, veiklaus santykio su pasauliu formos ir naujos santykis į kultūros pavyzdžiai. Ankstyvoji vaikystė - vienas dinamiškiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. Per suaugusio akimis trumpą trejų metų laikotarpį vaikas nukeliauja ilgą ir subjektyviai labai reikšmingą kelionę (Pileckaitė-Markovienė, 2004).
Naujagimis kūdikis atsineša ne tik genetinę patirtį ir prigimtinius gabumus, kuriuos įtakojo ugdymas (ir muzikinis ugdymas) prenataliniu laikotarpiu, bet ir didžiules galimybes jo kaip asmens psichofiziologiniam, emociniam dvasiniam tobulėjimui. Šiuo laikotarpiu auga kūdikio smegenys ir gausėja ryšiai tarp neuronų, labai svarbu jo ugdymo aspektu: būtent kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje tikslinga apkrauti nervinius ryšių tinklus, nes to laiku neatlikus, žmogus visam gyvenimui neteks nemažos dalies dvasinio, intelektinio gyvenimo gebėjimų (A. Šienė, 2006).
Ypač aktualu savojo "aš" raiška, todėl ugdant šio amžiaus vaikus, reikia sudaryti palankias sąlygas savarankiškumui ir saviraiškai. Šios savybės ateityje nebus tokios ryškios, todėl, pasak A. Juodaitytės (2003), kompensuoti stygį ugdant ateityje bus kur kas sudėtingiau nei dabar.
Vaikas imlus žaidimui, judesiui, ritmui, garsui. Pagrindinės kognityvinės krypties atstovų nuomone, žaidžiant išryškėja pažintiniai procesai. Anot J. Piaže (1963), žaidimas padeda įtvirtinti jau turimus sugebėjimus. Vaiko žaidimas vystosi nuo paprastų sensomotorinių veiksmų, pagrįstų suaugusiųjų imitavimui, vėliau formuojantis simboliniam mąstymui, vaikai žaidžia simbolinius arba vaidmeninius žaidimus taip įsisąmonindami socialiai priimtinas elgesio normas ir moralės taisykles (Leontjevas, 1977).
L. Vygotskis (1997) akcentavo, kad žaidime glūdi visos tolesnio vaiko vystymosi tendencijos, kita vertus, pats žaidimas yra svarbiausias vystymosi šaltinis ir jau ankstyvoje vaikystėje žaidimuose pasireiškia vaiko kūrybinis pradas. Ypač aktualūs tampa muzikinio ugdymo plėtotės klausimai. Švietimo kaitos procese kuriamos naujos ugdymo koncepcijos, tobulinamas turinys, metodai.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose programose teigiama, kad muzika atveria turtingą sociokultūrinį prasmių ir vertybių pasaulį, kurio estetinis išgyvenimas turi esminės reikšmės dvasinei asmens brandai, padeda formuotis humanistinei asmenybei, perimti reikšmingiausias tautos bei pasaulio kultūros vertybes (2003, p. 362). Šioje visuomenėje bei kritiškai mąstyti.
Šiuo metu ugdymo turinys būtų skirtas žmogui, t. y. atlieptų jo individualybės bei amžiaus tarpsnio ypatumus, būtų prasmingas, reikšmingas ir reikalingas (Navickienė, 2001). Šiuo atveju žmogaus dvasinio, pažintinio, socialinio, praktinio, religinio gyvenimo spektrais, tampa svarbia jausmų pasaulio ir su juo integruoto intelekto sudėtine dalimi.
Muzika atlieka kultūroje estetinę, komunikavimo, auklėjimo, lavinimo pažinimo, transcendavimo (meditavimo), maldos, relaksavimo, hedonizmo, terapinę ir daugelį kitų reikšmingų funkcijų. Teigiama, kad didžiuma vaikų, negavę muzikinio ugdymo, niekada nesugebės suvokti nuostabaus muzikos meno ir jį pamėgti, nors šios vertybės teisėtai galėtų priklausyti ir jiems (Gordon, 1997; Reynolds ir kt., 2004).
