2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Biblija ir vaiko gimimas: Kristaus gimimo aplinkybės

Paskelbta 2025-08-15 | admin

Vaiko gimimo diena bet kuriems tėvams yra didelis stebuklas, tai - naujos gyvybės atsiradimas. Esame įpratę žmogaus gyvenimą šiame pasaulyje pradėti skaičiuoti nuo jo gimimo dienos. Tačiau, ar Kristaus gyvenimas prasidėjo taip pat nuo jo gimimo iš Marijos dienos?

Gal 4,4-5: „...bet kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas atsiuntė savo Sūnų, padarytą iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų tuos, kurie buvo įstatymo valdžioje, kad mes gautume įsūnystę“.

Jn 1:1-3, 10, 14: „Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Tasai buvo pradžioje pas Dievą. Visi dalykai yra jo padaryti; ir be jo nėra padaryta nieko, kas tik yra padaryta. [...] Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis buvo jo padarytas...“

Ar yra žinoma, kada gimė Kristus?

Ar yra žinoma, kada gimė Kristus? Tačiau ar mes galime kaip nors tai apskaičiuoti ir įrodyti remiantis Biblija?

Zacharijo tarnystės laikas ir Jono Krikštytojo gimimas

Lk 1:5-9, 23-28 ir 31 eil.: „Judėjos karaliaus Erodo dienomis buvo vienas kunigas vardu Zacharijas iš Abijos skyriaus; ir jo žmona buvo iš Aarono dukterų, ir jos vardas buvo Elžbieta. Ir jie abu buvo teisūs prieš Dievą, vaikščiodami pagal visus Viešpaties įsakymus ir nuostatus be priekaišto. Ir jie neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir jie abu tuo metu buvo gerai palaužti metų. Ir įvyko, jog jam bevykdant kunigo tarnystę Dievo akivaizdoje pagal jo skyriaus tvarką, pagal kunigo tarnystės paprotį, burtu jam teko įėjus į Viešpaties šventyklą deginti smilkalus. [...] Ir įvyko, jog tuojau, kai tik buvo užbaigtos jo tarnavimo dienos, jis išėjo į savo namus. Ir po šitų dienų jo žmona Elžbieta pastojo bei penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: 'Taip Viešpats su manimi pasielgė dienomis, kai jis atsižvelgė į mane, kad nuimtų mano pažeminimą tarp žmonių.' Ir šeštąjį mėnesį angelas Gabrielius buvo pasiųstas nuo Dievo į Galilėjos miestą, vadinamą Nazaretu, pas mergelę, sužadėtą su vyru iš Dovydo namų, vardu Juozapas; o mergelė buvo vardu Marija. Ir angelas atėjo pas ją bei tarė:'Sveika, tu, kuri esi labai pamaloninta, Viešpats yra su tavimi, palaiminta tu esi tarp moterų.“

Taip sužinome, kad Jonas Krikštytojas (Zacharijo ir Elžbietos sūnus) buvo pusmečiu vyresnis už Kristų. Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę buvo suteikęs jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja. Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu - Zachariju. Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“. Kiti jai sakė: „Bet kad niekas tavo giminėje neturi šito vardo“. Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas - Jonas“. Visi stebėjosi. Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti, šlovindamas Dievą. Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.

Kunigų tarnystės eiliškumas

1 Kr 24:1, 7-10, 19: „Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas... [...] Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, Harimas, Seorimas, Malkija, Mijaminas, Hakocas, Abija...“.

Žydų kalendoriuje visas tarnystės ratas prasidėdavo nuo Perėjimo šventės - Paschos (Iš 12 sk., Kr 9:25), kuri pagal mūsų šiandieninį kalendorių yra Balandžio 14 diena. Abijo šakos atstovai pagal tarnystės tvarką buvo aštunti (Lk 1 skyriuje matėme, kad Zacharijas buvo kaip tik iš šio skyriaus).

