Proteinurija yra vienas svarbiausių inkstų ir ekstrarenalinių ligų rodiklių. Baltymui šlapime nustatyti naudojami specialūs biocheminio analizatoriaus reagentai, priderinti prietaiso jautrumui mažose baltymo koncentracijose (mažesnėse nei serumo koncentracijos). Išsamiausias tyrimas būna tada, kai biocheminiu analizatoriumi nustatomas baltymo kiekis paros šlapime. Šis tyrimas ypač svarbus, jeigu tiriama nefrozinės būklės arba inkstų uždegimai.
Pagal etiologiją proteinurija skirstoma į prerenalinę, renalinę ir postrenalinę.
Baltymų tipai šlapime
- Albuminai sudaro absoliučią daugumą visų šlapime randamų baltymų. Taip yra todėl, kad albuminų molekulinė masė daug mažesnė nei globulinų.
- Mielominės ligos atveju (esant paraproteinemijoms) šlapime gali atsirasti patologinio baltymo formų (Bence-Jones baltymas).
Kada atlikti tyrimus
Pirmą kartą radus proteinuriją, tikslinga atlikti šiuos tyrimus: kreatininą, urea, serumo baltymų elektroforezę, ANA titrų nustatymą, anti-DNR, ŽIV, hepatito B antigeno, hepatito C antikūnų ir komplemento frakcijų (C3, C4) nustatymą. Šlapimo baltymų frakcijų elektroforezę, imunoelektroforezę, imunofiksaciją tikslinga atlikti asmenims, kuriems įtariama mielominė liga, makroglobulinemija, amiloidozė.
Proteinurijos laipsnis ir sindromai
Proteinurijos radimas, esant kraujospūdžio padidėjimui, rodo labiau pažengusią hipertenzinę ligą. Nefroziniai sindromai paprastai sukelia didelio laipsnio proteinuriją. Nefrozinio sindromo klasifikaciją, sunkumo laipsnį daug nulemia proteinurijos dydis. Didelė proteinurija yra tada, kai per parą išsiskiria 3,5g šlapimo. Pažengusiam nefroziniam sindromui būdinga hipoalbuminemija, hipoproteinemija (nes į šlapimą patenka serumo albuminas ir jo mažėja kraujyje), α2-globulinų frakcijos padidėjimas, γ-globulinų frakcijos sumažėjimas, hiperlipidemija, edema.
Naujagimiai pirmas tris paras po gimimo gali turėti didelį baltymo kiekį šlapime. Tai norma.
Proteinurijos tipai
- Prerenalinė proteinurija charakterizuojama mažo molekulinio svorio baltymais, kurie perkrauna reabsorbcines tubulių galimybes ir atsiranda šlapime (gali būti nustatoma κ/λ grandinės, hemoglobinurija ir mioglobinurija - ERY rodiklis šlapimo analizatoriumi, specifiniai baltymai).
- Esant glomerulinei proteinurijai, šlapime absoliučią daugumą baltymo sudaro albuminas.
- Tubulinės proteinurijos charakteristika - α1-mikroglobulino ir β-NAG patekimas į šlapimą. Jeigu yra tubulių pažeidimas, tuomet α1-mikroglobulinas nebegali reabsorbuotis tubulėse ir patenka į šlapimą. Esant tubulotoksiniam pažeidimui, šlapime dar papildomai padidėja β-NAG koncentracija (atsiranda gydant nefrotoksiniais preparatais: antibiotikais, priešnavikiniais citostatikais, dėl švino, kadmio poveikio, esant hepatorenaliniam sindromui).
- Esant postrenalinei proteinurijai, chrakteringa imunoglobulino G, albumino ir ypač α2-makroglobulino išsiskyrimas su šlapimu.
Šie pokyčiai atsiranda dėl to, kad įvairūs baltymai skirtingai dalyvauja šlapimo susidarymo procese. Per parą po filtracijos susidarantis pirminio šlapimo tūris yra 180 litrų, jame yra 2-5g baltymo. Absoliučiai visas α1-mikroglobulinas iš plazmos patenka į pirminį šlapimą ir po to reabsorbuojamas tubulėse (tai mažiausios molekulės baltymas, maždaug du kartus mažesnis už albumino molekulę). Apie 0,1% plazmoje esančio albu- mino filtruojasi glomeruluose ir patenka į pirminį šlapimą, ir tik 0,01% imunoglobulino G patenka į pirminį šlapimą. α2-Makroglobulino atsiradimas šlapime yra postrenalinės proteinurijos požymis.
Kraujospūdis nėštumo metu
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus. Daugelis besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.
Hipertenzija ir proteinurija nėštumo metu (Preeklampsija)
Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas. Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus.
Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims.
Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti.
Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.
Gydymas
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Pulsas nėštumo metu
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Šlapimo tyrimas
Paprastas, greitas ir informatyvus, taip būtų galima apibūdinti šlapimo tyrimą. Standartinis šlapimo tyrimas atliekamas įmerkiant plastikinę juostelę su indikatoriumi į šlapimą, o toliau įvertinama pagal spalvinę schemą arba analizuoja aparatas. Išsamesniems šlapimo tyrimams naudojamas mikroskopas ar kiti prietaisai.
Šlapimo tyrimo rodikliai ir jų reikšmės
- Specifinis tankis (SG): Tai rodiklis, kuris atspindi inkstų funkciją, ar inkstai pakankamai gerai skiria šlapimą. Jo normos yra 1,010-1,025, tačiau šie skaičiai per parą svyruoja ir priklauso nuo suvartojamų skysčių. Šis rodiklis gali padidėti dėl skysčių netekimo (dehidratacijos, vėmimo, viduriavimo, karščiavimo ), širdies nepakankamumo, šoko.
- pH: Paprastai šlapimo pH svyruoja nuo 5 -7. Šlapimas gali parūgštėti (<5) dėl viduriavimo, dehidratacijos, badavimo, valgant daug mėsos, dėl blogai kontroliuojamo diabeto.
- Baltymai (PRO): Tai vadinama albuminurija arba proteinurija. Normoje baltymo šlapime neturėtų būti. Baltymas gali atsirasti po didelio fizinio krūvio, esant karščiavimui, sergant šlapimo takų infekcija arba atsiradus šlapime kraujo.
- Ketonai: Ketonai šlapime atsiranda, kai organizme skyla riebalai.
- Leukocitai: Leukocitų šlapime gali atsirasti dėl infekcijos, o taip pat jų daug randama makšties išskyrose.
- Nitritai: Sveikiems žmonėms nitritų šlapime nerandama. Bakterijos, kurios sukelia šlapimo takų infekciją, nitratus paverčia į nitritus, tad nitritai yra bakterijų produktas.
- Kraujas (ERY): Kraujas šlapime vadinama hematurija. Ji gali būti makroskopinė - kai kraujas šlapime matomas plika akimi, arba mikroskopinė - kraujas nustatomas šlapimo tyrimo pagalba arba mikroskopu. Kraujas šlapime gali būti šlapimtakių infekcijos, akmenligės požymis, o taip pat ir tokių sunkių ligų, kaip vėžio, požymis. Moterims kraujas šlapime randamas menstruacijų metu.
- Bilirubinas (BIL): Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio normoje neturėtų būti.
Šlapimo spalva ir drumstumas
Paprastai šlapimo drumstumas „iš akies“ neanalizuojamas. Sveiko žmogaus šlapimas yra skaidrus, geltonos spalvos. Geriant daug skysčių, šlapimas gali tapti bespalviu, trūkstant skysčių - šlapimas tampa labiau koncentruotas, tamsesnis. Rausvas šlapimas būdingas pavalgius burokėlių, vartojant tam tikrų vaistų (senos preparatai, rifampicinas) arba tai gali būti hematurijos požymis. Sergant kepenų, tulžies pūslės ligomis, šlapimas gali pasidaryti tamsiai rudas, putotas.
Šlapimo paėmimas tyrimui
Šlapimas paimamas į švarų indą. Prieš tyrimą būtina apsiplauti lytinius organus vandeniu be prausiklio. Šlapinantis svarbu, kad oda nesiliestų su šlapimo srove. Moterys šlapimo tyrimo paėmimo metu turi atitraukti vieną nuo kitos lytines lūpas, o vyrai atitraukti apyvarpę. Šlapimo tyrimui paimama vidurinė šlapimo porcija, t.y. Rytinio šlapimo rezultatas yra pats tiksliausias, nes po nakties šlapimas yra labiausiai koncentruotas. Pavyzdžiui, sergant šlapimo takų infekcija, rytiniame šlapime rasime daug bakterijų ir leukocitų, o nėštumo metu rytiniame šlapime randamas didžiausias nėštumo hormonų kiekis.
Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.
Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti?
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Kada šlapimas pakeičia spalvą?
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių.
Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su mūsų klinikos specialistais.
