Augalų reprodukcija yra sudėtingas procesas, apimantis keletą etapų, tarp kurių svarbiausi yra apdulkinimas ir apvaisinimas. Augalų dauginimasis yra sudėtingas procesas, apimantis keletą etapų, tarp kurių svarbiausi yra apdulkinimas ir apvaisinimas. Nors šie du terminai dažnai yra naudojami keičiamai, jie iš tiesų reiškia skirtingus biologinius procesus.
Supratimas apie apdulkinimo ir apvaisinimo skirtumus yra svarbus norint geriau suprasti augalų dauginimosi ciklą ir jų vaidmenį ekosistemoje. Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei.
Apdulkinimas ir apvaisinimas
Apdulkinimas yra procesas, kurio metu žiedadulkės pernešamos nuo vieno augalo žiedo vyrinių lytinių organų į kitą augalo žiedo moterinius lytinius organus, esančius straublyje. Tai gali vykti vėjo, vandens, gyvūnų arba dirbtinai, žmogaus rankomis. Apdulkinimas yra būtinas etapas augalų reprodukcijos cikle, kad būtų įmanoma tolesnė apvaisinimo stadija.
Apvaisinimas yra procesas, vykstantis po sėkmingo apdulkinimo, kuomet žiedadulkių branduoliai sudygsta ir per žiedadulkių vamzdelį nusileidžia iki kiaušialąstės. Apvaisinimo metu vyksta vyrinio ir moteriško genetinio medžiagos sujungimas, kuris veda prie naujos gyvybės - sėklos - susidarymo.
Nors apdulkinimas ir apvaisinimas yra glaudžiai susiję augalų reprodukcijos procesai, jie atlieka skirtingas funkcijas. Apdulkinimas yra pirmas žingsnis, per kurį žiedadulkės pernešamos ant straublio, o apvaisinimas - tai procesas, kai vyksta žiedadulkių ir kiaušialąstės susijungimas, leidžiantis susidaryti sėklai.
Žiedinių augalų apvaisinimas ir gemalo vystymasis
Naudodamiesi iliustracijomis ir vaizdo medžiaga apibūdins žiedinių augalų apvaisinimą ir gemalo vystymąsi; Analizuodami įvairias iliustracijas aiškinsimės gyvūnų išorinį ir vidinį apvaisinimą bei tiesioginį ir netiesioginį vystymąsi, pateikdami pavyzdžių. Prisiminkite žiedo dalių atliekamas funkcijas. Naudodamiesi vadovėliu aprašykite apvaisinimo procesą.
Žiedadulkė patekusi ant piestelės purkos sudygsta. Žiedadulkė patekusi ant purkos ir sudygsta. Ji išleidžia dulkiadaigį, kuris skverbiasi piestelės liemenėliu žemyn link sėklapradžio, kuriame yra moteriškoji lytinė ląstelė. Ji išleidžia dulkiadaigį, kuris piestelės liemeniu pamažu skverbiasi gilyn. Dulkiadaigiu keliauja dvi vyriškos lytinės ląstelės, vadinamos spermiais. Juo keliauja vyriškosios ir moteriškosios ląstelės.
Kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį, prasiskverbia į vidų ir plyšta. Vienas spermis apvaisina moteriškąją lytinę ląstelę, o kitas susilieja su diploidine ląstele. sėklapradyje būtų susiformavęs gemalinis maišelis. piestelės purkos, sugeria jos skystį ir sudygsta, t.y. dulkiadaigį. Greitai dulkiadaigis per mikropilę įsiskverbia į sėklapradį. ir jo turinys išsilieja į vidų. maišelį. užuomazgą t.y. diploidinė zigota. antriniu branduoliu, kuris yra gemalinio maišelio centre. vadinamas dvigubu.