Dabar paskaičiuokime:

1 sav. - balandžio 21-27,
2 sav. - balandžio 28-gegužės 4,
3 sav. - gegužės 5-11,
4 sav. - gegužės 12-18,
5 sav. - gegužės 19-25,
6 sav. - gegužės 26-birželio 1,
7 sav. - birželio 2-8,
8 sav.

Po tų dienų Zacharijas ėjo namo iš Jeruzalės į Judą (maždaug 3 dienų kelias) ir tuomet Elžbieta pastojo. Taigi gautųsi, kad Elžbieta pastojo plius minus birželio viduryje-pabaigoje. Jei Marija pastojo po 6 mėnesių, gaunasi, kad Kristus buvo Šventosios Dvasios pradėtas gruodžio antroje pusėje, maždaug tuo metu, kai mes švenčiame Kalėdas...

Dievo vaikai

"Tėvas’ yra krikščionių kreipinys į Dievą." J. vaikai ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino. bet dar nepasirodė, kas būsime. būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra. Kas yra krikščionis? Čia galimi įvairūs atsakymai. Deja, šiandien girdime ir skaitome kitokių paaiškinimų. Dievo vaikai. skelbia Satyijos Sai Babos sekėjai (sathyasai.lt). būtų galima pritarti. Dievo vaikai". pagal kurį buvo sukurti. tapti tuo, kas yra, žengdami laivės keliu. priklausyti jo šventai tautai. "Visi žmonės yra Dievo vaikai. su savo tėvu. Tad kaipgi iš tiesų? žmonės tikrai kviečiami sekti Jėzų kaip vienintelį Kelią. vien dėl šio kvietimo visus galima laikyti Dievo vaikais? ezoterikų ir sektantų, bet ir iš katalikų bei protestantų. būtent pastarieji ypač išpopuliarino šį teiginį. krikščionims.

