Vaikų auklėjimas - tai ne užduoties įvykdymas, o tėvai nėra robotai. Todėl vien tik tinkamo bendravimo neužtenka. Štai kodėl - vardan savęs ir savo vaikų - nusprendžiau leistis į pažinimo kelionę, kaip pakeisti savo emocinę būklę. Kurį laiką gilinausi į literatūrą apie tai, kaip tapti laimingesniais. Iš tiesų vaikų auginimas taip išsekina mūsų ribotus entuziazmo ir energijos rezervus, kad esame priversti ieškoti alternatyvių išgyvenimo būdų.
Kaip vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė rašė „Stabų saulėlydyje“: „Per kančią žmogaus dvasia pakyla, jis stiprėja“. Galbūt gyvenime Nyčei būtų pasisekę labiau, jeigu jam būtų reikėję kiekvieną dieną prižiūrėti verkiantį kūdikį, švelniai krypuoti nuo vienos kojos ant kitos, negalėti prisėsti, nes kūdikis supras (kažkokiu būdu) ir atsibus, vos tik šis pabandys atsikvėpti.
Bendravimas su vaiku
Išmokęs atviriau ir nuoširdžiau bendrauti su savo sūnumi, netrukus supratau, kad jam daugiausiai perteikiu neigiamus dalykus. Žinoma, bendravimas ženkliai pagerėjo, kai pradėjau atviriau reikšti jausmus, užuot naudojęs agresyvią arba pasyvią-agresyvią bendravimo taktiką.
Savęs paskatinimas puoselėti savyje gebėjimą vertinti aplinką ir būti dėkingais už gerus dalykus, vykstančius mūsų gyvenime ne tik moko mūsų vaikus dorybės, bet apskritai pagerina emocinę atmosferą šeimoje.
Šešiamečio vaiko elgesio ypatumai
Šešerių metų vaiką auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio. Pasak laišką parašiusios skaitytojos, sūnus elgiasi lyg paauglys - tranko durimis, atsikalba, nuolat nepatenkintas. Iš Jūsų laiško suprantu, kad kyla neaiškumo ir abejonių, kas būdinga šešerių metų vaikui, kokie šio amžiaus tarpsnio ypatumai. Taip pat galima suprasti, kad priešiškas bei „protestuojantis“ sūnaus elgesys trikdo, kelia bejėgiškumo jausmą ir sunku atrasti paaiškinimą, kokios tokio elgesio priežastys. Taigi pasigilinkime, kas būdinga šešiamečiams ir kokie svarbiausi vaiko poreikiai šiame amžiuje.
- Šešerių metų vaikas pamažu siekia tapti vis labiau emociškai ir intelektualiai nepriklausomas nuo tėvų.
- Tuo pačiu metu vaikas patiria ir nesaugumo jausmą, kuris kyla žengiant į pasaulį, kuriame jis vis savarankiškiau veiks be nuolatinės tėvų globos.
- Šio amžiaus vaikams išauga suvokimas apie tai, kas „teisinga, gera“ ir tai, kas „neteisinga, bloga“.
- Šiame amžiuje vaikai pasižymi dichotominiu vertinimu, t.y. jie dalykus mato kaip juodus arba baltus, tačiau jiems sunku suvokti tarpines spalvas, suprasti, kad gali būti tarpiniai variantai.
- Šešiametis aktyviai vysto savo naujus įgūdžius skirtingose srityse: mokymosi, bendravimo ir kt.
- Šiuo laikotarpiu jam labai svarbu suaugusiųjų pagyrimai ir jo pastangų įvertinimas.
- Daugelis šešiamečių nori viską padaryti tobulai ir jie gali patirti daug neigiamų jausmų, kai jiems tai nepavyksta.
- Šešiamečiams itin svarbios taisyklės, ritualai, pasikartojantys dalykai bei rutina.
- Šiame amžiaus tarpsnyje išauga draugų bei socialinių ryšių su kitais žmonėmis svarba, santykiai tampa sudėtingesni, gali kilti daugiau konfliktų su bendraamžiais, tačiau taip mokomasi juos spręsti.
Kaip elgtis su šešiamečiu, kuris pyksta?
