Kaip sužinoti vaiko lytį: biologinis požiūris

Mūsų senoliai taikė įvairius metodus, kurie turėjo padėti susilaukti norimos lyties mažylio - sakoma, kad norint dukros, reikia po čiužiniu pasikišti šukas, o pagalve - kaspiną, o štai jeigu laukiantis valgysite daugiau sūraus maisto, tai pagimdysite berniuką, o saldūs skanėstai lemia mergaitės gimimą. Norisi pabrėžti ir tai, kad tokie planavimo metodai, nepaisant to, kad tikriausiai visi turime vienokių ar kitokių norų būsimojo vaiko lyties klausimu, kartais neatrodo itin etiški.

Kita vertus, sukurti jie buvo, norint išvengti genetinių ligų, ypač susijusių su vaiko lytimi. Tikriausiai prisimenate hemofilijos atvejį Rusijos caro Nikolajaus II-ojo šeimoje, kuomet liga buvo perduodama moterų savo sūnums. Jeigu caro sūnus Aleksejus būtų gimęs mergaite, hemofilijos nebūtų paveldėjęs.

Mėginimas nuspėti kūdikio lytį iki gimimo gali atrodyti keistas šiais laikais, kai egzistuoja ultragarso aparatas, padedantis gana tiksliai atsakyti į šį aktualų klausimą. „Yra porų, kurios nenori sužinoti kūdikio lyties tirdamiesi ultragarsu, jiems įdomiau spėlioti”,- sako D. Bitner. Pavyzdžiui, vienas iš nustatymo metodų - pagal pilvo padėtį. Sakoma, kad jei nėščiosios pilvas nusileidęs gan žemai, reiškia, gims berniukas, o jei jis aukštai - mergaitė. Kitas nuo senų laikų populiarus spėjimo būdas - švytuoklės testas. „Reikia paimti adatą, pririšti ją prie siūlo ir iškelti virš mamos pilvo, - aiškina ji.

Lytį lemiantys veiksniai

Kiekvienas mokyklą pradėjęs lankyti vaikas daugmaž įsivaizduoja, kas yra ir kaip turėtų atrodyti berniukai ir mergaitės, vyrai ir moterys. Mokykla dažniausiai tą įsivaizdavimą sustiprina dar labiau. Vyresnėse klasėse per biologijos pamokas turbūt visi išmoksta ir tai, kad vyrai yra vyrais todėl, kad turi skirtingas lytines chromosomas (X ir Y), o moterys - moterimis, nes turi vienos rūšies lytines chromosomas (X ir X). Dar būna paminimi hormonai: testosteronas - vyriškas ir estrogenas - moteriškas. Tuom lyčių mokslas ir baigiasi.

Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė ir įdomesnė. Pirmiausia iš karto noriu pabrėžti, kad žmogaus rūšis (Homo sapiens) turi dvi lytis. Tai yra vyriška ir moteriška. Skirtingų lyčių individai pasižymi dimorfizmu - fiziniais ir psichologiniais skirtumais, kurie vaidino svarbų vaidmenį evoliucijoje.

Biologai išskiria bent 7 žmogaus lyties komponentus:

1. Jau minėta chromosominė lytis (XY ar XX).
2. Gonadinė lytis (sėklidės ar kiaušidės).
3. Genetinė lytis (ar veikia genai, kurie nulemia, kokie atskiri lytiniai požymiai susiformuos).
4. Vidinių lytinių organų lytis (ar susidarys sėklatakiai, ar kiaušintakiai ir gimda).
5. Išorinių lytinių organų lytis (ar susidarys moteriški, ar vyriški išoriniai organai).
6. Brendimo lytis (ar bręstant susidarys vyriški, ar moteriški antriniai lytiniai požymiai).
7. Psichologinė lytis (savęs identifikavimas, lytinė orientacija).

Pirmieji 6 komponentai nulemiami genetiškai ir yra kažkiek veikiami motinos fiziologijos (pavyzdžiui, hormonų), psichologinė lytis - genetiškai, galbūt motinos hormonų ir iš dalies - aplinkos. Tik turint „pilną setą“ mes gauname individą, kurį dauguma suvokia, kaip vyrą ir moterį. Tačiau, kaip ir bet kurioje genų lemiamoje situacijoje, dalis žmonių viso „teisingo“ rinkinio neturi, o yra kompozitais esančių faktorių.

Tai gali būti tokie maži „nukrypimai“, kaip vyrui neauganti barzda ar net tokie žymūs, kaip dvigubi lytiniai organai (vidiniai - gali būti dveji - ir moteriški, ir vyriški, išoriniai bus su abiejų lyčių požymiais iš karto). Iš tikrųjų gali būti bet kokia visų 7 minėtų komponentų pilna ar dalinė kombinacija.

Pavyzdžiui, individas gali turėti XY chromosomas, bet jo išoriniai požymiai - moteriški; gali būti XX, turėti kiaušides ir vidinius moteriškus organus, bet tuo pačiu ir penį, būti auginami kaip berniukai ir tik sulaukus brandos, atrandama, kad viskas yra ne taip, kaip atrodo. Arba: XY chromosomos ir vieno geno mutacija nulemia po gimimo būti identifikuojamam mergaite ir pasiekus brandą, savaime „pavirsti“ berniuku. Būna atvejų, kai po dvigubo apvaisinimo du embrionai susilieja ir gaunamas organizmas, turintis funkcionalias XX ir XY ląsteles.

Priežastys šios įvairovės gali būti labai skirtingos. Tiek chromosomų skaičiaus pakitimai, tiek chromosomų apsikeitimas fragmentais - Y chromosomos genai gali atsirasti X chromosomoje ir atvirkščiai. Genų mutacijos, kurios arba išjungia geną visiškai, arba susilpnina ar sustiprina jo veiklą.

Be visų išvardintų dar egzistuoja viena labai svarbi lytis - teisinė ar dokumentinė. Tokia, kur būna įrašoma į žmogaus dokumentus. Ir šios lyties „nustatymą“ išskirtinai nulemia tik išoriniai lytiniai organai. Paprastai, įrašant į gimimo liudijimą lytį, nėra ieškoma sėklatakių, kiaušidžių, ar gimdos. Taip pat nėra tiriamos ir chromosomos ar lytį tiesiogiai nulemiantys genai.

Vadinasi, egzistuoja atvejai, kai pase yra parašyta viena, tačiau 6 kiti komponentai gali būti priešingi. Dar labiau viską komplikuoja tai, kad visuomenė žmogaus lytį pirmiausia priima per brendimo metu susidariusius požymius, nes jie ryškiausiai matosi aplinkiniams. Tai reiškia, kad apatiniuose lytis bus vienokia, pase tai atsispindės, bet žmogus išoriškai atrodys visai kitaip.

Psichologinė lytis turbūt yra pati sudėtingiausia. Ar tu save priskiri vyriškai lyčiai ar moteriškai, daugiausiai irgi nulemia genai ir organizme cirkuliuojantys hormonai (kurių koncentracijos irgi daugiausia nulemtos genetiškai). Turbūt visus „vyriškumo“ genus turintis individas 100% save identifikuos vyru. Bet vargu ar egzistuoja toks vyras, kuris visus juos turi. Nesant labai stipriai genetinei kombinacijai, kažkiek savęs suvokimą nulemia aplinka.

Skaičiuojama, kad reprodukcinę sistemą koduoja, valdo ar su ja yra susiję apie 1000 skirtingų genų. Vieni iš jų svarbesni, kiti - mažiau svarbūs, kitų reikšmės dar nelabai ir žinome, bet užtikrintai galima sakyti, kad jie gali sukurti tokią įvairovę, kad bent teoriškai galima visus žmones sudėlioti į tolydžią sistemą, kur egzistuos visas spektras nuo vyriško arba moteriško iki visai neišreikšto, bei nuo vyriško iki moteriško, kur įvairiai išreikšti abiejų lyčių požymiai.

Anksčiau, gimus kūdikiui su dvejopais lytiniais organais, tėvai gydytojų konsultuojami pasirinkdavo vaiko lytį, kartais atlikdavo korekcinių operacijų ir augindavo vaiką taip, kaip pasirinko. Kartais tas pasirinkimas lyg ir būdavo sėkmingas, tačiau pasitaikydavo, sulaukęs brandos jų vaikas priimdavo priešingą tapatybę. Šiais laikais dažnai rekomenduojama tokio vaiko susilaukusiems tėvams neskubėti su lyties pasirinkimu ir palaukti, kol paaugus jis ar ji savo tapatybę pasirinks pats/pati.

Lyties nustatymo metodai

Yra įvairių metodų, kurie gali padėti nustatyti ar net planuoti vaiko lytį:

• Ovuliacijos metodas
• Eriksono metodas
• Dirbtinis apvaisinimas su preimplantacine genetine diagnostika (IVF + PDG)
• MicroSort apvaisinimas

Ovuliacijos metodas

Šį metodą 1960-aisiais metais pasiūlė amerikietis biologas Landrumas Breweis Shettlesas. Apskaičiuota, kad jo efektyvumas yra apie 70-80%. Jeigu dar prisimenate iš biologijos, vaiko lytį lemia tai, kokią chromosomą nešasi spermatozoidas, kuris apvaisina kiaušialąstę. Jeigu tai X chromosoma, gims mergaitė, o jeigu Y - berniukas.

Y chromosoma yra žymiai mažesnė ir lengvesnė, todėl šie spermatozoidai yra greitesni, tačiau jų gyvavimo laikas trumpesnis. Taigi, jeigu norite susilaukti dukrelės, turėtumėte mylėtis dvi dienas iki ovuliacijos, o jeigu norite berniuko, reiktų pasistengti ovuliacijos dieną arba vieną dieną po ovuliacijos.

Minimali, ovuliaciją galite apsiskaičiuoti matuodamos temperatūrą arba naudodamos ovuliacijos testus, kurių kaina svyruoja nuo 5 iki kelių dešimčių litų.