antipodės) degeneruoja arba visai sunyksta. susilieja, o kitas žūva. apsivaisinimo, o gaubtasėklių - tik apsivaisinus. rezervai. apsivaisinimo. vadinamas apomikse. kiaušialąstės. vadinamas - partenospermija (pvz. ląstelės, toks procesas vadinamas apogamija. procesas vad. aposporija. įvairios kilmės gemalai. (poliembrionija). I-inis endospermo branduolys dalijasi., sudarydamas endospermą. - iš zigotos vystosi gemalas. virsta į sėklos luobelę, apsaugamčią gemalą. Endospermas -maitinamasis audinys, maitinantis gemalą. antrinio krakmolo, lipidų, baltymų ir kt. medž. maltymingas. zigotos ir vad antriniu.
susidaro dalijantis ląstelei. skirtingai. Pvz. tada, kai gemaliniame maišelyje plazma sudaro pasieninį sluoksnį. branda. viduje. suspenzorių. medžiagų sujungdamas jį su endospermu. dalijasi, kol galiausiai susiformuoja gemalas, t.y. užuomazga sėkloje. Daugumos augalų sėklose būna po 1 gemalą. stiebelis. Vienaskilčių augalų sklitis yra viena, o 2-čiai turi 2 skiltis. pasitaiko 3 ar 4 skiltys. Evoliucijos eigoje pirmiau atsirado 2-čiai, po to 1-čiai augalai. Stiebelio viršūnėje yra pumpuras (arba pliumulė). būna nukreipta link mikropilės.
Partenogenezė
Tačiau šis reiškinys gyvojoje gamtoje labai dažnai sutinkamas. be apvaisinimo dar kitaip yra vadinama partenogenezė. Partenogenezė yra skirstoma i dirbtinę ir natūralią. išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių. (γενεσις) - gimimas.
Natūrali partenogenezė. vabzdžiams ir vėžiagyviams. tiek iš apvaisintos, tiek ir iš nneapvaisintos kiaušialąstės. kiaušialąstės išsivysto patelės, o iš neapvaisintos - patinai. dauginasi skruzdėlės, bitės, verpetės. kaip prisitaikymas kiekybiniam lyčių santykiui reguliuoti. kiaušialąstės vystosi be apvasinimo. driežams. Tačiau daugeliui rūšių būdinga ciklinė ppartenogenezė. rudenį jau būdingas apvaisinimas.
Dirbtinė partenogenezė. moliuskus ir kitus gyvūnus.
Kiti dauginimosi būdai
mokslininkai sukūrė dirbtinį augalų dauginimo būdą , vad. Audinių kultūra. Šiuo būdu augalai išgaunami iš mikroskopinio dydžio augalų gabalėlio, atskirto nuo bet kokios augalo dalies. Ar nuo steibo, pumpuro, ar šaknų. Todėl, jei nukirptume trupinio formos lapo ar šaknų gabaliuką, tokiu būdu galėtume ne tik užauginti identišką augalą, bet ir išvesti naujų rūsių.
nesusiliejant gametoms). kur sėklos formuojasi pseudolytinėmis priemonėmis. netinkamas. vegetatyvinės apomiksės. dauginimasis yra sunkus ar neįmanomas. Potamogeton, Hyacynthus, daug paparčių taksonų. keturios paparčių gentys rodo gametofitų vegetatyvinę apomiksę. geografinius plotus. apylinkėje dažnai tėra tik viena dvinamės rūšies lytis. apie 14% samanų ir didesnės kerpsmanių dalies sporofitų. sporofitai iš viso nežinomi. dėl apgaulingos mejozės (GAMETOFITINĖ APOMIKSĖ). vystymusi tiesiog į gametofitą. taksonams. gentyse. Ranunculus auricomus. kuris maitina besivystantį gemalą. Apogamija vyksta 10% tinkamai ištirtų paparčių. branduolius. tetraploidiniame (4n) lygyje. samanas. žinoma apie natūralią nevegetatyvinę samanų apomiksę. iliustruotam FIG 6.1A. taksonomines pasėkmes. vienodų individų “populiacijų”. vieną genotipą, bet faktiškai taip nėra. Patyręs taksonomistas lengvai gali atpažinti skirtingus genotipus. taksonomistai buvo suteikę pavadinimus. būti pripažinti - dar tebesiginčijama. taksonomines rūšis.