Senasis Testamentas apie Dievo tėvystę kalba nedaug. akcentuojamas Dievas kaip Kūrėjas ir Šventasis. tauta. Iš 4, 22-23 Izraelis yra Dievo "sūnus". interpretuojama ir Įst 32, 6). 1, 31; Ps 103, 13). visi [izraelitai] turime?"). kreipiamasi į Dievą kaip į Tėvą, Senajame Testamente nėra. Kitoks vaizdas Naujajame Testamente. Dievą kaip Tėvą. Daugiausiai - kaip apie Jėzaus Tėvą. tikintieji į Dievą kreipiasi kaip į Tėvą. apaštalas tvirtina: "... Dievas yra Tėvas, mūsų Tėvas. viršūnė, tai yra žmogaus artumo su Dievu maksimumas. 1). Tiesioginio atsakymo mūsų tekste nėra. pusė: "pasaulis", t. y. manęs, nei manojo Tėvo" (Jn 8, 19; taip pat žr. Gal 4, 8; 1 Tes 4, 5; 2 Tim 3, 7). šeimai, nes, žmogiškai žiūrint, mums ten nebūtų vietos. tačiau jis tėra ‚tik' kelias į Dievo šeimą. Palyginkime tai su įvaikinimu pas mus, žmonių šeimose. tik naujagimių. trūkumų turinčių paauglių? Arba įsivaikinti neįgalų!? niekam. dažniausiai daug geriau, negu mes manome. santykiai. Gal 4 Paulius kalba apie "įsūnystę" (5 eil.), t. Tėve" (6 eil.). įsūnis..." (4, 7). Tad kaipgi tampama Dievo vaiku? yra "iš Dievo užgimę", t. "davė galią tapti Dievo vaikais" (Jn 1, 12-13). savo žemiškųjų tėvų vaiku, atgimstant - Dievo vaiku. kiekvienas yra Dievo vaikas. įvyksta tas atgimimas? "kai žmogus tampa Dievo įvaikiu..."). nepritaria. Krikštas savaime neišgelbsti. 26; taip pat žr. Jn 3, 16; 6, 47; Rom 3, 28; 4, 3; 5, 1). Ne bet kaip tikinčiais, nes ne bet koks tikėjimas išgelbsti. nenueina pas Tėvą", t. y. mane" (Jn 14, 6). susimąstyti: ar aš priklausau tiems "mes"? šeimos narys? diskutuojama. Dievas myli visus žmones. prieštarauti (gal tik išskyrus Jehovos liudytojus). aiškiai sako, kad tikinčiuosius Dievas myli ypatingai. Dievas nori gero visai savo kūrinijai. gausiai laimina. 5, 45). kaip įsakymą krikščionims. myli bloguosius. "darė gera" (Jurėno vert.), net teikė džiaugsmą. 4 minimas "Dievo gerumas" visiems žmonėms. pasiektų tiesos pažinimą" (žr. 83; 109; 137; 139; 140 (taip pat žr. kuris daro nuodėmę: Ps 5, 6; 11, 5). minčių taip pat nemažai (žr. 2 Tes 1, 4-10; Apr 6, 9-10). pasistengti nė vienos iš jų neignoruoti ir neatmesti. turi išlikti kartu. bei sekėjams. Jėzumi, "Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo..." (Burbulio vert.). Lama. skatinamas atgailauti ir atsiversti. bendruomenę (Ef 5, 2.25). mes gyventume per jį" (1 Jn 4, 9-10). 11-15). tikintiesiems. visus žmones myli vienodai stipriai..." (J. pilnatvę. Tai ne teologiniai išvedžiojimai, o labai svarbus dalykas. vieno mylimo. rūpesčius. korumpuotais ir savanaudžiais. žino mūsų reikmes ir mumis rūpinasi. gėlėmis, gyvūnais ir blogais žmonėmis. jums pridėta") duotas krikščionims. Dievas mumis rūpinasi ypatingai, nes mus myli ypatingai. suteiktas mums kaip Dievo vaikams. Pagrindinė tezė Dievo ir maldos atžvilgiu yra ši: "... maldas" (Ps 65, 3). Tačiau Biblija daro skirtumą. teisiojo malda..." (Jok 5, 16; Jurėno vert.). išklausyta. sako Jėzus. ne bet kam, nes tik "jūsų dangiškasis Tėvas" (11 eil.; žr. Tad negalima pasakyti, kad netikinčiojo malda išklausoma. maldos kelias pas jį jam uždarytas. aš jūsų negirdėsiu. jo malda tampa pasibjaurėtina." (taip pat žr. nusidėjėlis nuoširdžiai į jį kreipiasi ir nori atgailauti. Dievas, žinoma, išgirs! vaikas. patarimus: "Pabandyk pasimelsti. Tikrai padės. patarimas neteisingas, nes nebibliškas. girdime žmones sakant, kad Dievas jų maldą išklausė? susitvarkė. jų vaikus, duoda sėkmės per egzaminus ir t. t. meldžiasi; malda madinga; daugeliui ji tiesiog saviterapija. tikra malda yra krikščionių privilegija. krikščionyse (ir bažnyčioje). "paveldėjimo laidas", arba garantija. Dvasią" (taip dažnai sakydavo br. Kokia mūsų dabartis? statusą. Net du kartus Jonas patvirtina: "mes vadinamės ... esame". gyvenimas vyksta dar čia, žemėje. garantuotas, nes esame "Dievo paveldėtojai" (Rom 8, 17). (2 eil.). jo vaizdas dar "su Kristumi paslėptas Dieve" (Kol 3, 3). pirma, mūsų išganymas dar nėra užbaigtas. tikėjimu, o ne regėjimu" (2 Kor 5, 7). dabar turime būti kantrūs ir laukti (Rom 8, 25). kartais labai nusiminęs: "Vargšas aš žmogus! šito mirtingo kūno!" (Rom 7, 24), o "... įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo" (Rom 8, 23). džiaugsmą. Bet tai tik viena krikščioniško gyvenimo pusė. pusėje yra nemažai skausmo, kančios ir sielvarto. trūkumų, dėl neįgalumo ar ligų. krikščionių gyvenimo palydovas. šviesus džiūgavimas, lyg jau dabar gyventume danguje! vaizdą. / Klausiu aš, kas bus ateityje? Tad tokia yra dabartis. Pirma, kad Jėzus "pasirodys", kad jis sugrįš. tai patvirtina. (žr. Rom 8, 29). Būsime pasikeitę ir turėsime naujus kūnus (žr. Kor 15, 35s; 2 Kor 3, 18). ne-"ištirpsime Dieve" (kaip, pvz., maniusi J. regime lyg veidrodyje..." (1 Kor 13, 12). pamatysime "Dievo šlovę" (Jn 11, 40; žr. Ketvirtas dalykas, kurį galime žinoti, yra kad "... Kor 5, 8; Fil 1, 23). šventė, šeimos šventė. Bet tai dar ateityje.

