2020-ieji yra jubiliejiniai Ludwigo van Beethoveno gimimo metai. Beethovenas, ko gero, yra vienas iš trijų didžiausių visų laikų kompozitorių. Jo inovatoriškumas sudarė prielaidų daugybei žmonių aistringai pamilti muziką. Todėl visi 2020-ieji tikrąja to žodžio prasme yra jubiliejiniai, t. y. Suprantama, kad geriausia paminėti tokią sukaktį klausantis Beethoveno muzikos.
Ludwigas van Beethovenas gimė 1770 m. Bonoje. Yra žinoma tik Beethoveno krikšto data - 1770 metų gruodžio 17 diena. Atsižvelgiant į to meto tradicijas, galima manyti, kad jis gimė Bonoje ne anksčiau kaip dieną ar dvi iki krikšto. Tėvai - Johanas van Bethovenas ir Marija Magdalena Keverich van Bethoven. Bethoveną muzikos pradėjo mokyti jo tėvas, kapelos giedotojas. Pasakojama, kad tėvas sūnų mušdavo, versdavo jį groti tikėdamasis padaryti iš jo panašų vunderkindą kaip Mocartas. Bethovenas taip pat mokėsi pas Bonos dvaro vargonininką Kristianą Gotlobą Nefę. 1792 m., pasinaudojęs savo darbdavio Bonoje dėka įgytais ryšiais, Bethovenas persikėlė į Vieną.
Būtent L. van Beethovenui visi muzikos mylėtojai turi būti dėkingi už 9 simfonijas, uvertiūras simfoniniam orkestrui, koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, 16 styginių kvartetų, 32 fortepijonines sonatas. Veržlumas, dainingumas, entuziazmas įtraukia klausytojus kas kart vis labiau išgyventi stiprų laisvės pojūtį. Neatsitiktinai Europos Sąjungos himnu tapo kompozitoriaus simfonijos Nr. 9 choras „Odė džiaugsmui“.
Šiame tekste pasidalinsiu klausymosi patirtimi, tikėdamasis, kad jums tai padės surasti savo Beethoveną arba dar kartą maloniai primins anksčiau patirtus įspūdžius. Gerai yra nukeliauti į jubiliejinius renginius Vokietijoje ar Austrijoje (sakoma, kad klausytis Beethoveno muzikos, apsuptam vokiečių auditorijos, yra ypatingas įspūdis), bet galima vaisingai pasinaudoti muzikos įrašų lobynu. Todėl, kad tai, kas neįrašyta - nesiskaito. Šią dailią frazę ne pats sugalvojau, bet jai visiškai pritariu, kai kalbama apie muzikos vertinimą.
Simfonijos
Visos devynios Beethoveno simfonijos, priklausomai nuo atlikimo, trunka šiek tiek ilgiau nei penkias su puse valandos. Galima perklausyti per vieną dieną (jei pradėsite anksčiau rytą), o mėgstantiesiems muziką ne taip aistringai - per savaitgalį. Visas Beethoveno simfonijas kaip vieną ciklą įrašė daugelis didžiųjų dirigentų, vien išvardyti šiuos įrašus reikėtų atskiro teksto. Ieškant geriausių įrašų derėtų pradėti nuo geriausių dirigentų. Savaime suprantama, kad tai priklauso nuo mūsų skonio.
Sunku būtų pateisinti žmogų, kuris, ieškodamas Beethoveno simfonijų geriausių atlikimų, praleistų Herberto von Karajano interpretacijas. Pirmą kartą tai padarė 1953-1956 metais su „Philharmonia Orchestra“ (PO), kuris buvo įkurtas specialiai jam Londone, nes dėl formalaus priklausymo nacionalsocialistų partijai jo koncertinė veikla buvo apribota arba kartais nepageidaujama. Šis įrašas atspindi Karajano intenciją pagroti Beethoveno simfonijas, išskleidžiant muzikos subtilų grožį, o ne audrinti sielas. Angliškai subtilus ir švelnus PO skambesys tokią intenciją puikiai atskleidžia, tačiau šiame įraše Karajanas dar nekvėpuoja visa savosios sielos galia.
1955 metais mirus „Berliner Philharmoniker“ (BP) orkestro vadovui Wilhelmui Furtwängleriui, šias pareigas užima Karajanas. Paskiriamas visam gyvenimui (dėl sveikatos atsistatydino keli mėnesiai prieš savo mirtį 1989 metais). Didžioji sąjunga - Karajanas dabar turi aukščiausio lygio „savo“ orkestrą. Kaip vėliau jis pats sakė, orkestro skambesys kuriamas kaip angliška veja: reikia kirpti du kartus per dieną dešimtis metų. Jau netrukus BP skambėjo kaip vientisas, labai dinamiškas instrumentas. Su PB Karajanas antrą kartą įrašo visas Beethoveno simfonijas. Įrašai buvo daromi 1961-1962 metais ir parduodami pagal prenumeratą, o visas ciklas pažymėtas Ⓟ1963 ir yra vadinamas „1963 metų ciklu“.
Pritardamas šiam požiūriui manyčiau, kad tai yra ir geriausias iki šiol įrašytas Beethoveno simfonijų ciklas. Galbūt tiksliausias žodis, kuris jį apibūdintų - „dinamiškumas“, dominuojantis vietoj monumentalumo, herojiškumo ir 1953-1956 metų subtilumo. Būtina išgirsti! Visų simfonijų atlikimas kuria pakylėtą džiaugsmą. Pirmą kartą jas išgirdau būdamas 40-ies metų ir pagalvojau: kaip galėjau gyventi tiek metų nenešiodamas savyje šios muzikos? Pirmose dviejose simfonijose, kur dar juntami mocartiški atšvaitai, muzika jau alsuoja betoveniška erdve. „Eroica“ prikausto dėmesį jau minėtu dinamiškumu ir lyriškumu, nors mane šiame cikle ji, ko gero, nustebino mažiausiai. Daug muzikos mylėtojų diskutuoja, kuris Penktosios atlikimas - Karajano 1963 metų cikle ar Carlo Kleiberio 1975-1976 metų su „Wiener Philharmoniker“ - yra visų laikų geriausias. Simfonijos dalių metrika praktiškai identiška (vis dėlto tokius tempus Karajanas pritaikė pirmas…). Mano skoniui vėl patrauklesnis Karajanas. Gal skonio skirtumas čia remiasi muzikos suvokimu, kai vieniems labiau patinka miško grožis, kiti mato gražius medžius, t. y. bendras orkestro skambesys ir vientisumas prieš girdimas ir išryškinamas atskirų instrumentų ar jų grupių detales. Šeštoji sulaukė bemaž didžiausių kritikų abejonių dėl „per greitų“ tempų, nelabai tinkančių atspindėti gamtos idilę. Dėl Devintosios kritikai labiau linkę girti vėlesnio (1975-1977 metų) Karajano ciklo atlikimą, bet man 1963-iųjų variantas išlieka „teisingesnis“.
Ketvirtas kartas buvo 1984-1986 metais. Šiam ciklui tiktų žodis „galingas“. Galingas Karajano atlikimas įtikina. Šis ciklas neišvengiamai sąlygotas suprastėjusiais santykiais tarp Karajano ir BP. 1985 metais šiuose santykiuose įvyko kertinis lūžis, kai prieš repeticiją Karajanas pasisveikino su orkestru, o apie pusė muzikantų jam neatsakė. Įtampa jau tvyrojo ilgesnį laiką nuo to momento, kai orkestras atsisakė priimti į savo gretas Karajano siūlomą moterį klarnetininkę Sabine Meyer.
Niekaip nederėtų praleisti Nikolauso Harnoncourt’o ciklo, 1991 metais atlikto su Europos kameriniu orkestru („Chamber Orchestra of Europe“), dėl trijų priežasčių:
- Daug kritikų įvardija šį ciklą kaip geriausią Beethoveno simfonijų atlikimą;
- Grojama autentiškais Beethoveno epochos instrumentais;
- Jis suteiks daug malonumo tiems, kurie medžių grožį vertina labiau nei miško, t. y.
Lyginant su daugeliu šiuolaikinių atlikimų, sero Simono Rattle‘o 2002 metais (Penktoji - 2000-aisiais) įrašytas ciklas su „Wiener Philharmoniker“ (WP) yra ypatingas. Rattle‘o Beethovenas skamba lyg Vienos valsai. Ypatingas atlikimo lengvumas (kai kurie kritikai sako, kad toks požiūris dominavo Beethoveno laikais?!) labiau linksmina, o ne dramatiškai beldžia į duris. Kai kritikos fone kelis kartus pastebėjau šią pavardę, siejamą su ypač geru Beethoveno simfonijų ciklu, pagalvojau, kad čia kažkas keista, turint galvoje, su kokiais vardais lyginama. Jei kas norėtų pailsėti nuo konceptualių atlikimų, 2004-2008 metais Osmo Vänskä su „Minnesota Orchestra“ įrašytos visos simfonijos suteiks jums didelį malonumą. Kiekvienas muzikinis fragmentas šiame cikle skamba spalvingai, netikėtai išryškinant tam tikrus instrumentus, niuansuojant garsumą.
Koncertai fortepijonui
Fortepijonas - Beethoveno instrumentas. Dėl šios aplinkybės koncertai fortepijonui užima ypatingą vietą Beethoveno kūryboje, kaip ir fortepijoniniai koncertai Mozarto kūryboje. Jų, kaip žinoma, yra penki, parašyti tokia tvarka: 2, 1, 3, 4, 5. Tarp tų daugelio gerų pianistų, įrašiusių Beethoveno koncertus, man labiausiai imponuoja Maurizio Pollini. Visų pirma 1976-1978 metais įrašyti su WP, deja, tik Nr. 3, 4 ir 5. Puikus Pollini koncertų Nr. 3, 4 ir 5 įrašas su Claudio Abbado ir BP (1992-1993 metais). Kaip labai šiltą atlikimą siūlyčiau paklausyti Murray Perahios su Bernardu Haitinku ir „Royal Concertgebow Orchestra“ (1983-1986 metais). Pirmuosius du Beethoveno koncertus ypač dailiai skambina Martha Argerich (turėjome galimybę išgirsti ją Vilniuje, skambinančią koncertą Nr. 2).
