Žmogaus embrionas ir Bažnyčios mokymas

Įvadas

Per visą žmonijos istoriją nevaisingumas kėlė didelį sielvartą tiek vyrams, tiek moterims - apie tai skaitome jau pirmuosiuose Biblijos skyriuose.

Sara (Saraja) didžiąją savo gyvenimo dalį negalėjo pagimdyti Abraomui vaikų (Pr 11, 30; 16, 1), kol galiausiai senatvėje stebuklingai susilaukė Izaoko (žr. Pr 21, 1-7).

Su Jokūbu susituokusi Rachelė taip pat ilgą laiką buvo bevaikė (Pr 29, 31), kaip ir Manoacho žmona, vėliau pagimdžiusi Izraelio teisėją Samsoną (Ts 13, 2).

Samuelio motina Ona, ilgai buvusi nevaisinga, šaukėsi Viešpaties iš didelio sielvarto ir skausmo (1 Sam 1, 2-18).

Naujajame Testamente Zacharijas ir Elzbieta neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga ir abu sulaukę senyvo amžiaus (Lk 7), tačiau, vėlgi stebuklingai įsikišus Dievui, Elzbieta galiausiai pagimdė Joną Krikštytoją (Lk 1, 57-66).

Įveiktas nevaisingumas Dievo palaiminimu vadinamas ir kitose Šventojo Rašto eilutėse - [Viešpats] suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį! (Ps 113, 9; taip pat žr. Iš 23, 26; Įst 7, 14; Iz 54, 1; Gal 4, 27).

Kai kuriose ištraukose, pavyzdžiui, pasakojimuose apie Rachelę (Pr 30, 1) ir Oną (1 Sam 1, 5-10) skamba užuojauta dėl gilaus, bevaikystės sukelto šių moterų sielvarto.

Tai visiškai atitinka Šventajame Rašte dažnai skambančią mintį, kad vaikai yra didžiulis Dievo palaiminimas: Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius - Jo atlyginimas (Ps 127, 3; taip pat žr. Pr 1, 28; Ps 128, 3-4; Mal 2, 15; 1 Tim 5, 14; taip pat žr. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Biblijos vietas, nevaisingumą reikėtų laikyti dalyku, kurį turėtume stengtis įveikti, neabejodami, kad tokios pastangos patinka Dievui.

Nevaisingumas nėra tam tikra asmens ypatybė, kaip, pavyzdžiui, plaukų ar akių spalva, kurią turėtume tiesiog priimti. Jį veikiau derėtų vertinti kaip dar vieną nuopuolio padarinį, vieną iš žmoniją varginančių negalių ir ligų, kuriai duris atvėrė Adomo ir Ievos nuodėmė.

Šiuolaikinė medicina (tiesą sakant, ir senųjų laikų medicina) šiandien padeda įveikti daugybę ligų ir negalių.

Dievas apdovanojo mus įvairiais Žemės turtais, kuriuos žmogus sugeba atrasti ir panaudoti įvairiems tikslams - tarp jų ir gydymui bei vaistams.

Be to, Kūrėjas suteikė mums išminties ir noro tai daryti.

Jėzus taip pat nebuvo abejingas palaiminimams, padėjusiems sugrąžinti žmonėms sveikatą.

Sekdamas Jėzaus pavyzdžiu, apaštalas Jokūbas irgi ragino krikščionis melsti išgydymo (žr. Jok 5, 14-16).

Šie Naujojo Testamento pavyzdžiai patvirtina, jog ir mes turėtume teigiamai vertinti šiuolaikinės medicinos pasiekimus.

Žmogaus embriono statusas Šventajame Rašte

Įvairios Šventojo Rašto vietos kalba mums, kad negimusį kūdikį turėtume laikyti žmogumi nuo pradėjimo akimirkos.

Apmąstydamas savo būties pradžią, Dovydas užsiminė apie nuodėmingumą, lydintį nuo tada, kai užsimezgė jo gyvybė: Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina (Ps 51, 5; Dovydas čia kalba apie savo, o ne apie savo motinos nuodėmę).

Jis taip pat sako Dievui: Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose (Ps 139, 13).