Marijos kultas

Mūsų kontekste reikia pakalbėti ir apie Marijos kultą. jis labai svarbus kalbant apie Dievo įsūnystę. arba visų krikščionių "bendra motina" (Jonas Paulius II). Chalkedono Susirinkime. Biblija visiškai nieko nesako. Visuotinė motinystė Naujajame Testamente minima ne kartą. "aukštybių Jeruzalė" vadinama "mūsų motina" (žr. 3, 20; Apr 17, 5). Bažnyčia. apie tai). (žr. R. viename Naujojo Testamento laiške Marija net neminima? motinystę, taip silpnindamas pagrindines Biblijos mintis. Jn 16, 26-27)? diržą benusijuosiančio rūstaus patriarcho širdį)? ir nereikia! tėvystės papildymas, bet Dievo atžvilgiu tai negalioja. katalikiškuosius lobius"). nukreipiančių į Dievą! neskurdina tikrojo Dievo mokymo? "lobiai" neužstoja, neužtemdo Dievo tėvystės? Dievo įsūnystė yra dovana ir privilegija. statusą, laisvės statusą (pagal Gal 4, 1-7). kaip Dievo vaikai esame laisvi elgtis kaip norime. Aišku, jog čia kalbama apie apsivalymą nuo nuodėmės. galioja ir Dievo šeimai. (Ef 1,4). Paklusnumas Dievui ir jo tiesai apvalo sielas (žr. 1855, 1861, 1874). negali vėl padaryti piktojo vaikais. šeimose.

Pabaigos mintys

Baigdamas noriu pacituoti iš puikios J. God" (Pažinti Dievą). "Ar aš suvokiu tą faktą, kad Dievas mane pavertė savo vaiku? mano suvokimas teisingas? Ar aš dažnai apie tai susimąstau? įsitikinimą Dievo įsūnyste stiprinu? Dievas mane myli? Ar su Dievu elgiuosi kaip su Tėvu? gerbiu ir paklustu jam? Ar išmokau bodėtis tuo, kas nepatinka ir mano Tėvui? pajusti tai, kas ir jam svetima? danguje prie Dievo sosto pagaliau susirinks visi jo vaikai? žavi ši viltis? malonės? Ar esu panašus į šios šeimos narį? Jei ne, kodėl? mus, Dieve!

Iz 7, 14: Pats Viešpats duos jums ženklą.Iz 9, 6: Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas.Ps 127, 5: Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę!Ps 139, 14: Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas.Mt 1, 18: Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.Ef 6, 4: Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.Lk 2, 9: Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė.Lk 2, 10-11: Bet angelas jiems tarė: “Nebijokite! Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas.Lk 2, 27: Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą.Lk 2, 34: Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: “Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui.Lk 2, 36: Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus.Lk 2, 37: O paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų.Lk 2, 48: Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: “Vaikeli, kodėl mums taip padarei?Lk 2, 49: Jis atsakė: “Kam gi manęs ieškojote?Lk 2, 51: Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus.

žymės: #Vaiko