Grįžtant prie Jūsų aprašyto sūnaus elgesio, galima numanyti, kad toks elgesys yra vaiko išgyvenamų jausmų - daugiausiai pykčio, tačiau ir nusivylimo bei liūdesio - išraiška. Tokios pykčio reakcijos kaip durų trankymas bei atsikalbinėjimas ir savęs gailėjimas yra būdingos įvairaus amžiaus vaikams, ne tik paaugliams. Netinkamas vaiko elgesys signalizuoja, kad tai, kas vyksta jo gyvenime, jam kelia pernelyg stiprius jausmus, kurių jis nesugeba sureguliuoti ir jie prasiveržia štai tokio neadaptyvaus, žalingo sau ir kitiems elgesio pavidalu.
Pagal šias kategorijas galite pabandyti pasvarstyti ir nuspėti, kas sukelia Jūsų vaikui pyktį. Pabandykite atsekti, kas įvyksta prieš tai, kai berniukas ima trankyti durimis ar atsikalbinėti. Prisiminkite savo šešiamečio natūralius raidos poreikius.
Jei berniukas dažnai pasako, kad „nieko nesugeba ir nemoka“, gali būti, kad iš tiesų jis taip jaučiasi. Noras „pabėgti“ į virtualų kompiuterių pasaulį gali rodyti, jog realus pasaulis vaikui sukelia daug neigiamų jausmų, nuo kurių ir norisi „pabėgti“.
Jei laikas, praleidžiamas prie ekranų, yra pernelyg ilgas, tai gali turėti tiesioginės įtakos vaiko nuotaikai bei bendrai savijautai. Dėl didelio smegenų sužadinimo būnant prie ekranų, vaikai tampa pavargę, irzlūs, jiems sunkiau valdyti emocijas, ypač pyktį. Taigi būtų svarbu su vaiku konkrečiai sutarti laiko, praleidžiamo prie ekranų, dienos limitą (rekomenduojama, jei jis neviršytų 2 valandų, įskaitant ir kompiuterį, ir televizorių) ir užtikrinti, kad šio susitarimo būtų visuomet laikomasi. Kartu būtų svarbu pagalvoti, kaip sudėlioti sūnaus dienotvarkę, kad jis būtų užimtas prasminga veikla (buvimu gryname ore, fiziniu judėjimu, bendravimu su bendraamžiais, kūrybišku žaidimu, mokymusi, būreliu ir pan.).
Jautrūs vaikai
Su jautriais žmonėmis esame susidūrę visi, tačiau visai kita patirtis - auginti jautrų vaiką. Net ir toje pačioje šeimoje augantys vaikai gali būti visiškai skirtingi, o pirmą kartą iš arti susidūrus su itin jautriu gali kilti daugybė klausimų. Žodis jautrus mūsų kultūroje vis dar dažnai turi neigiamą atspalvį.
Mokslininkai jautrius ir mažiau jautrius vaikus lygina su orchidėjomis ir kiaulpienėmis. Ką tai reiškia? Kaip ir orchidėja, pasodinta palankioje, puoselėjančioje aplinkoje, pražysta ir suveši, taip ir jautriems vaikams reikalingas atitinkamas požiūris ir aplinka, kad jie galėtų atsiskleisti. Pasodinta netinkamame dirvožemyje, orchidėja išgyvena sunkiau, kaip ir jautrūs vaikai į įvairius aplinkos dirgiklius reaguoja jautriau nei vidutinio jautrumo žmogus. Tuo tarpu kiaulpienės tipo žmonėms aplinka nėra tokia svarbi jų vystymuisi kaip orchidėjos tipo žmonėms.
Ar vaikas yra jautresnis, galima atpažinti jau nuo kūdikystės - tokie vaikai paprastai jautriau miega, smarkiau reaguoja į aplinkos dirgiklius. Pavyzdžiui, gali varginti didelis garsas ar pan. Bandymas pakeisti ar „išgydyti“ vaiko jautrumą, jo jausmų ignoravimas, gėdinimas ar pašiepimas ne tik traumuotų, bet ir neišvengiamai vestų prie prastų tarpusavio santykių.