80 Ranunculus auricomus ir kitų agamorūšių. rūšių aprašyta Hieracium gentyje (apie 10.000). apomiksės. dauginasi pumpurais, susiformuojančiais ant rizoidų. dažnai turi aiškų geografinį paplitimą bei ekologinį prieraišumą. augalus. kurios yra plačiai paplitę, o kitos labai apribotos. nagrinėjamų augalų pplitimo mechanizmais. agamorūšys, kurios turi silpnai išvystytus plitimo mechanizmus. turi didesnius ekologinius poreikius. nedažnos bei pertrauktos. agamorūšių, kaip taksonominių rūšių, atpažinimą ir išskyrimą. APOMIKTAI. daug pilnai apomiktinių taksonų. lytinės. panašių agamorūšių. dinamiška ir santykinai neįprasta. cikliškai, kaip hibridizacijos-stabilizacijos ciklo atveju. artimai susiję, nes dauguma agamorūšių kilmės požiūriu - hibridai. daugeliu atvejų neišvengiamas. netaisyklinga mejoze. hibridai, kurie kitu atveju būtų sterilūs. Dryopteris pseudomas turi 2n = 123.
Ląstelių dalijimasis: mitozė ir mejozė
- Mitozė (interfazė, profazė, metafazė, anafazė, telofazė) - vyksta visose augalinėse, gyvūninėse ir grybų somatinėse ląstelėse. Jos metu susidaro dvi dukterinės ląstelės. Abi turi diploidinį chromosomų rinkinį. Genetiškai vienodos - kiekvienam dukteriniam branduoliui perduodama visa paveldimoji informacija. Sutrikus mitozės eigai, ląstelė žūva arba pakinta jos gyvybinė veikla - atsiranda mutacijos.
- Mejozė (redukcinis ir ekvatorinis dalijimasis). Redukcinis dalijimasis (interfazė, I profazė, I metafazė, I anafazė, I telofazė).
- Gyvūnų pasaulyje, vykstant spermatogenezei, susidaro ddu haploidiniai antros eilės spermatocitai, o vykstant ovogenezei, susidaro antros eilės ovocitas ir polinis kūnelis. Ir ovocitas, ir polinis kūnelis yra haploidiniai.
- Augalų pasaulyje mikrosporogenezės ir megasporogenezės metu susidaro po dvi haploidines sporas. Augalų pasaulyje pradinės ląstelės, iš kurių vystosi sporos, yra archesporio audinys, o iš jų susiformavusios sporos vadinamos mikrosporomis.
- Gyvūnų pasaulyje ovogenezės pabaigoje susidaro viena haploidinė kiaušialąstė ir trys poliniai kūneliai.
- Augalų pasaulyje po mikrosporogenezės susidaro keturios haploidinės mikrosporos. Po megasporogenezės susidaro viena haploidinė megaspora.
Nelytinis dauginimasis
- dauginimasis dalijimosi būdu - ląstelė skyla i 2 lygias dalis(bakterijos ir žem.dumbliai). sudėtingesnis yra pakartotinis dauginimasis (žal.vienaląsč.dumbliai).
- vegetatyvinis dauginimasis - iš savo ląstelių dalių tam tikrų regeneruoja naują individą.
- dauginimasis sporomis - susidaro be branduolio susiliejimo.
