Atostogos prie Baltijos jūros - puikus būdas praleisti vasarą su šeima. Tačiau, norint, kad poilsis būtų saugus, svarbu žinoti apie galimus pavojus ir laikytis pagrindinių saugumo principų. Apie tai, kokios vandens savybės padės pažinti pavojus ir kokie yra pagrindiniai saugumo principai atostogaujant su šeima, specialistas pasakoja vandens sportą puoselėjančios įstaigos „Spotas“ ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vykdomame projekte „Saugi banga“.
Pavojai Baltijos jūroje
Srovės ir bangos
Šeimos nariams, atostogaujantiems prie jūros, svarbu prisiminti taisyklę: bangos lūžta ten, kur seklu, o srovės išgraužia gilesnius kanalus ir tose vietose vandens gylis gali siekti net kelis metrus.
Banglenčių čempionas sako: „Todėl visada atkreipkite dėmesį į lūžtančias ir sunykstančias bangas - jos padės pamatyti pavojingas vietas“. Anot jo, tokių srovių ypatingai saugotis turėtų mažesni plaukikai, todėl būtina su pagrindiniais saugumo principais supažindinti tėvus.
G. Neniškio teigimu, pastebėti jūros siunčiamus signalus yra visai nesudėtinga: „Kol pasitiesite rankšluostį ir pasitepsite kremu nuo saulės, praeis bent penkios minutės. Visą šį laiką žiūrint į vandens paviršių galima nesunkiai suprasti, kur maudytis bus saugu, o kur tyko pavojai. Pažinti sroves yra labai svarbu, nes laiką leidžiant prie jūros ar vandenyno būtent jos kelia didžiausią pavojų.“
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad srovės yra pavojingos nepriklausomai nuo jų dydžio.
„Vienas dažniausiai pasitaikančių pavojų - nedidelė skersinė srovė. Iš pažiūros ji atrodo nepavojinga, o vietoje trypčiojantis žmogus gali net nepajausti, kaip per porą minučių nuėjo keliolika metrų į šalį. Tačiau skersinės srovės dažnai susijungia su į jūrą grįžtančia srove ir traukia gilyn. Jos nepažinęs ir padėti skęstančiajam susiruošęs artimasis pats gali patekti į labai pavojingą situaciją“, - aiškina G. Neniškis.
„Sroves išduoda vandens paviršius - kartais matosi aiškiai raibuliuojanti ir viena kryptimi judanti vandens masė, o kartais tai gali būti putų ar šiukšlių sankaupos.
Taip pat labai svarbu atsiminti, jog kylantis potvynis ir augančios vandenyno bangos gali visai netikėtai įtraukti neatidžius poilsiautojus. Tad jeigu vaikštote pajūriu, nepalikite vaikų už nugaros.“
Vibrio bakterijos
Vibrio rūšies bakterijos dažnai aptinkamos Baltijos jūroje vasaros metu, nes ši jūra, dėl mažesnės druskos koncentracijos, sudaro ypač palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Kai vibriozė perduodama suvalgant žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių (moliuskų ir kt.), gurkštelėjus jūros vandens, simptomai dažniausiai panašūs į žarnyno infekciją, apima vandeningą viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, karščiavimą ir šaltkrėtį.
Infekcija taip pat gali išsivystyti maudantis vandenyje, kuriame gausu Vibrio bakterijų - tai gali sukelti ausų uždegimą, o bakterijoms patekus į atviras žaizdas - odos simptomus, tokius kaip paraudimas, tinimas bei skausmas aplink pažeistą vietą ir pūliavimas.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė akcentuoja: „Negydomos žaizdų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas ar net galūnių amputacija - ypač tarp asmenų, turinčių gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis ar susilpnėjusia imunine sistema“.
Kaip apsisaugoti nuo vibriozės?
- Nevartoti žalių (ypač austrių) ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių.
- Jas ruošiant mūvėti apsaugines pirštines, o po sąlyčio - kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir šiltu vandeniu.
- Saugotis kryžminės taršos - išvirtos jūros gėrybės neturi liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis, o naudojami įrankiai turi būti švarūs.
- Jei ant kūno yra odos pažeidimų - net ir nedidelės žaizdelės, įbrėžimai ar įpjovimai gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą.
- Jei neseniai atlikote operaciją, darėtės tatuiruotę ar vėrėtės auskarus, rekomenduojama vengti maudynių jūroje ar žiotyse, kur upės susilieja su jūra.
- Nusprendus maudytis, žaizdas būtina apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu, o vėliau jas kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu.
Tėvų atsakomybė ir priežiūra
Anot jo, tokių srovių ypatingai saugotis turėtų mažesni plaukikai, todėl būtina su pagrindiniais saugumo principais supažindinti tėvus: „Besimaudantys vaikai visuomet turėtų būti ištiestos rankos atstumu, tam, kad kilus pavojui juos pasiekti būtų paprasta.
Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, tėvai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.
Kaip teigė vaiko teisių apsaugos specialistai, jei vaikas yra vyresnis nei 6 metų, tėvai taip pat turėtų atsižvelgti į vaiko brandą, įvertinti jo savarankiškumą ir gebėjimą pasirūpinti savimi bei aplinką, kurioje vaikas paliekamas vienas.
Visada svarbu įvertinti, kiek saugu vyresnį vaiką palikti vieną, kad jis nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Atostogų ir ne tik jų metu, tėvams svarbu užtikrinti vaiko saugumą, jį prižiūrėti (pavyzdžiui, nepalikti vaiko vieno prie vandens telkinio, kur yra intensyvus automobilių eismas ar kitose vaikui pavojingose vietose).
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai ragintų pirmiausia vadovautis protingumo kriterijumi - atsakingai įvertinti esamą situaciją. Labai svarbu, kokioje aplinkoje vaikas yra, ką jis ten veikia, kokie galimi pavojaus šaltiniai yra aplinkui ir kaip arti vaiko derėtų būti, kad pavyktų užtikrinti jo saugumą. Į visa tai atsižvelgus, tikėtina, kad ir aplinkiniams kils mažiau abejonių, kad vaikas yra be priežiūros“, - teigė specialistai.
Anot jų, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl vienareikšmiškai teigti, jog vandenyje braidžiojančio vaiko mama jo neprižiūrėjo - negalima. „Prieš darant bet kokią išvadą, būtina žinoti visas aplinkybes. Pats gelbėtojos poelgis, kad ji priėjo prie vaiko, galimai pasiteiravo, ar jis prie vandens vienas - sveikintinas. Kiekvienas atsakingas žmogus, pastebėjęs vaiką, kuris galimai viešoje vietoje yra vienas, gal atrodo sutrikęs arba veikia kažką, ar tiesiog yra ten, kur jam gali grėsti pavojus, turėtų įsitikinti, kad situacija yra stebima ir kad vaikui tikrai nereikalinga pagalba“, - rašoma specialistų atsakyme.
Visgi jei asmenys mano, kad pastebėjo galimos vaiko nepriežiūros atvejus ar kitus vaiko teisių pažeidimus (psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą), jie būtinai apie tai privalo informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją, nurodant kuo daugiau duomenų apie šeimą (šeimos adresą, jei žinoma, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos šeimai ir vaikui teikimą.
„Žinoma, vaikai iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą gali būti paimami tik kraštutiniais atvejais, kai tikrai gresia pavojus vaiko sveikatai, gyvybei ir reikalinga užtikrinti vaikui saugią aplinką“, - teigė vaiko teisių apsaugos specialistai.
Gelbėtojų patarimai ir taisyklės
Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas nurodo, kad dažniausiai žmonės skęsta jūroje dėl bangavimo, srovių arba nemokėjimo plaukti.
„Tie, kurie moka plaukti - plaukia, pagauna srovę ir pradeda priešintis tai srovei, praranda visas jėgas ir skęsta. Kada eina srovė, žmogus turi pasiduoti pagal srovę, nesipriešinti, laikytis ant vandens paviršiaus. Srovė nėra didelė, ilgainiui ji nueina į dugną ir žmogus pasileidžia, grįžta į krantą“, - sako J. Pirožnikas.
Taip pat jis nurodo bangų bei povandeninių duobių pavojus ir atskleidžia, ką daryti, jeigu patekote į duobę.
„Kai yra iškelta geltona vėliava - maudytis pavojinga. Jeigu žmogus nueina šokinėti per bangas, jūroje vis tiek eina srovė ir jį neša. Kiekvieną kartą jis pašoka, jį neša į vieną arba į kitą pusę. Duobės būna 2-4 metrų skersmens, bet nebūna labai gilios, gali būti tik apie 50-60 cm gilesnė, bet jeigu žmogus į ją papuola, jis gauna pirmą gurkšnį ir prasideda skendimas, panika.
Ko griežtai negalima daryti paplūdimyje?
J. Pirožnikas atkreipia dėmesį į dalykus, kurių griežtai negalima daryti būnant paplūdimyje.
- „Iškasa duobes vaikai, o tada žmogus eidamas susižaloja, buvo tokių atvejų, kad du žmonės sulaužė koją, tiesiog į duobę įlindo.
- Taip pat gelbėtojas nurodo, kad griežtai negalima būti paplūdimyje apsvaigusiam nuo alkoholio ar kokių kitų medžiagų.
