Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vytė Nemunėlis - vieno svarbiausių lietuvių poetų - Bernardo Brazdžionio (1907 m. vasario 2 d.-2002 m. liepos 11 d. Stebeikėliuose, Pasvalio r.) - pseudonimas, kurį naudojo pasirašydamas kūrybą vaikams. Vytės Nemunėlio slapyvardį B. Brazdžionis pasirinko gana anksti, nesulaukęs nė 20-ies. Juk jau 1925 m. žurnale „Žvaigždutė“ buvo išspausdintas pirmasis jo eilėraštis vaikams. 1931 metais išėjo pirmoji Vytės Nemunėlio knyga „Mažųjų pasaulis“.

Anot literatūros tyrinėtojo Jono Linkevičiaus, Vytė Nemunėlis tuo metu, 4-ame dešimtmetyje, kai mūsų vaikų literatūra darė esminį posūkį nuo didaktikos į meniškumą, buvo kitų poetų priekyje. Vis dėlto švietėjiška misija svarbi poetui, jis siekia ugdyti vaiko moralę, patriotiškumą, tikėjimą, todėl jis kryptingai formavo savo balsą ir poziciją, mėgindamas paveikti skaitytoją. Štai prof. dr. Jono Linkevičiaus žodžiai.

Poeto kūryboje svarbios katalikybės, tėvynės, vaikų pasaulio (mokykla, mokymasis, gamta, šeimos, žaidimai) temos. Eilėraščiams būdingas žaidimo motyvas, komiškumas, blogų pavyzdžių švelnus pajuokimas, dainingumas, lengvumas, o visų eilėraščių pagrindas yra vaikui suvokiama ir apčiuopiama tikrovė.

Vytė Nemunėlis svarbus kaip vaikų poezijos kūrėjas, o B. Brazdžionis nudirbo vaikų literatūros istorijai ir mokslui itin reikšmingą darbą 1942 m. - 1943 m. „Žiburėlio“ žurnale jis išspausdino vaikų literatūros teorijos apybraižą „Lietuvių vaikų literatūra“, pirmą tokio pobūdžio veikalą Lietuvoje. Jame aptarė vaikų skaitinius nuo seniausių iki tuo metu naujausių laikų, beje, savo apybraižoje jis taip pat analizavo ir Vytės Nemunėlio poeziją.

„Skeptikams, kurie norėtų abejoti, ar reikalinga kažkokia ten negirdėta vaikų literatūros istorija, norėtųsi pasakyti, kad tai reikštų tą patį, kaip ir viso kelti klausimą dėl vaikų literatūros reikalingumo, tos vaikų literatūros, kuri šiandieną kaip pas mus, taip ir kitose tautose taip kruopščiai ir rašytojų, ir menininkų puoselėjama ir ugdoma, kuri, iš grynai didaktinių rėmų išėjusi, jau yra davusi žymių meno veikalų ir didelių talentų - grynai vaikų literatūros kūrėjų“, - rašė B. Brazdžionis.

Biografija

Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario mėn. 2 d. (sausio 14 d.) Biržų apskrityje, Pumpėnų valsčiuje, Stebeikėlių kaime. Prieš I pasaulinį karą su tėvais gyveno JAV, o 1914 pradžioje grįžo į Lietuvą. Pradžios mokyklą lankė Pasvalyje ir Žadeikiuose. 1921-1929 baigė Biržų gimnaziją,o 1929-1934 metais studijavo VDU Humanitarinių mokslų fakultete Kaune.

Baigęs universitetą dėstė lietuvių kalbą. 1944 metais pasitraukė į Vakarus ir veikė tremties lietuvių literatūriniame gyvenime Ravensburge. 1949 metais atvyko į JAV. Gyveno Bostone, dirbdamas Lietuvių enciklopedijos Visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi. Nuo 1955 gyveno Los Andžele. Mirė poetas 2002 m. liepos 11 d., eidamas 96-uosius metus. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinių panteone.

Kūryba ir Stilius

B.Brazdžionio poezija yra originali ir individuali. Tai talentas, atsirėmęs į lietuviškas tradicijas. Jis ieškojo įkvėpimo šaltinių ir formų rašytinėje liturginėje literatūroje, kur laiko būvyje susidarė savos poezijos reiškimo formos ir dvasia.

Tai jam suteikė sąlygas būti ir grynai tautišku, ir, drauge, visuotinai žmogišku poetu. Jo poezijoje visai nežymu slaviškos įtakos. Bernardas Brazdžionis žavėjosi vokiečių romantikais ir naujaisiais autoriais. Būdamas jaunas B. Brazdžionis jau buvo susipažinęs su Europos tuometinėmis srovėmis.

Bernardo Brazdžionio poezijai būdingas gaivališkumas ir kontrastiškumas, pasižymįs aštriais dramatiškais konfliktais. Jo poezija blaškosi nuo romantiškojo svajingumo iki realizmo, nuo švelnių lyriškųjų plonybių ligi grotesko, nuo švelnios maldos ligi rūstaus grūmojimo. Nežiūrint gan archaiškos formos, B. Brazdžionio poezija yra moderni ir aktuali.