Lytinis dauginimasis augalams
Didžioji dauguma aukštesniųjų augalų dauginasi lyt. būdu. Sporofitas ir gametofitas - du skirtingi augalų ontogenezės eetapai. Pirmasis - tęsiasi gana ilgai žied. Augaluose, charakterizuojamas ląstelių diploidiškumu. Antrasis - trumpiau trunka: iš mikro ir megasporų susidaro vyriški bei moteriški gametofitai. Mikrosporų susidarymas - mikrosporogenezė, o makrosporų - makrosporogenzė. Vyriškų lyt. ląst. - spernijų - susidarymas - mikrogametogenzė. Moteriškų ląst. - kiaušialąsčių - makrogametogenezė.
Mikrosporogenezė
Vyr. Gametofitas, arba žiedadulkė susidaro kuokelių dulkinėse. Ankstyvose dulkinės stadijose jos meristeminės ląstelės mažai skiriasi viena nuo kitos, vėliau išryškėja stambios ląstelės - archasporijos ląstelės(motininės). Jų dalijimosi metu susidaro parientalinės ir antrinės aarchiasporijos ląstelės. Po keturių sluoksnių susidarymo mitozinis antrinio archesporio ląstelių dalijimasis pasibaigia. Archesporio ląstelės tampa motininėmis mikrosporų ląstelėmis, citoplazma užpildo visą ląstelių tūrį. Prasideda pirmo mejozinio dalijimosi profazė, kurios metu vyksta mikrosporocitų didėjimas, atsiranda kaliozės. Susidaro 2 haploidiniai branduoliai su pertvara ant kurios kaupiasi kaliozė - susidaro 2 ląstelės su bendra sienele - mikrosporų diada. Po antro mejozės dalijimosi susidaro 4haploidinės ląstelės - mikrosporų tetrata. Prasideda motininės mikrosporų ląstelės kaliozės sluoksnio tirpimas.
Mikrogametogenezė. Tetrados mikrosporos padengiamos dviem apvalkalais - ekzinos ir entinos. Taip virsta žiedadulkėmis. Prasideda mikrogametogenezė. Dalijantis generatyvinei ląstelei žiedadulkėje (arba dulkiadaigyje) susidaro spermiai. Jie gali būti ovalūs, linzės, elipsės, spiralės ir kt. formų. Pagal dydį gali būti smulkūs, vienaskilčiams - vidutiniai, stambūs.
Makrosporogenezė
Sėklapradžio vystymasis, jo diferenciacija, atsiranda nucelusas o kartu su juo vystosi integumentai (išorinis ir vidinis). Integumentai sudaro mikropilę, kuria į gemalinį maišelį auga dulkiadaigiai. Archiaspora. Pasirodo ankstyvoje sėklapradžio išsivystymo stadijoje. Būna vienaląstė, dviląstė arba daugialąstė.
Makrosporų susidarymas. Motininėse ląstelėse vyksta mejozės, susidaro makrosporų diada, po to - makrosporų tetrata. Kiekviena nauja ląstelė yra haploidinė.
Moteriškojo gametofito susidarymas. Dalijasi branduoliai. Mikropiliariniame poliuse formuojasi kiaušinėlio aparatas (kiaušialąstė, 2 sinergidės). Chalazaliniame poliuje susidaro trys ląstelės antipodai. Gemalinis maišelis didėja, prasideda ląstelių diferenciacija.
Dvigubas apvaisinimas. Dulkiadaigiui pasiekus sėklapradį, vienas spermius apvaisina kiaušialąstę, o kitas- du centrinius branduolius. Būdinga tik gaubtasėkliai.
žymės:
Panašus:
- Kaip Tiksliai Sužinoti Vaiko Lytį: Patikrinti Biologiniai Metodai
- Neįtikėtinas Augalų Apvaisinimo Bitėmis Procesas: Atraskite Gamtos Stebuklą!
- Nepatikimi Faktai apie Augalų ir Gyvūnų Apvaisinimą bei Vystymąsi, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Kombinezonai vaikams rudeniui: šilta ir patogu bet kokiu oru
- Neįtikėtina Vaiko Raida Pagal Amžių: Atraskite Ką Turi Žinoti Kiekvienas Tėvas!