Ką galima padaryti, tai stengtis numatyti vaikui nepatogias situacijas ir surasti joms išeičių. Pavyzdžiui, jei vaikas itin jautrus garsams, einant drauge į renginį pasiimti ausines, kurios padės vaikui komfortabiliai jaustis tokioje aplinkoje. Jei planuojamas didesnis gyvenimo pasikeitimas - persikraustymas, darželio keitimas ar pan., reikėtų skirti daugiau laiko apie tai pasikalbėti, pasiruošti ir nusiteikti adaptaciniam periodui.
Ieškoti išeičių sudėtingose situacijose galima saugiomis sąlygomis - skaityti knygas, sukeliančias stipresnes emocijas ir žiūrėti kaip vaikas reaguoja, kurti įvairiausius siužetus vaizduotės žaidimams, kurie padėtų vaikui į situaciją pažvelgti jam saugioje aplinkoje, t.y. žaidime. Labai svarbu tas savybes pastebėti ir puoselėti, suteikti sąlygas joms skleistis. Srityse, kurios jam sekasi, vaikas jaučiasi pasitikintis savimi, atsipalaiduoja, turi daugiau motyvacijos, patiria gerų emocijų. Jautrūs vaikai greičiau nusivilia, praranda pasitikėjimą savimi, tad plėsti teigiamas patirtis yra būtina.
Vaikų auginimas reikalauja daug pasikartojančio, alinančio ir rūpestingo darbo. Draugai, auklės, giminaičiai ar buitinė technika… Jei tik sugalvojate, kas gali jūsų darbą palengvinti, būtinai tuo ir naudokitės.
Tėčių vaidmuo auginant vaikus
Lietuvoje teisės aktai leidžia turėti labai ilgą vaiko priežiūros laikotarpį (iki vaikui sukaks 3 metai). Atrodo, ko gali daugiau benorėti vaiko susilaukę mamos ir tėčiai. Ir vis dėlto, ryžtis vaiko priežiūros atostogoms, ypač vyrams, yra labai sunku. Vyrauja požiūris, kad vyrai rečiau ima vaiko priežiūros atostogas dėl finansinių aspektų - jie uždirba daugiau už savo partneres, todėl išeidami vaiko priežiūros atostogų, tikėtina, dalies finansų netektų dėl vadinamųjų vaiko priežiūros išmokų lubų. Tačiau kalbant su tėčiais išryškėja ir socialinės bei psichologinės priežastys, dėl kurių nesiryžtama. Tai visuomenės lūkesčiai, kad vaikų auginimas yra moterų darbas, baimė dėl to, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų karjerai, ar tiesiog baimės, kad jie nesugebės taip gerai, kaip mamos.
Dalis vyrų į kūdikystę žiūri kaip į laiką, kurį vaikui geriausia praleisti su mama. Dėl šio įsitikinimo tėčiai gali nenorėti į tai „kištis“. Kai kurie vyrai taip pat jaučiasi nejaukiai arba nedrąsiai įsitraukti į kūdikio priežiūros darbus, tokius kaip sauskelnių keitimas, maudymas, rengimas, maitinimas. Ankstyvo kontakto su savo vaiku nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių vėliau. Kuo ilgiau jį atidėsite ir delsite užmegzti ryšį su savo vaiku bei jį puoselėti, tuo nejaukiau jūs ir jūsų vaikas jausitės būdami kartu.
Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro - uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta ir išlieka gajos. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įsitraukimas yra būtinas!
Vaikams augant bei pasiekus amžių, kai jūsų dalyvavimo ypač reikia, gali būti, kad nebegalėsite taip lengvai atsitraukti nuo darbų. Kuo daugiau vaikų turite, tuo labiau pateisinate savo padidėjusius įsipareigojimus darbe. Padidėjęs darbo krūvis tarsi leidžia pateisinti, kodėl esate pernelyg pavargęs po darbo ar savaitgaliais leisti laiką su vaiku (-ais). Kol visiškai nepraradote galimybės „įšokti į tėvystės traukinį“, sustokite ir peržiūrėkite savo prioritetus.
Dažnai dėl vyraujančių kultūrinių normų, asmeninių ambicijų ir finansinių įsipareigojimų papuolama susiduriama su dilema, kaip suderinti vaikų auginimą su darbu. Bijomasi, kad aktyviai įsitraukus į vaikų auginimą nukentės darbų kokybė ir karjeros galimybės. Darbo ir šeimos suderinimas yra rimtas iššūkis, kuriam turite skirti laiko ir nuoseklaus darbo. Pirmas žingsnis galėtų būti susėsti su sutuoktine / partnere bei ieškoti sprendimų kartu.
Kartais atrodo, kad nėra nė vieno dalyko, kurį vaikas mėgtų ar darytų taip, kaip jo tėtis. Muzika, kurios klauso, rūbai, kuriuos dėvi, veiklos, kuriomis užsiima, net kalba, kuria kalba - viskas atrodo svetima. Tokiais atvejais verta prisiminti, koks būdamas vaikas jautėtės pats skirtingas nuo savo tėčio. Priimkite tai kaip galimybę savo horizontui išplėsti bei sumažinti atstūmimo jausmą savo vaikui. Pasistenkite priimti jo interesų lauką. Jūsų vaikas bus laimingas galėdamas pasidalinti savo pomėgiais, jei tik pajus, kad domitės nuoširdžiai.
Kai laikas, praleidžiamas su vaiku, yra nenuoseklus ir fragmentiškas, tai gali turėti neigiamų pasekmių santykio kokybei. Net atradęs laisvo laiko ką nors kartu nuveikti galite susidurti su šaltumu iš vaiko pusės ir atstūmimu.
Hipergloba ir atsiskyrimo nerimas
Norą nuolat kontroliuoti savo vaiką pernelyg rūpestingos mamos aiškina didele meile. Jos neišleidžia savo vaiko iš regos lauko. Laikui bėgant kai kurių tėvų globos polinkis nemažėja. Pavojus: vaikas bijo jausti ir išreikšti prieraišumo kitiems žmonėms jausmą. Savininkiškumo jausmas neretai būdingas mamoms, kurių nėštumas buvo komplikuotas. Nerimas dėl vaiko dabarties ir ateities būdingas visiems tėvams. Kitas reikalas, kai padidėjęs nerimas užgniaužia kitus pozityvius jausmus.
Atsiskyrimo nerimas paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 6-8 mėnesių amžiaus, kai Jūsų mažylis pradeda suprasti, jog daiktai ir toliau egzistuoja, net kai jų nematyti. Kai kūdikis pasiekia šį etapą, jis supranta, kad jei Jūsų, jo mėgstamiausio žmogaus visame pasaulyje, nėra, vadinasi, Jūs esate kitur. Šis suvokimas kūdikiui akivaizdžiai sukelia visišką paniką.
Leiskite jam suprasti, kad jis gali nusiminti, kai Jūs išeisite, ir patikinkite jį, kad tikrai grįšite. Net jei yra ašarų, tai normalu. Kai pastebite, kad Jūsų mažylis pradeda suprasti, jog turės pabūti su kažkuo kitu, išeikite tik trumpam. Kai atvyks Jūsų auklė, tėvai, draugė ar kažkas kitas, kas prižiūrės Jūsų mažylį, susiplanuokite pabūti kartu maždaug pusvalandį.
Panašiai kaip prieš miegą - tvirta, nuspėjama atsisveikinimo rutina padeda Jūsų mažyliui atpažinti ir priimti situaciją. Užuot sakę, kiek laiko būsite išvykę, pasakykite jam, kada grįšite pagal jo tvarkaraštį. Būkite nuoseklūs, palaikantys, atkaklūs ir ramūs.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Blogas kvapas vaikui iš burnos: priežastys, ką daryti ir kaip išvengti?
- Kodėl Vaikams Iš Nosies Atsiranda Blogas Kvapas? Priežastys, Simptomai ir Efektyvus Gydymas
- Atpažinkite ir spręskite blogo išskyrų kvapo problemas nėštumo metu – svarbiausi patarimai
- Ar žmogus gimsta geras ar blogas? Atraskite filosofijos paslaptis!
- Grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų: svarbiausi teisės aktai ir neįkainojami praktiniai patarimai
- Vaikiškos lovos Lenkijoje: kokybė ir prieinama kaina