Biblija vaikams apie Tėvą

Tėvo vaidmuo Biblijoje

Biblijoje aiškiai išreikštas pamatinis principas, pamatinė tiesa apie žmogaus gyvenimą, įvardijant: jis turi baigtumą. Norint iš tikro gyventi kiekvieną akimirką pilną ir prasmingą gyvenimą, semiant jo džiaugsmus ir vargus ne rieškutėmis, o dideliais kaušais, reikia prisiminti, kad esame kūriniai, o ne Dievas. Tokį principą, užfiksuotą Šventajame Rašte, sutinkame pačioje pirmojoje Biblijos knygoje - Pradžios knygos sukūrimo pasakojimo epizode.

Žaltys sugundo pirmuosius žmones panorėti būti tokiais kaip ir Dievas - sugundo valgyti nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio (plg. Tėvas ir motina, sekdami Amžinojo Tėvo pavyzdžiu, kviečiami prisiminti ir priminti: „(...) savo vaikams šį Pradžios knygos mokymą, kad suvoktų savo ribotumą, šią esminę sąlygą tampant suaugusiuoju ir padarant savo gyvenimą vaisingu.

Kaip suprasti Dievą Tėvą?

Dažniausiai žmogus yra pripratęs savo asmeninę patirtį, sukauptą gyvenime, pritaikyti visoms gyvenimo sritims. Ne išimtis ir santykio kūrime arba jo nebuvime su Dievu, kaip Tėvu. Įsivaizduokime žmogų (vyrą arbą moterį), užaugusį šeimoje, kuri patyrė skyrybų traumą.

Po skyrybų dažniausiai vaikas įstatyminiu būdu patikimas į motinos rankas (gyventi su ja). Tėvas gi tampa tuo žmogumi, kuris išėjo ir nebepareina. Kurio nebėra. Trauma, skaudi patirtis, egzistencinė krizė. Ką daro mūsų pasąmonė? Ogi sako, nekartok tokios situacijos, tai yra - nemegzk santykio su „kitu“ (supraskime, ir su Dievu Tėvu), kuris simboliniame ar realiame lygmenyse atstovauja tėvo statusą / vaidmenį, nes juk nenori dar kartą patirti tokią pačią skriaudą, tokią pačią krizę.

Įsivaizduokime žmogų, kuris augo šeimoje turėdamas trejybinį santykį. Tėvas, motina, vaikas. Tačiau tėvas buvo be galo grubus, perdėtai griežtas, stokojo švelnumo, nuolat kontroliuodavo jį kaip vaiką, bausdavo už smulkiausius nusižengimus ir „neklausymą“. Greičiausiai jam Dievas kaip Tėvas bus kažkas panašaus į policininką ar kontrolierių, kuris tik ir laukia, kada tu pažeisi vieną iš Dievo ar Bažnyčios įsakymų ir tuojau, kada tik bus sudaryta galimybė tave pagauti darant blogį, darant nuodėmę, imsis bausmės.

Tėvo ir vaikų santykiai

Analizuodami šiandieninio mūsų gyvenimo aktualijas, psicho-sociologinius procesus, pastebime, kad vaikai pakankamai greitai atsiskiria nuo savo tėvų, nes jaučia stiprų poreikį sau patiems paaiškinti ar išsiaiškinti skirtumus tarp jų pačių ir tėvo. Tarp jų pačių ir motinos. Jaučia poreikį išreikšti autonomiją ir nepriklausomumą.

Tuo pačiu metu susiaurinant santykius su tėvu ir motina iki minimumo ir mieliau pasirenkant draugus ir „gatvės“ gyvenimą, kiemo draugus vietoj santykio su savo gimdytojais, su tėvais.

Tačiau pats buvimo vaiku paneigimas negali ištrinti ar panaikinti tiesos apie faktą atitinkantį tikrovę - esi vaikas. Toks elgesys kildina ir dvasinio gyvenimo problematiką. Todėl, kad kada jaunuolis ar jaunuolė nepripažįsta autoriteto, arba kuris ar kuri nori nutraukti ar sugriauti savo santykį su tėvu, patiria neapsakomų sunkumų kuriant santykį su Dievu Tėvu.