Svarbiausi kūriniai

  • Baltosios dienos (1926)
  • Verkiantis vergas (1928)
  • Amžinas žydas (1931)
  • Šaukiu aš tautą (1941)
  • Iš sudužusio laivo (1943)
  • Viešpaties žingsniai (1943)
  • Svetimi kalnai (1945)
  • Šiaurės pašvaistė (1947)
  • Didžioji kryžkelė (1953)
  • Vidudienio sodai (1961)
  • Po aukštaisiais skliautais (1989)
  • Šiapus ir anapus mūsų laiko (1997 Vilniuje)

Vytės Nemunėlio Knygos Vaikams

Vytės Nemunėlio slapyvardžiu išleido žaismingų poezijos knygų vaikams. Stulbinančio populiarumo susilaukė 1939 metais išėjusi Vytės Nemunėlio poemėlė „Meškiukas Rudnosiukas“.

  • Mažųjų pasaulis (1931)
  • Drugeliai (1934)
  • Vyrai ir pipirai (1938)
  • Meškiukas Rudnosiukas (1939)

Pilnas Knygų Sąrašas

  • Mažųjų pasaulis: eilėraščiai vaikams / viršelį piešė ir iliustravo dail. Alx. Šepetys. - Kaunas: L.K. Blaivybės d-jos leidinys, 1931.
  • Drugeliai: eilėraščiai vaikams / iliustravo Antanas Kučas. - Kaunas: Sakalo b-vė, 1934.
  • Algirdukas Pupuliukas ir Kazytė jo sesytė / piešiniai Dan. Tarabildaitės. - Kaunas: Lietuvos vaiko draugija, 1937.
  • Kiškio kopūstai: eilėraščiai vaikams / iliustr. D. Tarabildaitė. - Kaunas: Sakalas, 1936.
  • Laiško kelionė Argentinon / iliustracijas piešė Petras Rauduvė. - Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1938.
  • Vyrai ir pipirai: eilėraščiai / iliustr. V. Z. Stančikaitė. - Kaunas: Sakalas, 1938.
  • Purienos: eilėraščiai mažiesiems / paveikslėlius piešė V. S. Stančikaitė. - Kaunas: Sakalas, 1939.
  • Meškiukas Rudnosiukas / piešinėliai I. B. Morpurgo; kitus piešinėlius ir puslapių apvadus piešė V. S. Stančikaitė. - Kaunas: Sakalas, 1939.
  • Dėdė rudenėlis: eilėraščiai mažiesiems / piešinėliai V. S. Stančikaitės. - Kaunas: LTRS valstybinė leidykla, 1941.
  • Gintaro kregždutė / piešė V.S. Stančikaitė. - Kaunas: Valstybinė leidykla, 1943.
  • Mažoji abėcėlė / iliustravo A. Vaičaitis. - Vilnius-Tübingen: Patria, 1946.
  • Tėvų nameliai / iliustravo Algirdas Mečys Šimkūnas. - Haffkrug: Spaudos darbuotojų sambūris „Baltija“, 1945.
  • Pietų vėjelis / piešiniai Povilo Osmolskio. - Brooklyn: s. n., 1951. - 24 p.
  • Po tėvynės dangum / paveikslai Vytauto Augustino. - [S. l.]: Vaga, 1952.
  • Lietuvai Tėvynei / iliustravo Vladas Vijeikis. - Chicago (Ill.): Tėviškėlė, 1952.
  • Tėvų nameliai brangūs: eilėraščių rinktinė / Vytė Nemunėlis; dailininkė Sigutė Valiuvienė. - Vilnius: Vyturys, 1995.
  • Pavasario upeliai / iliustravo A. Makūnaitė. - Vilnius: Džiugas, 1995.
  • Strykt Pastrykt Velykis: Velykų kiškučio nuotykių pasaka pagal T. Wagner tekstą / dail. Albina Makūnaitė. - Marijampolė: Ardor, 1996.
  • Kur gyvena mėnulis: eilėraščiai / dailininkė Laima Barisaitė. - Vilnius: Džiugas, 2002.
  • Šimtą metų aš gyvensiu / sudarė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė; dailininkas Rimvydas Kepežinskas. - Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. - 53 p.

Literatūra apie Vytę Nemunėlį

  • Jonas Linkevičius. Poemėlė - perliukas: Vytei Nemunėliui - 90 // Rubinaitis, 1997 Nr. 1 (6), p. 28-30.
  • Jonas Linkevičius. Gyvenimo pilnaties poetas // Iš gintarų vėrinio. - Vilnius: Agora, 2002, p.
  • Bernardas Brazdžionis. Lietuvių vaikų literatūra // Vaikų literatūros patirtis; sud. Kęstutis Urba. - Kaunas: Šviesa, 1995, p.
  • Gražina Skabeikytė. Vaikas ir jo pasaulis Vytės Nemunėlio poezijoje // Vaikų literatūros patirtis; sud. Kęstutis Urba. - Kaunas: Šviesa, 1995, p.
  • Tomas Venclova. Bernardas Brazdžionis 1907-2002.
  • Loreta Jakonytė. Jubiliejinė Bernardo Brazdžionio kūrybos refleksija.