Vaiko santykis su muzika atsiranda tik tam tikroje jo muzikinėje veikloje: jos klausantis, atliekant, kuriant. Kiekvieną dieną vaiko muzikinė veikla tobulėja, įgyjama daugiau mokėjimų ir įgūdžių. Įgyta muzikinė patirtis determinuoja ir muzikinės kultūros lygį (Katinienė, 1998). Lietuvoje ankstyvojo muzikinio ugdymo klausimais tyrimų atlikta nėra daug: A. Katinienė (1983, 1988, 1994, 1998) tyrinėjo dainavimą ir vaiko muzikinės kultūros ugdymą vaikų darželyje, K. Šiurkus (1981, 1990) - ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo groti muzikos instrumentais turinį ir metodus, J. Kievišas (1997, 2000, 2001, 2002, 2004) savo darbuose analizuoja asmens meninės kultūros brandos sociokultūrinius veiksnius, vaiko muzikinės raiškos ypatumus bei įvairias pasaulyje žinomas metodikas taikymo svarbą muzikiniame ugdyme, A. Šienė (1977) atskleidė etapinio užsiėmimų programavimo rezultatų apskaitos vaidmenį efektyvinant 6-7 metų vaikų muzikinį auklėjimą, H. Šukuvienė (2004) nagrinėjo vaiko muzikinis gebėjimų ugdymą.
Visi minėti darbai skirti muzikinio ugdymo problemoms nagrinėti. Šio mokymo(si) pagrindai. Būtent juo ir grindžiama humanistinio ugdymo sistema, orientuota į žmogų kaip aktyvų socialinį individą, į jo interesus, poreikius, patyrimą bei natūralią sąveiką su aplinka (Juodaitytė, 2002). Labiausiai paveikus išlaikant bei plėtojant emocinį dvasinį ryšį, vieną su motina, artimaisiais bei aplinka, t. y. formuojant vaiko socialinius ir kognityvinius gebėjimus.
Todėl tam tikram amžiui būdingos vaiko muzikinės kultūros komponentai bei elementai, jų tarpusavio ryšiai, funkcionavimo ypatumai, ankstyvojo amžiaus vaikų socialinis ir kognityvinis gebėjimų ugdymo muzikine veikla galimybės atskleidimas yra aktuali pedagoginė problema. Remiantis pedagoginės, psichologinės, metodinės literatūros bei švietimo dokumentų analize atskleisti ankstyvojo muzikinio ugdymo sampratą, ankstyvojo amžiaus vaikų psichofizinius ypatumus bei socialinis ir kognityvinis gebėjimų ugdymo prielaidas. Nustatyti 2-4 metų amžiaus vaikų socialinis ir kognityvinis gebėjimų ugdymo muzikine veikla ypatumus.
I etapas: 2007 m. rugsėjis - 2008 m. balandis. II etapas: 2007 m. spalis - 2007 m. lapkritis. Buvo vykdomas pedagoginis stebėjimas muzikinio ugdymo procese - stebimi ir filmuojami šeši vaikai, šešių pamokėlių metu. Trys lavinami muzikiniu ugdymu nuo kūdikystės, o kiti trys nuo dvejų metų amžiaus. III etapas: 2008 m. sausis - 2008 m. vasaris. Šis tyrimas atliktas Vilniaus Karoliniškių, Lazdynų YAMAHA muzikos mokyklos klasėse ir centrinėje YAMAHA muzikos mokykloje. Buvo apklausti 101 tėvas (globėjas) vedantis savo vaiką į YAMAHA muzikos mokyklą (klasę). IV etapas: 2008 m. vasaris - 2008 m. gegužė.
Magistro darbo tyrimo teorinę ir praktinę reikšmingumą charakterizuoja šie teiginiai: pateiktas ankstyvojo amžiaus vaikų muzikinės veiklos modelis YAMAHA muzikos mokykloje, atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų socialinis ir kognityvinis gebėjimų požymiai ugdymo muzikine veikla ypatumai. Darbą sudaro įvadas, 2 dalys, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalba, 2 priedai. Bendra apimtis - 67 puslapiai (be priedų). Darbe pateiktos 15 lentelių ir 9 paveikslai.
Ankstyvojo muzikinio ugdymo idėja atsirado ir kito kartu su ikimokyklinio švietimo koncepcija daugiau kaip prieš 300 metų (McDonald, Simons, 1989). J. Komenskis jau 1659 m. siūlė pradėti vaikus ugdyti nuo gimimo. Jis siūlė vaikams nuo gimimo sudaryti galimybę pažinti pasaulį per pojūčius. Jo parengtoje programoje, kurioje buvo kalbos ir sensorinis įgūdžių lavinimas, buvo įtraukta ir muzika.
Ugdymas, anot L. Jovaišos (2001), prasideda, kai motina pradeda rūpintis ir globoti joje glūdintį vaisių. Motinos geras dvasinis nusiteikimas ir sveikata - svarbiausi prenetalinio ugdymo veiksniai. Šią dvasinę ir fizinę informaciją perima visos gemalo ląstelės, ir jis sėkmingai vystosi. Neurologai, pediatrai, biologai ir psichologai, stebėdami ir tyrinėdami vaikų augimo procesus, pastebėjo, kad iki vaiko gimimo ir ankstyvojoje vaikystėje vaiko smegenyse įvyksta kritiniai procesai, kuris metu susidaro svarbūs neurologiniai ryšiai ir sinapsės.
Tyrimai parodė, kad suvokimo procesas vyksta išoriniame smegenų sluoksnyje - žievėje. Smegenų žievę sudaro neuronai, tarpusavy susijungę aksonais ir dendritais, kuriuos tiesiogiai stimuliuoja tam tikra veikla. Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai (Nadel, 1928; Teplov, 1947; Gordon 1979, 1999) akivaizdžiai rodo, kad muzikinius gabumus tinkamiausia yra lavinti vaikystėje (pradedant prenataliniu periodu), jeigu jiems plėtotis sudaromos palankios sąlygos (H. Šukuvienė, 2004).
Išsamius ir gausius mokslinius tyrimus vaikų muzikinio ugdymo ikimokyklinėse įstaigose atliko N. Vetlugina (1963, 1968). Ji analizavo vaikų muzikinio ugdymo ir jų bendro vystymosi sąveiką bei vaikų muzikinės kūrybos galimybes. Šia tema tyrinėjo ir kiti užsienio autoriai (Dzeržinskaja, 1962; Grodznenskaja, 1960; Foray, 1983; Isenberg, Jalongo, 1997; Mcadonald, Simons, 1989; Temmerman, 2000).
E. Gordono (1999) teigimu, kaip nė vienas vaikas negimsta be intelekto, taip nė vienas vaikas negimsta ir be mažiausių muzikinių gabumų, kurių lygį lemia prigimtis ir tinkama aplinka ankstyvojoje vaikystėje. Vaikui gimus, kartu su kitais gabumais pradeda skleistis ir muzikiniai. Jie nekinta tol, kol vaikas nepatenka į tinkamą muzikinę aplinką. Turtingoje muzikinėje aplinkoje vaiko muzikiniai gabumai auga, plėtojasi, kol pasiekia įgimtų gabumų lygį. Kuo anksčiau vaikas pradedamas lavinti, tuo didesnė galimybė pasiekti optimalų gabumų lygį.
Vaikui augant aplinkos poveikis mažėja, ir apie devintuosius metus aplinka vaiko muzikiniams gabumams nebedaro tokio stipraus poveikio. Iki devynerių metų veikiami prigimties ir aplinkos vaiko muzikiniai gabumai lavėja. Šiuos gabumus E. Gordonas (1999) pavadino lavinamaisiais. Vėliau aplinkos poveikis sumažėja, ir gabumai nustoja rutuliojasi, jie, anot, E. Gordono, vadinami stabiliaisiais. Autorius pabrėžia, kad vaiko muzikinis žodynas, įgytas klausantis muzikos turi būti pradedamas formuoti nuo maždaug aštuoniolikos mėnesių amžiaus, bet ne vėliau trejų metų, t.y. tuo pat metu, kai formuojami verbalinės kalbos pagrindai.
Gamta apdovanojo vaiką ląstelių pertekliumi, ir jei šios ląstelės tam tikrais gyvenimo tarpsniais nesudaro ryšių, jos žūva ir jų nebegalima atgaivinti. Jei šios nepanaudojamos tinkamu laiku, tai ląstelės arba žūva, arba nukreipia save kitur ir sustiprina kitą pojūtį. Neišplėtotas pojūtis lieka apribotas visam gyvenimui. Jei šiuo metu ugdyti, geriausiu atveju bus nukreiptos į kitą pojūtį, galbūt regos, kuris sustiprės pirmojo sąskaita. Jei vėliau kompensuoti klausos pojūtį nebus įmanoma jokiomis pastangomis (Reynolds Alison M. ir kiti, 2004).
Šiau, kai tik smegenys ir kūnas pradeda reaguoti į garsą. Šią muziką. Kiti mokslininkai ištyrė, kad kūdikiai gali pajusti mažus melodinio kontūro ir ritminių frazių skirtumus (Chang ir Trehub, 1977; Trehub, Bull ir Thorpe, 1984; Krumhansl ir Jusczyk, 1990). Visai neseniai tyrinėtojai pastebėjo, kad kai kurios muzikinio ugdymo formos gali pagerinti ikimokyklinukų erdvės ir laiko orientaciją (Rauscher, Shaw, Lewine, Wright, Dennis ir Newcomb, 1997).
Muzikos poreikio ypatumus tyrinėjo K. Foray, S. Atanasova, E. Šukova ir kt. Nustatyta, kad poreikis muzikai pasireiškia nuo pat pirmos gyvenimo dienos. Tai yra gražūs muzikos garsai. Vaikas dainuodamas, žaisdamas ir grodamas vaikiškais muzikos instrumentais sužino apie muzikinius ir nemuzikinius garsus, jų prigimtį ir reikšmę. Pajutęs teigiamą poveikį jo sielai, tampa dvasine atrama meilei gimtam kraštui, gamtai (K. Šiurkus, 1990).