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
| Rodiklis | Paaiškinimas | Norma |
|---|---|---|
| SG | Specifinis tankis - parodo, kaip funkcionuoja inkstai. | 1,010-1,025 |
| PH | Rūgščių ir šarmų pusiausvyra. | 5-7 |
| LEU | Leukocitai. | Iki 10/μl |
| NIT | Nitritai. | Neturėtų būti |
| PRO | Baltymų kiekis. | 0-0,3 g/l |
| GLU | Gliukozės koncentracija. | Nerandama |
| KET | Ketonai. | Atsiranda dėl riebalų skilimo |
| BIL | Bilirubino kiekis. | Sutrikus kepenų veiklai |
| URB | Uribilinogenas. | Iki 3,4 μmol/l |
| ERY | Eritrocitai. | Neturėtų viršyti 5/μl |
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Nesudėtingas ir greitas šlapimo tyrimas gali atskleisti tikrai nemažai informacijos apie mūsų sveikatos būklę. Sveikatos priežiūros specialistų rekomendacija yra bendrą šlapimo tyrimą atlikti kartą per metus, kad būtų galima užkirsti kelią įvairioms ligoms. Be kita ko, šlapimo tyrimus svarbu atlikti ir tada, jei jis yra pakitęs. Šlapimo tyrimas pirmiausia gali atskleisti įvairius organizmo uždegimus. Jis gali parodyti ir inkstų ligas, šlapimo takų infekcijas.
Mėginį po paėmimo turėtumėte laikyti šaldytuve, į laboratoriją pristatyti per keletą valandų nuo jo paėmimo. Po tyrimo nustatomi šie rodikliai: gliukozė, ketonai šlapime, eritrocitai šlapime, leukocitų kiekis, nitritai, bilirubinas šlapime ir urobilinogenas šlapime. Iš laboratorijos gautas atsakymas su skaičiais ir trumpiniais greičiausiai nebus jums suprantamas, tad šlapimo tyrimo analizę geriau atliks gydytojai. Tai yra specifinis tankis, kuris nurodo inkstų funkcionavimą. Jo rodikliai turėtų būti 1,010-1,025. Šio rodiklio pakitimus tiesiogiai gali lemti jūsų sunaudojamų skysčių kiekis, tai yra jei vartojate per mažai vandens - tankis gali padidėti. Leukocitų šlapime kiekis turi siekti ne daugiau kaip 10/μl. Nitritų šlapime neturėtų būti visai. Jei jūs esate sveikas, nitritų šlapime nėra fiksuojama. Raidėmis PRO žymimas baltymų kiekis šlapime. Jis turėtų būti 0-0,3 g/l. Taip pat šie rodmenys gali padidėti ir dėl didelio emocinio bei fizinio krūvio, esant stipriam karščiavimui.
Visų pirma tokį tyrimą atlikite sergant virusinėmis ligomis - kilus uždegimui.
Šlapimo spalvos pokyčiai
Putojantis, raudonas, bespalvis, geltonas šlapimas. Ar reikia sunerimti? Sunerimti iš anksto neverta, tačiau verta atlikti tyrimus. Jei jis netikėtai pakeitė kvapą ar spalvą, tai gali įtakoti tiek maisto produktai, tiek suvartojamo vandens kiekis, tačiau tokie pakitimai bus trumpalaikiai. Putojantis šlapimas gali parodyti itin sunkius inkstų sutrikimus arba baltymų buvimą šlapime. Dažniausiai bespalvis šlapimas gali būti dėl to, jog geriate labai daug skysčių. Įprastai tamsus šlapimas signalizuoja dehidrataciją.
Mėginio paėmimas
Pristatydami mėginį naudokite naują, sandarų ir itin švarų, sausą indelį. Geriausia šiam tyrimui įsigykite visiškai naują indelį iš vaistinės. Šlapias ar jau naudotas ir nekruopščiai išvalytas indelis taip pat gali turėti įtakos rezultatams. Prieš šlapinantis geriausia nenaudoti jokių higienos priemonių, nusiprausti. Nelieskite indelio vidaus, kad šlapimo mėginys negautų papildomų mikrobų.
Šlapimo tyrimo Ph rodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Šlapimo tyrimas nėštumo metu turėtų būti atliekamas ne vieną kartą, pradedant nuo bendro šlapimo tyrimo. Tai padeda įvertinti organizmo sistemų veiklą. Svarbu sekti, ar nepadaugėjo leukocitų šlapime nėštumo metu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Baltymų milteliai nėštumo metu: svarbiausi faktai apie naudą ir riziką kiekvienai būsimoji mama
- Kaip Atpažinti ir Efektyviai Gydyti Alergiją Baltymams Vaikams – Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Atraskite Virtų Kiaušinių Maistinę Vertę ir Baltymų Kiekį – Sveikas Pasirinkimas Jūsų Dienai!
- Baltos Išmatos Vaikui: Sužinokite, Kada Tai Pavojinga ir Kaip Reaguoti!
- Aistė Lasytė: Neįtikėtina Kelionė nuo "Auksinio Balso" Iki Miuziklo Žvaigždės!