Jokūbas ir Ezavas dar negimę buvo vadinami kūdikiais, kurie kovojo tarpusavyje Rebekos įsčiose ir iš kurių vėliau kils ištisos tautos (Pr 25, 22-23).

Prisiminkime ir šeštą mėnesį nėščios Elzbietos žodžius: Suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose (Lk 1, 44) - taip sakoma tik kalbant apie žmogų.

Kalbant apie pagalbinį apvaisinimą, minėtos Biblijos eilutės yra svarbios.

Pagalbinis apvaisinimas ir santuoka

Daugelis pastaruoju metu kylančių etinių klausimų apie šiuolaikines medicinos technologijas ir reprodukciją, taip pat susiję su medicinine galimybe moteriai pastoti ir išnešioti kūdikį, net jei biologinis kūdikio tėvas nėra tos moters sutuoktinis.

Kūrimo pradžioje Dievas tarė Adomui ir Ievai (kurie buvo vyras ir žmona): Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją (Pr 1, 28).

Šioje eilutėje tiesiogiai nerašoma, kad bet koks kitas būdas susilaukti vaikų nepatinka Dievui, tačiau ji yra pamatinis santuokos modelis visoje Biblijoje.

Be to, čia pirmą kartą paminėtas Dievo nurodymas žmonėms būti vaisingiems.

Šią mintį patvirtina ir ne kartą pakartoti Dievo draudimai svetimauti (Iš 20, 14; Kun 20, 10. 14; Įst 5, 18; Pat 6, 32; Mt 15, 19; Rom 13, 9; Jok 2, 11; 2 Pt 2, 14).

Šią išvadą patvirtina ir išsamūs Išėjimo knygos nurodymai: Jei kas suvedžioja mergaitę dar nesužadėtą, jis privalo ją vesti ir duoti jai kraitį (Iš 22, 16; reta išimtis minima 17 eil., tačiau bendras principas yra tas, kad suvedžiojus mergaitę reikia susituokti, žr. Įst 22, 28-29).

Nurodymais, kuriais draudžiamas „ištvirkavimas“, taip pat siekiama užtikrinti, kad lytiniai santykiai vyktų tik santuokoje, taigi kūdikiai būtų pradėti ir gimtų tik šeimoje (žr. 1 Kor 6, 18; 2 Kor 12, 21; Gal 5, 19; Ef 5, 3; Kol 3, 5; 1 Tes 4, 3).

Katalikų Bažnyčios pozicija dėl kamieninių ląstelių tyrimų

Nors apie Katalikų Bažnyčios nuostatas kamieninių ląstelių tyrimų atžvilgiu kalbėta jau daug kartų, dažnai klaidinamai užsimenama, jog Bažnyčia yra nusistačiusi prieš juos ar siekia jiems trukdyti.

Toks pareiškimas atskleidžia kelis stereotipus.

Pirma, tiek Bažnyčios, tiek Šventojo Sosto teisė pareikšti savo poziciją įvairiais etiniais klausimais čia vertinama kaip netoleruotinas draudimas, kaip kišimasis į britų politikų reikalus.

Antra, sudaromas visiškai klaidingas įspūdis, kad Bažnyčiai tarsi nerūpi baisių ligų įveikimas, nepaisant to, kad katalikų Bažnyčia turi ir administruoja vieną iš didžiausių pasaulyje sveikatos apsaugos institucijų tinklų.

Tačiau tuo pat metu priduriama, jog kamieninių ląstelių paėmimas iš žmogaus embrionų, juos sunaikinant, yra neetiškas.

Už šios nuostatos nėra jokios intencijos trukdyti kamieninių ląstelių tyrimams, jos turinys yra kitas.

Visi sutiktų, jog nėra etiška paimti sveiko žmogaus širdį, jį nužudant, tam, kad ji būtų įsodinta kitam.

Kitaip tariant, Bažnyčios moralinis mokymas tvirtina, kad ir negimęs žmogaus vaisius turi teisę į gyvybę, turi „žmogiškos būtybės“ statusą.