Įvairių mokslo šakų mokslininkų tyrimai patvirtino, kad ankstyvasis muzikinis ugdymas yra labai svarbus ne tik muzikiniam lavinimui, bet ir visavertės asmenybės tapsmui. E. Žarska teigia, kad muzika - tai jausmų kalba. Nes muzika jiems yra tarsi ankstyvoji jausmų ugdymo pakopa, tam tikra nuojauta. Šis dalykas suprantamas tik vyresniajame amžiuje. Vaikui nepakenks, jei jis to išmoks per muzikos sukeliamus jausmus. Galima remtis J. Goethe, tvirtinusiu, kad būtent muzika išmoko vaikų jausmų gyvenimo. Jos dėka jis išgyvena tokią vidinę būseną, kurią pirmą kartą patirti daug vėliau būtų pavojinga (H. Šukuvienė, 2004).
LR Švietimo įstatymo septintojo straipsnio pirmoje dalyje teigiama ikimokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Vaikų darželio programoje "Vėrinėlis" (1993) ugdymo turinys suskirstytas į skyrius: sveikatos saugojimas ir stiprinimas, žaidimas, komunikacija, meninė veikla, pažintinė tiriamoji veikla, darbinė veikla.
Visuose skyriuose kalbama apie vaiko socialinę patirtį, jo gebėjimus elgtis su kitais vaikais, mokėjimą bendrauti, vaiko asmenybės pripažinimą. Sveikatos saugojimo ir stiprinimo skyriuje, numatyti socialiniai, psichologiniai, ir fiziologiniai veiksniai, nulemiantys asmeninį vaiko saugumą. Žaidimų skyriuje siekiama, kad vaikas pajustų ryšį su suaugusiųjų gyvenimu, per žaidimus perimtų tautos tradicijas, elgesio normas žaidžiant ir bendraujant su kitais vaikais, geriau pažintų save ir aplinkinį pasaulį.
Komunikacijos skyriuje siekiama, kad vaikas įgytų komunikacinę patirtį, mokėtų bendrauti su kitais, užmegztų kontaktus, rodytų norą bendrauti. Meninės veiklos metu, vaikas skatinamas tikėti savo sėkme, vertinti ir gerbti kitus. Per pažintinę tiriamąją veiklą, vaikams ugdomas pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis jausmas, taip pat ugdomas supratimas, kad vaikas turi laikytis tam tikros tvarkos ir elgesio norms.
Ikimokyklinėse pedagogikos sistemose (F. V. A. Distervėgas, R. Ouvenas, F. Frėbelis, M. Montessori, R. Štaineris ir kt.) muzika, muzikinė vaiko veikla traktuojama kaip instrumentas, galintis prisidėti prie įvairiapusio jų ugdymo. Šios sistemos yra žinomos ir populiarios ir mūsų šalyje. M. Montessori sistemoje muzikinis ugdymas suvokiamas kaip sudedamoji žmogaus dvasinės kultūros dalis. Šioje sistemoje populiariausios muzikinės veiklos formos: dainavimas ir ritminiai pratimai.
Anot M. Šiūšienės (2002), M. Montessori sistemoje dėmesys koncentruojamas tik į sensorinį klausos lavinimą muzikinėmis priemonėmis. R. Štainerio-Valdorfo sistemoje muzika skamba visą dieną ir visur, kur tik įmanoma. Lavinant ritmiką siekiama suformuoti ne tik muzikos, bet ir žmogaus gyvenimo, pasaulio ritmo pajautimą. Dabar mūsų muzikos pamokose dažniausiai taikomi kelis garsūs muzikinio ugdymo teoretikai - E. Ž. Dalkrozos, K. Orfo, Z. Kodajaus, S. Suzukio, E. Gordono mokymo būdai.
Muzika su judesiais yra viena seniausių...
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Neįtikėtina Asmens Tapatybės Dokumentų Evoliucija Lietuvoje Nuo 2004 Metų – Sužinokite Visa!
- 2004 Metų Vaikų Futbolo Finalo Įspūdingiausi Rezultatai ir Įvykiai!
- Kaip Bredikyte M. 2004 žaidimas keičia vaiko gyvenimą: neįtikėtini poveikiai ir nauda
- Jevgenijus Seliokas: Įkvepianti Kelionė nuo Pradžios iki Šlovės
- Kaip Išsirinkti Tobulą Vaikišką Lietpaltį: Nepakeičiami Patarimai ir Rekomendacijos