Baltijos jūra - 9 šalių apsupta viena jauniausių jūrų, prie kurios gyvename. Tačiau ši jūra slepia daugiau paslapčių, nei kartais susimąstome. Ji tiekia maistą, joje kariauti karai, ji yra namai gyvūnams, ji yra kelias, kuriuo galite pasiekti kitą Europos dalį.
Baltijos Jūros Dydis ir Ypatybės
Baltijos jūros ilgis siekia 1600 kilometrus, o plačiausia vieta yra 193 kilometrų ilgio. Norėdami apvažiuoti šią jūrą aplink - tektų nuvykti net 8000 kilometrų, būtent tiek užima jūros pakrantės. Nors vidutinis jūros gylis yra 180 metrai žemiau jūros lygio, giliausia jūros vieta gerokai viršija šį skaičių. Skaičiuojama, kad vietomis jūra siekia 459 metrus žemiau jūros lygio. Ši jūra klasifikuojama, kaip vidutinio dydžio ir užima apie 380 000 kv. km.
Nors Baltijos jūros vanduo yra druskingas, druskos koncentracija siekia vos 0,1-0,8 %. Druskingumas priklauso nuo vietos, pavyzdžiui: kuo arčiau Šiaurės jūros, tuo vanduo sūresnis; tuo tarpu Suomijos įlankoje jis beveik gėlas. Šiam reiškiniui daugiausia įtakos daro tai, jog jūra yra apsupta žemės, kanalas su Šiaurės jūra yra siauros, o iš žemyno į jūrą išteka gausybė upių. Dėl mažo druskingumo, teoriškai jūra gali užšalti. Per pastaruosius 3 amžius, toks reiškinys užfiksuotas 20 kartų. Paskutinis toks atvejis buvo užfiksuotas prieš kelis dešimtmečius. Paviršiniai vandens sluoksniai pietinėje Baltijos dalyje vasarą įšyla iki 23-24 oC.
Baltijos Jūros Gyvūnija
Dėl mažo druskingumo, šioje jūroje galima rasti ir gėlavandenių ir jūrinių žuvų rūšių. Visai kita situacija vakarinėje jūros pusėje. Visai šalia Šiaurės jūros, kur vanduo sūresnis, gyvena apie 30 skirtingų rūšių ryklių ir rajų rūšių. Kai kurios Baltijoje nuolat gyvenančios ryklių rūšys, kaip paprastasis dygliaryklis, žvejų yra gaudomi pramoniniu būdu. Dar prieš porą dešimtmečių sąsiauriuose ir vakarinėje Baltijos dalyje buvo sugaunama iki 40 t dygliaryklių. Dabar šie skaičiai drastiškai sumažėję. Baltijos raidos laikotarpiais į ją patekdavo rūšių iš Atlanto ir Arkties vandenynų. Baltijos dugne aptinkama per 40 rūšių dugno bestuburių.
Rytinėje Baltijos jūros dalyje yra daug ypatingų žuvų - nėgių. Nuo seno Klaipėdoje ir Pamario krašte buvo ypatingai ruošiami nėgiai. Baltijos jūroje gyvenantys delfinai yra vieni mažiausių banginių būrio atstovai. Jie siekia 120-225 cm ilgio.
Baltijos Jūra Istorijoje
Viduramžiais jūroje karaliavo Vikingai. Jie čia buvo įkūrę prekybinius taškus, keliavo ir užkariaudavo žemes aplink visą jūrą. Vėlyvais viduramžiais Baltijos jūra buvo vienas pagrindinių kelių jungiantis prekybininkų įkurtos Hanzos sąjungos narius. Vėliau dėl teritorijų aplink jūrą kovėsi Rusija ir Prūsija. Dalis Pirmojo pasaulinio karo mūšių vyko jūroje. Karinė technika ir cheminiai ginklai labai pakenkė Baltijos jūros ekosistemai.
Tad nuo šio amžiaus pradžios buvo pasirašyta Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, kuria vadovaujantis valstybės siekia apsaugoti Baltijos jūrą nuo neigiamų veiksnių.
Baltijos Jūros Reikšmė Gamtai ir Žmogui
Ar žinai, kad Baltijos jūros vandens lygis yra aukštesnis už Atlanto ir Šiaurės jūros? Taip yra dėl Baltijos jūros padėties. Vandens lygis negali visur būti vienodas, nes vandens kaita per siaurus Danijos sąsiaurius yra pernelyg silpna. Vanduo kaupiasi sąsiauriuose priklausomai nuo vėjo krypties. Baltijos jūros vandens aukštį formuoja jūros srovės, kurios yra kelių centimetrų gylyje. Jos yra žymiai stipresnės už sroves Suomijos įlankos platumoje, kurios vandens lygį pakelia puse metro.
Tačiau keliaujant link liūdnesnių faktų - Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų dešimtuką (gali būti, kad net ir penketuką). Priežasčių yra nemažai, tačiau vienomis pagrindinių, mokslininkai įvardija didžiulį Europos upių prietekį. Apie 250 upių kasmet į Baltijos jūrą atplukdo maždaug 440 km3 gėlo vandens, su kuriuo, žinoma, gauname daugybę miestų paviršinio vandens nuotekų. Tai viena iš iliustracijų, kaip anksčiau žmonės tikėjo, kad viskas kas pateko į jūrą - išnyko.
Bet, kad nebūtų taip liūdna, reikia paminėti, kad klaidas supratome ir dabar stengiamės judėti tinkama kryptimi. Kiekvienas galime bent mažyte dalelyte prisidėti prie švaresnės jūros, sveikesnės žuvies ir gražesnio rytojaus.
Įdomūs Faktai
- Baltijos jūra yra viena iš labiausiai kenčiančių jūrų pasaulyje.
- Vieninteliame Baltijos jūros gintaro sudėtyje nėra sunkiųjų metalų priemaišų, dėl ko jis yra itin tinkamas naudoti medicinoje bei kosmetikoje.
- 80% viso pasaulio gintaro yra randama būtent Baltijos jūros regione.
- Dėl šiltos Šiaurės Atlanto srovės įtakos, Baltijos jūra užšąla ne visa ir ne visada.
Kuršių Nerija
Šios vietovės puošmena yra pustomo smėlio kopos, kurių aukštis siekia net iki 60 metrų. Smėlynai nerijoje užima 12% teritorijos, o miškai net 70%, dėl to tai yra miškingiausia vieta Lietuvoje. Šiai vietovei yra būdingas savitas klimatas, tam įtakos turi jūra, marios bei kopų barjeras.
Panašus:
- LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinė poliklinika – išsamios paslaugos ir tikri pacientų atsiliepimai
- Vaikų saugumas Baltijos jūroje: svarbiausi patarimai saugioms atostogoms
- Įspūdingi eilėraščiai apie jūrą vaikams – atraskite jūros stebuklus per žodžius!
- Atraskite savo tobulą partnerį pagal gimimo datą – numerologijos paslaptys atskleistos!
- Kaip Gauti Mamadienį Už Vieną Vaiką Lietuvoje: Visos Lengvatos ir Sąlygos