Todėl Bažnyčia tvirtina, kad yra neteisinga ir neetiška žmogaus embriono gyvybę iškeisti į tyrimų rezultatus.

Deja, su nemalonia nuostaba kartais tenka sutikti nuomonių, jog tokia Bažnyčios pozicija yra piktas išpuolis prieš mokslą ir ligonių gėrį.

Neretai tokiais atvejais vengiama priminti, kad žmogaus vaisius jo pradinėje vystymosi stadijoje nėra vienintelis kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams šaltinis.

Gal todėl Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ neseniai publikavo interviu su italų genetikos profesoriumi Giuseppe Simone, daugybės tarptautinių konferencijų dalyviu.

Profesorius yra „Biocell center“ mokslinis direktorius.

Šiame tyrimų centre tyrinėjamos kamieninės ląstelės, gaunamos iš vaisiaus vandenų.

Genetikas pasakojo, kad „Biocell centras“ bendradarbiauja su visa eile prestižinių medicininių institucijų ieškant vaisiaus vandenų kamieninių ląstelių pritaikymo galimybių.

Šių galimybių yra daug, viltys neribotos.

Pasak mokslininko, kamieninių ląstelių iš vaisiaus vandenų tyrimai turi įvairių privalumų.

Pirmiausia nėra jokių etinių kontroversijų.

Kita svarbi medicininė perspektyva yra ši: kamienines ląsteles iš vaisiaus vandenų galima saugoti ir vėliau jas naudoti jau suaugusio žmogaus ar jam giminingų asmenų gydymui.

Tuo tarpu jei žmogaus embrionas sunaikinamas ir iš jo gautos kamieninės ląstelės naudojamos visai skirtingam individui, reikia suderinamo, tyrimai yra sudėtingesni ir brangesni.

Galima pridurti, jog Katalikų Bažnyčia remia visus alternatyvius kamieninių ląstelių tyrimus, tokius kaip vaisiaus vandenų, kuriais nesunaikinamas pats vaisius, ir linki, kad greitai būtų rasti nauji ligų gydymo būdai.

Pagalbinis apvaisinimas in vitro (IVF)

Pagalbinis apvaisinimas in vitro, arba mėgintuvėlyje (sutrumpintai - IVF), - tai procesas, kurio metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje, o ne moters kūne (lotyniška frazė in vitro reiškia „stiklinėje“).

Remdamasis ankstesniais keturiais punktais, darau išvadą, kad, jei pagalbinį apvaisinimą in vitro renkasi sutuoktinių pora ir jei stengiamasi išvengti sąmoningų embrionų sunaikinimo, tai yra moraliai priimtinas sprendimas, kuris patinka Dievui, nes nepažeidžia jokių Šventojo Rašto gairių bei padeda pasiekti moralinį gėrį - įveikti nevaisingumą ir dar vienai porai leidžia džiaugtis vaikų palaiminimu.

Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį!

Pirmiau išdėstyti argumentai reiškia tik tai, kad IVF yra moraliai priimtina procedūra, o ne kad nevaisingos šeimos privalo tai išbandyti.

Daugeliui šis gydymo būdas gali būti tiesiog per brangus.

Pagrindinio IVF ciklo kaina Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutiniškai siekia 12 000-15 000 JAV dolerių.

Kai kuriems sutuoktiniams sėkmės tikimybė gali atrodyti per menka, kad būtų verta pradėti tokį sudėtingą procesą.

Šeima taip pat gali nuspręsti, kad nėštumas keltų papildomą ir pernelyg didelę riziką motinos sveikatai.

Argumentai prieš IVF ir atsakymai į juos

1. Kas nors gali teigti, kad IVF nėra „natūralus“ procesas, nes pastojama ne lytinio akto metu, kaip numatė Dievas.

   Tačiau toks argumentas turi būti grindžiamas „natūralumo“ apibrėžtimis, pagal kurią šiuolaikinės medicinos priemonės nelaikomos gamtos dalimi.

   Bet ar pagalbiniam apvaisinimui naudojama laboratorinė įranga taip pat nėra pagaminta iš išteklių, kuriuos Dievas suteikė Žemei?