Pasak jo, jeigu neblaivus žmogus eina maudytis ir pradeda skęsti, jis nepaprašys pagalbos ir neatkreips į save dėmesio, o „kaip kirvis nueis į dugną ir nuskęs“.
„Jeigu žmonės vartoja alkoholį, arba mes pamatome, kad yra apsvaigę nuo alkoholio, mes juos paprašome palikti paplūdimį. Todėl, kad paplūdimys yra vieša vieta ir maudytis griežtai draudžiama kai žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio ar nuo narkotinių medžiagų. Jeigu jie neišeina, mes tada kviečiame policijos pareigūnus“, - teigia specialistas.
J. Pirožnikas atkreipia poilsiautojų dėmesį, kad gelbėtojai pliažuose yra iki 20 valandos vakaro, tačiau bet kuriuo paros metu, 24 valandas per parą budi ir yra pasiekiami trumpuoju telefonu 159, kuris veikia Palangos ir Šventosios paplūdimiuose.
Statistika ir prevencija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gegužės mėnesio duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 18 skendusiųjų ir ištraukė 49 nuskendusius žmones. Iš viso per 2024 metus nuskendo 120 žmonių, iš jų 5 vaikai. Ugniagesiai išgelbėjo 31 žmogų, iš jų 3 vaikus. 2024 m. vasarą nuskendo 46 žmonės, iš jų 2 vaikai.
Vidaus reikalų ministerija pradėjo rengti bendrą strategiją, kurioje numatyta nulis žūčių vandenyje. Mūsų siekis - kad į šią veiklą įsijungtų ir savivalda, ir švietimo įstaigos, ir valstybinė priešgaisrinė tarnyba“, - spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministras V.
G. Neniškis pastebi tendenciją, kuomet baimė vandeniui šeimoje perduodama iš kartos į kartą: „Dažnai pasitaiko situacijų, kai mamos arba tėčiai, kurie nemoka plaukti ar yra kada nors susidūrę su pavojumi gyvybei vandenyje, draudžia savo vaikams pažinti vandenį. Taip įsisukama į užburtą draudimų ir nelaimių ratą, iš kurio ištrūkti labai sunku.“
Specialisto teigimu, baimę kelia nežinomybė. Ją įveikti galima per edukaciją, todėl reikėtų leisti vaikams mokytis plauti bei susipažinti su saugiu elgesio vandenyje ir prie jo.
„Svarbu suprasti, jog bijodami vandens keliamų pavojų mes netapsime saugesni. Ne draudimai, o švietimas įgalins jaunąją kartą pakeisti bauginančią Lietuvos skendimų statistiką ir būti saugesniems vandenyje. Na, o jei pavojaus išvengti nepavyko, atminkite - svarbiausia yra nepasiduoti panikai ir prisiminti paprastus patarimus, kurie lemiamu momentu gali išgelbėti gyvybę“, - sako G.
Vaikų saugumas Vokietijos Baltijos jūros pakrantėje
Kaip lietuviai traukia į pajūrį, taip ir vokiečiai - į savąją Baltijos jūros pakrantę, kuri lepina kurortų ir paplūdimių gausa. Vis daugiau ir lietuvių atranda šią atostogų kryptį.
Vaikai plačiuose smėlio paplūdimiuose, tokiuose kaip Grüner Brink ir Burgtiefe, turės daug vietos lakstyti ir žaisti, leisti aitvarus. Vyresnėliai saloje gali išbandyti jėgos aitvarų sportą.
Šios salos pakrantėse pasitiks švelniai nuožulnūs paplūdimiai, puikiai tinkantys mažiems vaikams.Tai ilgas vingiuotas balto smėlio paplūdimys, kurį skalauja mažytės bangelės. Tad skaidrus seklus vanduo puikiai tinka mažiems vaikams. Jie gali pakrantėje statyti smėlio pilis, braidyti po vandenį arba šokinėti ant paplūdimio batuto.
Žinoma, visų pirma čia vaikai ras didžiąją smėlio dėžę - gražius paplūdimius, kuriuose galima dūkti, pliuškentis ir ilsėtis. Populiariausiuose jų įkurtos ir paplūdimio žaidimų aikštelės, tad vaikams nuobodžiauti praktiškai neįmanoma.
žymės: #Vaika
Panašus:
- LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinė poliklinika – išsamios paslaugos ir tikri pacientų atsiliepimai
- Neįtikėtini Faktai Apie Baltijos Jūrą, Kuriuos Vaikai Turėtų Žinoti!
- Maudymasis jūroje nėštumo metu: svarbiausi patarimai saugiai ir maloniai patirčiai
- Neįtikėtina Tauragės Vaikų Globos Namų "Šaltinėlis" Istorija ir Jos Šiandienos Veidas!
- Lengvi Tortų Receptai Vaikams: Skanūs ir Greitai Paruošiami Gardumynai