Eriksono metodas

Šis metodas yra tik dešimtmečiu naujesnis nei aukščiau aprašytas. Jį 1970-aisiais pasiūlė daktaras Ronaldas J. Ericssonas. Metodas šiandien taikomas maždaug 50 centrų (naujausiais duomenimis, kuriuos pavyko rasti centrų yra 48), pusė jų yra JAV.

Paimama vyro sperma, kuri vėliau filtruojama specialiame prietaise - spermatozoidai su X ir Y chromosomis dėl skirtingo svorio išsisluoksniuoja. Skirtinguose sluoksniuose būna didesnė (bet ne absoliuti) vienų, ar kitų spermatozoidų koncentracija.

Kaina: 600 - 1 200 JAV dolerių.

Dirbtinis apvaisinimas su preimplantacine genetine diagnostika (IVF + PDG)

Dirbtinio apvaisinimo atveju paimamamos mamos kiaušialąstės ir tėčio sperma. Kiaušialąstės apvaisinamos, o embrionai auginami in vitro. Paimtoji ląstelė tiriama, šiame etape galima nustatyti ne tik besivystančio embriono lytį, bet ir galimus genetinius pažedimus.

Tokiu pačiu principu patikrinami ir kiti embrionai, o pageidaujamos lyties nei neturinčiais genetinių sutrikimų embrionais apvaisinama mama.

Dirbtinio apvaisinimo kaina svyruoja nuo 3 000 JAV dolerių iki dvigubai daugiau.

MicroSort apvaisinimas

Šis metodas yra pats naujausias ir šiuo metu vyksta jo bandymai, norint jį pritaikyti žmonės. Jis jau kurį laiką taikomas veisiant galvijus. Spermos mėginys valomas ir prie genetinės medžiagos prijungiamas dažas. Kadangi X chromosoma didesnė, ją turintys spermatozoidai peršviesti lazeriu švies ryškiau.

Tokiu būdu atskiriami norimi spermatozoidai, kurie vėliau bus naudojami apvaisinant. Šio metodo efektyvumas yra apie 90%, dabar jis taikomas tik keliuose Meksikos miestuose bei Kipre.

Kaina: 4 000 JAV dolerių, neskaičiuojant kelionės ir pragyvenimo išlaidų.

Kitokia informacija

Lenkų tyrėjai išsiaiškino, kad pirmuosius du nėštumo trimestrus berniukų besilaukiančios moterys labiau nei moterys, besilaukiančios mergaičių jaučia atgrasumą maistui. Teoriją, kad motinos bjaurėjimasis maistu užprogramuotas, siekiant apsaugoti vyriškos lyties embrioną (būtent jie, kaip parodė kiti tyrimai, yra labiau pažeidžiami, nei moteriškos lyties embrionai) iškėlė Agnieszka Żelaźniewicz ir jos kolega iš Lenkijos Vroclavo universiteto.

Naujojo tyrimo autoriai tvirtina, kad moters pasišlykštėjimo maistu pojūtis susijęs su jos imunine sistema, kuri bando apsaugoti augantį vaisių. A. Norėdami patikrinti šią teoriją, tyrėjai pasikvietė 92 nėščias moteris ir paprašė jų pirmojo, antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu užpildyti anketą, skirtą patikrinti jautrumo maistui ir kvapams lygį. Moterų buvo paprašyta įvertinti pykinimo, kurį jos jaučia perskaičiusios konkrečius scenarijus, lygį nuo vieno iki penkių balų.

Lytnės chromosòmos, chromosomos, lemiančios organizmo lytį. Jų yra visose skirtalyčių organizmų ląstelėse. Ląstelės chromosomų rinkinyje jų būna 1, 2 arba daugiau. Vienos lyties individų ląstelėse dažniausiai būna po 2 vienodas lytines chromosomas, o tų pačių gyvūnų kitos lyties individų ląstelėse - po 2 nevienodas arba tik 1 lytinę chromosomą.

Dvi vienodos lytinės chromosomos žymimos simboliais XX, dvi nevienodos - XY, viena - XO. Žmogaus ir žinduolių gyvūnų moteriškosios lyties individų ląstelėse dažniausiai yra po 2 vienodas lytines chromosomas (XX), o vyriškosios lyties - po 2 nevienodas (XY). Vyriškąją lytį lemia Y lytinė chromosoma arba jos fragmentas. Jeigu ląstelėse šios chromosomos nėra, tai individas yra moteriškosios lyties. Y lytinė chromosoma dažniausiai yra mažesnė už X.

žymės: #Vaiko

Panašus:

• Neįtikėtina tiesa apie augalų apvaisinimą: kaip biologinis procesas valdo gamtą!
• Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
• Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
• 7 metų vaiko mitybos paslaptys: sveikiausios rekomendacijos tėvams
• Atverkite Paslaptį: Kaip Pataisų Sporos Gali Išgelbėti Jūsų Kūdikių Odą Natūraliai!