   O ką būtų galima pasakyti apie moterį, kuri kasdien matuojasi kūno temperatūrą šiuolaikiniu termometru - taip ji siekia nustatyti tinkamiausią laiką lytiniams santykiams, kai yra didžiausia tikimybė pastoti?

   Ar galima sakyti, jog tai „nenatūralus“ procesas, nes norėdama sužinoti, kada vyks ovuliacija, moteris naudojasi šiuolaikiniu medicininiu termometru?

   Tikrai ne.

   Termometras pagamintas iš medžiagų, kurios yra Dievo sukurto natūralaus pasaulio dalis.

   Arba pagalvokime apie vyrą, vartojantį „Viagra“ ar panašų šiuolaikinį vaistą, kad įveiktų erekcijos sutrikimus ir galėtų su žmona lytiškai santykiauti bei pradėti kūdikį.

   Ar šį procesą reikia atmesti kaip „nenatūralų“ dėl to, kad vyras pasitelkia šiuolaikinius vaistus savo sveikatos problemai spręsti?

   Tikrai ne.

   Galima paminėti medicininę procedūrą, dar vadinamą intrauterine inseminacija.

   Ją atliekant taip pat pasitelkiami kai kurie šiuolaikinės medicinos pasiekimai, tačiau ji nepažeidžia nė vieno iš pirmiau išvardytų biblinių principų.

   Intrauterinė inseminacija paprasčiausiai leidžia žmonai pastoti nuo vyro spermos, kai dėl tam tikrų priežasčių mažai tikėtina arba neįmanoma pastoti per įprastus lytinius santykius.

   Vyro sperma surenkama ir įšvirkščiama į žmonos gimdos kaklelį arba gimdą, naudojant švirkštą be adatos arba kitą medicinos priemonę.

   Šiuo atveju kūdikis pradedamas ir gimsta susituokusiems vyrui bei moteriai.

   Negimęs žmogus (arba embrionas) nepražudomas.

2. Dar vienas prieš IVF nukreiptas teiginys - „Biblijoje taip nebuvo daroma“ arba Biblijoje tai neminima.

3. Siekiant didesnės tikimybės pastoti, taikant IVF procedūrą neretai apvaisinama daug (ar bent kelios) moters kiaušialąsčių, užsimezga daug embrionų.

   Paskui tie, kurie atrodo sveikiausi, išsaugomi ir įsodinami į moters gimdą, o kiti užšaldomi arba tiesiog išmetami.

   Visgi šis argumentas visiškai neatmeta IVF, nes apvaisinti kelias kiaušialąstes nėra būtina.

   Dabar pora, kuri nori apvaisinti tik vieną ar dvi kiaušialąstes ir abi įsodinti į motinos įsčias, dėl IVF technologijų pažangos turi tokią galimybę.

   Tiesą sakant, vieno dar 2012 m. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterims niekada nereikėtų implantuoti daugiau nei dviejų embrionų.

IVF sėkmės rodikliai

Pagalbinio apvaisinimo technologijų draugijos (SART) 2014 m. duomenimis:

• Jaunesnių nei 35 metų moterų kūdikių gimstamumas per vieną IVF ciklą su savo kiaušialąstėmis yra 54,4 %.
• 35-37 metų amžiaus moterų - 42 %.
• 38-40 metų amžiaus moterų - 26,6 %.

Darau išvadą, kad su nevaisingumu kovojančioms susituokusioms poroms, IVF gali būti laikomas morališkai priimtinu pasirinkimu, kuris gali padėti šeimai džiaugtis vaikų palaiminimu.

žymės:

Panašus:

• Žmogus Voras Vaikams: Geriausi Žaislai, Filmai ir Komiksai
• Vaikiška patalynė Žmogus-voras: pradžiuginkite savo superherojų!
• Atskleista: Kaip Gimsta Žmogus – Prigimties Paslaptys, Karma ir Dvasinio Tobulėjimo Kelias
• Columbia kombinezonas vaikams – tikri pirkėjų atsiliepimai ir išsamūs apžvalgos patarimai!
• 8 nėštumo mėnuo pykinimas: kodėl jis vyksta ir kaip palengvinti simptomus?