Bernardo Brazdžionio Bibliotekos Kelionė į Ameriką

Lietuvoje poetas B. Brazdžionis buvo sukaupęs didelę biblioteką. „Tada įėjau į jo darbo kambarį ir išsižiojau: kambary nebuvo sienų, vien knygos. Nuo grindų ligi pat lubų.“ Taip Jurgis Jankus atsimena tarpukariu poeto sukauptos bibliotekos gausą. Savo namuose Kaune, Tvirtovės alėjoje (šiuo metu Taikos prospektas), poetas traukdamasis į Vakarus paliko didžiąją dalį bibliotekos, su savimi pasiėmė tik svarbiausius daiktus, dokumentus, brangias relikvijas ir kai kurias knygas.

L. Peleckis-Kaktavičius knygoje „Bernardas Brazdžionis: Nuo „Kelionės miražų“ iki „...už visų galaktikų“ rašo, jog besitraukdamas, iš pasienio Brazdžionis dar grįžo namo: „Sugrįžo jis tuomet į Kauną pasiimti knygų.

Gyvendamas Vokietijoje kaupė ir pildė biblioteką. 1949 m. rengdamas pervežamų į JAV daiktų sąrašą „Liste of Books” Brazdžionis į dokumentą įtraukė 274 įrašus: 43 vnt. knygas apie meną; 92 lietuvių ir užsienio autorių knygas; 26 antologijas ir novelių knygas; 43 literatūros teorijos knygas; 4 žodynus; 33 religinio turinio ir vaikams skirtas knygas; 33 literatūros, meno bei religijos žurnalus ir laikraščius.

Knygų apie meną skyriuje yra tokie įrašai: „... 37. K. Donelaitis, Metai. 1948./ 38. A. Dargis, Vestuvės./ 39. A. Rannit, V. K. Jonynas, Catalog./ 40. P. Augius, Žalčio pasaka. Lith. Folk-Tale...“ Lietuvių autorių pavardžių sąraše nemažai: Vydūnas, K. Bradūnas, F. Kirša, J. Aistis, J. Baltrušaitis, V. Mačernis, J. Kėkštas, J. Kuosa-Aleksandriškis, H. Nagys, J. Mekas, Valančius, V. Krėvė, A. Vaičiulaitis, Vaižgantas, P. Tarulis, N. Mazalaitė, P. Naujokaitis, V. Biržiška, J. Balys... iš viso 103 lietuvių autorių leidinių įrašai.

Tai ne tik grožinė literatura, pvz: „...181. L. Dambriūnas, Liet. kalbos sintakse./ 182. J. Matusas, Viduriniu amžiu istorija./ 183. K. Čibiras, Liturgika./ 184. A. Vireliūnas, Geografija, L947…” bet ir daugelis kitų mokslui skirtų knygų. 4 žodynai: „206. Germany-Lithuanian Dictionary [Vokiečių-Lietuvių žodynas],/ 207. Lithuanian-Germany Dictionary [Lietuvių-Vokiečių žodynas],/ 208. English-Lithuanian Dictionary [Anglų-Lietuvių žodynas],/ 209.

Knygos, įtrauktos į šį sąrašą nėra vienintelės, kurias B. Brazdžionis išsivežė iš Vokietijos į JAV, dalį knygų ir meno kūrinių išsiuntė paštu kiek anksčiau. Šeštajame pervežamų daiktų deklaracijos lape tik 34 įrašai. Tai - penkių asmenų šeimos daiktų pavadinimai (drabužiai, patalynė, suvenyrai).

Pervežamų daiktų deklaracija - daug pasakantis dokumentas: poetui B. 1948 m. birželį JAV prezidentas H. Trumanas pasirašė Perkeltųjų asmenų imigracijos įstatymą, atvėrusį karo pabėgėliams vartus į JAV. 1949 m. pavasarį leidimą išvykti gavo ir poeto Bernardo Brazdžionio šeima. B. Brazdžionio rinkinyje yra saugomas įdomus dokumentas - pervežamų daiktų deklaracija. Daiktų, kuriuos Brazdžionių šeima 1949 m. iš Vokietijos vežėsi į Jungtines Amerikos Valstijas.

1949 m. balandžio 25 d. sąrašas patvirtintas Ravensburgo karinės vyriausybės Perkeltųjų asmenų tarybos (Gouvernement Militaire Ravensbourg Service des Personnes Déplacées) antspaudu. Dokumento viršuje nurodomas Jungtinių Valstijų adresas - Stony Brook, N.Y. Long Island. Tai - tolimos giminaitės Pranės Lapienės vasarvietė, kurioje virė kultūrinis gyvenimas ir kur Brazdžionių šeima apsistojo atvykusi į šalį. P. Lapienė buvo labdaringa moteris, jos dėka į Ameriką atvyko ne vienas lietuvių inteligentas.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: