2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Kaip keičiasi moters kūnas nėštumo metu

Paskelbta 2025-09-09 | admin

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.

Nėštumo pradžia ir pirmieji žingsniai

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiančios asmenys žinotų apie nėštumą.

Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Ankstyvieji nėštumo simptomai

Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Krūtų jautrumas.
Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
Nuotaikos pokyčiai.
Dažnas šlapinimasis.
Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.

Vaisiaus vystymasis trimestrais

Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)

Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė. Penktąją savaitė ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.

Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.

Antrasis trimestras (13-27 savaitės)

Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 11-16 kilogramų, tai idealus svoris.

Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai.

Trečiasis trimestras (28-40 savaitės)

Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.

Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.

Emociniai ir fiziniai pokyčiai nėštumo metu

Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių. Ar dažnai pagalvojame, koks unikalus kūrinys yra moters kūnas? Juk Jūsų, mielos moterys, kūnas savyje gali užauginti gyvybę, o vėliau pilnu atsidavimu ją auginti ir ! užauginti! Nėštumo metu moterys pasidasro emocingesnės, būna sunku su savimi, su artimaisiais - kaip ir jiems su mumis. Nes moters smegenys turi pasiruošti būti geriausiomis mamomis.

Kūno pokyčiai nėštumo metu

Maždaug 5-10 proc. Nemažai daliai moterų nėštumo metu pasireiškia intensyvus plaukų augimas ir jų storėjimas. Kitoms gali nutikti priešingai. Nėštumo metu gali keistis net įprastinės plaukų savybės: garbanos gali išsitiesti, šviesiaplaukės - nutamsėti.
Nėštumo metu krūtinė padidėja 1 - 2 dydžiu, ypač jei laukiatės pirmagimio. Krūtinės oda išsitempia, todėl gali niežėti. Jei sparčiai didėja svoris gali atsirasti strijų. Kapiliarai ir venos tampa aiškiai matomi ant krūtų. Speneliai patamsėja ir padidėja. Pabaigus žindymą pasikeičia hormonų balansas, todėl nėštumo ir žindymo metu padidėjusios krūtų liaukos nustoja gaminti pieną ir per maždaug tris mėnesius susitraukia iki beveik tokio pat dydžio, koks buvo iki pastojant.
Pėdos nėštumo metu padidėja: tampa ilgesnės ir platesnės, pakinta pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Pėdų padidėjimas,siejamas su hormonais. Pėdos nėštumo metu veikiant hormonams padidėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: Stipriai padaugėja skysčių, kurie kaupiasi ir padidėjęs raiščių elastingumas, atsipalaidavimas.
Būsimų mamyčių veido oda dažnai tampa lygesnė, skaistesnė, švelnesnė. Bet dėl natūralių priežasčių labiausiai pažeidžiama nėštumo laikotarpiu būna moters krūtų ir pilvo oda. Būtent šiose vietose labiausiai tempiasi epitelio audiniai, dėl kurių susidaro strijos.
Nėštumo metu svorio centras pasislenka į priekį, todėl pakinta laikysena - dubuo ir pilvas atsikiša, pečiai susigūžia, o nugara labiau išsiriečia.
Svorio augimas nėštumo metu yra išskirtinis procesas, nes svoris didėja per trumpą laikotarpį ir didžiosios jo dalies moteris netenka iškart po gimdymo (kudikio svorio, vandenų ir placentos). Nėščiosios svoris didėja dėl augančio vaisiaus, vaisiaus vandenų, placentos, didėjančio moters kraujo plazmos tūrio, krūtų ir gimdos audinio didėjimo. Didžiausias svorio prieaugis stebimas antrą-trečią trimestrą.

Svorio prieaugis nėštumo metu

Gydytoja skaičiuoja, kad laikotarpis, kai moters kūnas po gimdymo turėtų grįžti į iki nėštumo buvusią padėtį, paprastai yra du mėnesiai: „Būna, kad pagimdžiusios moterys vis dar atrodo kaip dar nepagimdžiusios - pilvas pūpso, ištinimas neatslūgęs, tačiau iš tikrųjų po mažu gimda traukiasi, atsistato kraujotakos sistema, raumenys, kaulai. Ir po dviejų mėnesių moteris jau turėtų atrodyti taip, kaip iki nėštumo.“ Šiek tiek lėčiau, anot jos, svoris krenta žindymo metu, bet tai nėra nesulaužoma taisyklė. Visa tai labai priklauso nuo individualių moters organizmo savybių.

Gydytoja aiškina, kad nėštumo metu visas moters organizmas pasidaro labai tamprus, elastingas ir vandeningas, o tam, kad galėtų augi vaisius, moters dubuo gali praplatėti - vaisiui reikia vietos. Vaikui gimstant per labai siaurus takus reikia moters kūno kremzlių ir kaulų paslankumo, todėl gali nutikti, kad po nėštumo ir gimdymo dubuo bus platesnis. Vis dėlto vėliau jis tikrai turėtų grįžti į ankstesnes vėžes, tikina G. Ramonienė.

Dažnos problemos nėštumo metu

Pavyzdžiui, gydytoja pasakoja, kad gali labai susilpnėti ar išslinkti plaukai. „Negaliu to pagrįsti moksliniais tyrimais. Paprastai taip gali būti dėl kokių nors mikroelementų poreikio, nes vaisius, kaip mes sakome, yra labai protingas ir iš mamos pasiima viską, ko jam reikia, tai tiesiog pačiai mamai reikia pastebėti, ko jai trūksta. Bėda ta, kad ne visas tas medžiagas mes galime ištirti ir tikslingai kompensuoti vieną ar kitą. Taip gali atsitikti ir dėl pačių hormonų poveikio. Pavyzdžiui, dėl antinksčių hormonų poveikio, kurio nėštumo metu yra gaminama daugiau. Yra netgi tokia kušingo liga, kurios metu būna labai daug antinksčių hormonų, o nėštumo pabaigoje antinkščių hormonai praktiškai pasiekia tos ligos lygį“, - dėsto pašnekovė.

Tęsiant grožio temą reiktų paminėti ir dažnai nėštumo „dovanojamas“ strijas, kurios, kaip sako gydytoja, ne kiekvienai moteriai yra akiai malonus vaizdas. Strijos vėlgi susijusios su hormoniniais pokyčiais, o ne su odos tempimu, todėl naivu tikėtis, kad nuo to gali apsaugoti kokios nors priemonės. „Kremai gali sumažinti patį odos tempimo jausmą, drėkinti odą, bet nuo strijų jokie tepalai nepadės. Tikrai nėra jokių jų naudą įrodančių mokslinių tyrimų, bet gal pačios moterys geriau jaučiasi, kad jos kažką daro, jog to nebūtų, - sako G. Ramonienė.

Nėštumo metu gali labiau gesti ir dantys. Gydytoja aiškina, kad taip atsitinka dėl to, jog seilių terpė pasidaro labiau rūgštinė. Tuomet ta rūgštis labiau pažeidžia emalį ir yra palankesnė kariesui. Norinčioms to išvengti G. Ramonienė pataria dantis prižiūrėti intensyviau, kad neliktų jokių apnašų, po valgio būtinai išsiskalauti. Neigiamą poveikį turi ir nuolatinis užkandžiavimas bei nenumaldomas poreikis valgyti kokios nors vienos rūšies produktus, taip pat - naktinis valgymas.

Vienas nemaloniausių galimų pokyčių - prasiskyrę pilvo raumenys. Gydytoja sako, kad tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. „Tai priklauso nuo moters audinių elastingumo ir sugebėjimo grįžti į buvusią poziciją. Prasiskiria raumenys ir pilvo sienos aponeurozė, jungiamasis audinys, kuris išlaiko pilvo sienos formą. Jis tiesiog yra išplečiamas ir negali susitraukti, todėl raumenys negali grįžti į pilvo sienos vidurį - ten, kur jie turėtų būti vienas šalia kito. Tokiu atveju be chirurginės korekcijos neapsieinama. Operacija kartais reikalinga ne tik estetiniais sumetimais, bet ir dėl sveikatos, nes toks vadinamasis varlės pilvas gali trukdyti ir žarnyno veiklai, juk tam irgi reikalingi raumenys. O kai jie yra ne ten, kur turėtų būti, gali atsirasti ir žarnyno veiklos sutrikimų, ir išvaržų bambos srityje. Gali nutikti netgi taip, kad žarnos įstrigs į susidariusius plyšius. Taigi sveikatai tai yra tikrai pavojinga“, - pasakoja G. Ramonienė.

Dažni negalavimai nėštumo metu ir jų sprendimo būdai

Pykinimas

Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

Patarimas. Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Patarimas. Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne . Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Kojų tinimas

Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos.Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.

Patarimas. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Vidurių užkietėjimas

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Patarimas. Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Strijos

Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Patarimas. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Pogimdyvinis laikotarpis

Klinikos „Endemik“ gydytoja akušerė ginekologė Agnė Meškaitė paaiškina, kad specialistai iš karto po gimdymo apžiūri moters gimdymo takus, susiuva įplyšimus ar įkirpimą. „Po gimdymo pakinta makšties plotis, todėl natūralu, jog gimdžiusių moterų makštis ir lytinis plyšys lieka platesni visam gyvenimui. Dėl gimdymo metu išsitempiančių dubens dugno raumenų, kaip ir dėl gana dažnai pasitaikančių įplyšimų, gali atsirasti dalinis šlapimo nelaikymas, ypač jei gimsta stambus kūdikis ar gimdoma ne pirmą kartą. Keičiasi bene visas moters kūnas Medikė taip pat įvardija, kad nėštumas bei gimdymo procesas paveikia priekinės pilvo sienos raumenis ir odą. Pastaroji neretai suglemba dėl ilgą periodą trukusio įsitempimo, o raumenys kartais išsiskiria, tačiau tai galima pakoreguoti aktyviai sportuojant, atliekant specialius masažus. Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis lemia ir krūtų būklę - dėl intensyvios pieno gamybos krūtinė padidėja, pakeičia formą.

žymės: #Nestumo