Jėzus ir Tėvo artumas

Jėzaus Kristaus buvimas žemėje nušviestas Tėvo artumu ir būtent dėl to kiekvienas žmogus, tapęs sūnumi (vaiku) Sūnuje, turi galimybę rasti atsakymus į pamatinius egzistencinius klausimus. Rasti atsakymus į gyvenimo prasmės klausimus. Tapdamas ir pripažindamas esantis sūnus (vaikas) įžengi į Sūnaus (Jėzaus Kristaus) kilimo istoriją.

Kalbant apie šią įsūnystę, apie šį tapimą Dievo vaikais per Jėzų Kristų, reikia pabrėžti, kad tiek tėvai, tiek motinos, tiek vaikai - visi yra lygūs, nes yra gavę įsūnystę per Dievo Sūnų, kaip ir numato logiškas šeiminis santykis tarp kartų.

Nepripažinti tėvo ar Tėvo reiškia tapti mažiau vaiku, mažiau sūnumi ar dukra. Reiškia iki galo nesuvokti, kas tu esi. Dėl to, kad jam trūksta santykio su tėvu ar Dievu Tėvu, kuris išmokina, naudojant Zigmundo Froido žmogiškosios egzistencijos ir pasąmoninių mechanizmų analizės žodyną, integruoti troškimą, norą, bei priimti pralaimėjimus.

Dievo Tėvystė

Dievas yra Tėvas dėl to, kad jis neturi pradžios. Žmogus yra tėvas, tačiau turintis pradžią, turintis ribotumą. Žmogus turi gauti pradžią tam, kad galėtų ją perteikti ateities kartoms. Žmogiškoji tėvystė tampa vaikų tėvyste. O Dievo tėvystės suvokti yra neįmanoma, jeigu apmąstymo kelią pradedame nuo žmogiškosios tėvystės apmąstymo ir analoginiu būdu bandome ją pritaikyti Dievo Tėvystei.

Dievas Tėvas parodo save kaip Tėvas būtent tą akimirką, kada duoda pradžią, sukurdamas pasaulį. Šeimos gi tėvas yra tas, kuris bendradarbiauja su Dievu Tėvu jo kuriamajame akte.

Tėvas yra tas, kuris viskam duoda pradžią. Dievas ją duoda negaudamas tėvystės ar buvimo vaiku iš ko nors kito. Žmogiškoji tėvystė, tačiau, negali peršokti šio etapo - tapimo kažkieno vaiku. Visų pirma tampi vaiku ir tik po to tampi tėvu.

Šventojo Rašto žodžiai apie tėvus

Apaštalo Pauliaus argumentas, kodėl derėtų puoselėti taikingus, pagarbius, klusnius santykius su tėvais yra toks: „<...> tai teisinga" (Ef 6,1) ir „tai patinka Viešpačiui" (Kol 3, 20). Pats teisingumas, prigimtis moko, kad gimęs yra žemesnis už tą, iš kurio gimė. Teisinga vaikui gerbti ir mylėti tėvus vien dėl to, kad buvo jų pradėtas ir jų dėka išvydo dienos šviesą. Be tėvų nebūtų ir jo.

Ef 6,1-4

„Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. „Gerbk savo tėvą ir motiną", - tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje. Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje" (Ef 6,1-4).

Kol 3, 20

„Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui“ (Kol 3, 20).

Pat 22,15

„Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją" (Pat 22,15).

Pat 3,11-12

„Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas, nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi" (Pat 3,11-12).

Tėvų atsakomybė

Visų pamokymų ir drausminimų pagrindas turėtų būti Šventajame Rašte apreikšta Viešpaties valia. Turėtumėme akcentuoti tai, ką Jis akcentuoja ir nereikalauti to, ko Jis nereikalauja. Todėl būtina patiems tėvams gerai išmanyti Dievo žodį.

Biblijos eilutės

• 4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.
• 37 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane-nevertas manęs.
• 5 Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę!
• 21 Miesto gyventojai užmuš jį akmenimis.
• 15 Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi.
• 51 Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus.
• 24 Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: “Tikiu, Viešpatie!

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Nėštumo biblija: geriausias vadovas būsimoms mamoms
• Stebuklinga Biblijos istorija: Kristaus gimimas ir vaiko atsiradimo paslaptys
• Atrask Geriausias Biblijos Vaikams Leidyklas: Išsamiausia Apžvalga!
• Gimdymas Iš Meilės: Atraskite Psichologijos Paslaptis, Keičiančias Motinystės Patirtį!
• Elektrinės vaikiškos mašinėlės: geriausias pasirinkimas mažajam vairuotojui!