Styginių kvartetai
Beethoveno Styginių kvartetai yra gražiausia visų laikų muzika - tikiuosi, esate girdėję arba skaitę šią frazę. Tikriausiai galvoje turimi visų pirma vėlyvieji kvartetai (Op. 127, 130, 131, 132, 135 ir „Grosse Fuge“ Op. 133). Įrašų yra daug, bet aš sutikčiau su dominuojančia nuomone, kad geriausiai visus juos sugrojo „Takacs Quartet“ (2002-2004 metais). Fundamentaliai geras klasikinis atlikimas - „Amadeus Quartet“ (1960-1963 metais).
Sonatos
Vienas žymus šiuolaikinis rusų rašytojas yra pasakęs, kad Beethoveno sonatos panašios tuo, kad visų jų pirmoji dalis yra geniali, o kitos dalys - jau kaip išėjo. Žiauru, bet dėl pirmųjų dalių reikėtų sutikti. Kaip ir koncertų atveju, yra galybė gerų įrašų, kuriuos atliko geri pianistai. Gal palaikysite nepagrįstu spaudimu, bet man labai imponuoja M. Pollini. Nors šis pianistas dažnai giriamas visų pirma už Chopino muzikos atlikimą, mano skoniui jis yra vienas geriausių Beethoveno atlikėjų.
Be jau minėtų pianistų, siūlyčiau būtinai išgirsti Sviatoslavą Richterį, kurio temperamentas ir jėga neprilygstami (plg. 1961 metais įrašytą sonatą Nr. Nuostabi muzika. Trečiosios sonatos klausyti neatsibosta… Su Jacqueline du Pré ir Danieliu Barenboimu. Šio dueto 1970 metais atliktos visos sonatos - didysis anksti mirusios Jacqueline paliktas lobis. Tarp dešimties yra ir Kreutzerio sonata, apie 45 minučių trukmės. Sakoma, kad to paties pavadinimo Levo Tolstojaus apysaka kainavo jam Nobelio literatūros premiją… Kaip ir pianistų atveju, iš įrašų galime išgirsti daug gerų smuikininkų. Net nedrąsu kažkuriuos išskirti. Na, bet jei jau to reikėtų, manau, Anne-Sophie Mutter su Lambertu Orkisu (1998 m.) ir Gidonas Kremeris su Martha Argerich (1985, 1994 metai) būtų geras pavyzdys ir vaisingas darbas lyginant šias interpretacijas.
Ludwigo van Beethoveno Įtaka
Ludwigo van Beethoveno įtaka pasaulio kultūrai yra milžiniška. Rengiantis kompozitoriaus jubiliejui žymiausi pasaulyje meno kolektyvai intensyviai rengiasi paminėti šio genijaus atminimą. Ludwigas van Beethovenas gimė 1770 m. gruodžio 17 d. Tikriausiai netgi tie, kurie nesidomi klasikine muzika, yra girdėję istoriją apie klausą praradusio muziko sukurtus šedevrus bei nors vieną kartą yra klausę jo kūrinių. Jo muzika atliekama kur kas dažniau nei bet kurio kito klasikinės muzikos kompozitoriaus.
L. van Bethovenas dokumente, pavadintame Heiligenstadto testamentu, paprašė, kad po mirties gydytojas viešai aprašytų jo kurtumą ir kitas sveikatos problemas, kad „kiek įmanoma, bent jau pasaulis būtų susitaikęs su manimi“. Deja, genomo sekvencijos tyrimas nepadėjo nustatyti genetinės jo klausos praradimo priežasties. Užtat rastas hepatito B virusas, liudijantis, kad bent kelis mėnesius prieš mirtį L.van Bethovenas kentėjo nuo kepenų infekcijos. Toksikologinė kompozitoriaus plaukų analizė taip parodė padidėjusį švino kiekį - XVIII ir XIX a. „Nebuvo rasta įrodymų dėl kai kurių kitų ekspertų hipotezių, tokių kaip otosklerozė ar Pageto liga, - teigia antropologas T.Beggas. - Tačiau tyrimas vis viena be galo vertingas pirmiausia dėl to, kad mes siekėme išpildyti paties klasiko norus, susijusius su jo sveikatos supratimu.
Didelė Vakarų civilizacijos istorijos figūra Bethovenas buvo puikus ir naujoviškas simfonijų, sonatų, koncertų ir kitų kūrinių bei vienos operos kūrėjas. Remiantis „Spotify“ duomenimis, didysis vokiečių kompozitorius kas mėnesį sulaukia apie 6,1 mln.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Vaikų Ūgio ir Svorio Lentelės: Kaip Jas Teisingai Naudoti ir Kodėl Tai Svarbu
- Geriausi Kūdikių Maitinimo Reikmenys: Rūšys, Patarimai ir Pasirinkimo Gudrybės