Vaikų ir tėvų santykiai yra vieni svarbiausių žmogaus gyvenime, tačiau jie nuolat kinta ir vystosi. Gydytoja psichoterapeutė Rasa Audickienė atkreipia dėmesį į šių santykių cikliškumą ir svarbiausius aspektus.
Vaikų ir tėvų santykių cikliškumas
Augant vaikams, keičiasi ir tarpusavio santykiai. Kuo vaikas mažesnis, tuo jam daugiau reikia pagalbos. Kuo didesnis, tuo savarankiškesnis. O su savarankiškumu būna taip: kiek tėvai leis vaikams klysti ir mokytis. Tai ir trisdešimtmetis gali būti su paauglio pasaulėžiūra.
Baziniai emociniai poreikiai
Jei tėvai sugebės patenkinti vaiko bazinius emocinius poreikius - suaugęs žmogus bus laimingesnis ir gyvenime patirs mažiau kančios. Ar vaikas mažametis, ar suaugęs - baziniai emociniai poreikiai tokie patys, tik keičiasi, kas tuos poreikius tenkina. Ar asmuo pats sau, ar sutuoktinis, draugai, tėvai, augintiniai. Kai tėvai sensta, atsiranda sveikatos problemos, santykis ir vėl keičiasi. Vaikai tampa globėjais.
Sveiko suaugusių vaikų ir tėvų santykio sudėtinės dalys
Santykis teisingiausias tuomet, kai yra patenkinami baziniai emociniai poreikiai. Tai saugumas, prisirišimas, artumas, priėmimas, autonomija, kompetencija, identitetas, laisvė reikšti emocijas ir poreikius, realistiškos ribos, žaismingumas, spontaniškumas, teisingumas. Pastarasis ypatingai svarbus, kaip ir saugumas. Jei tėvai vaikui suteiks saugumo, bet nekontroliuos, išlaikys realistines ribas - santykis bus šiltas, draugiškas, sveikas.
Kontrolės problema
Kontrolė - pati dažniausia problema, dėl ko šeimos, sutuoktiniai, tėvai su vaikais kreipiasi į terapiją. Tie patys suaugę vaikai, kurie buvo kontroliuojami, pradeda kontroliuoti senus tėvus. Neleidžia rinktis, kur gyventi, kaip leisti laiką, kaip gydytis ir t.t.
Paskutinis perdėtos kontrolės atvejis sutiktas darbe, kai sūnus pardavė milžinišką mamos namą ir nupirko naują mažesnį. Viskas tvarkoje, mamai padėjo, gražu. O problema tame, kad sūnus iš senų namų mamai neleido nei vieno patinkančio daikto pasiimti. Mat jie pasenę, nestilingi, negražūs. Ir naujieji namai mamai labai nejaukūs. Senjorams labai sunku keisti gyvenamąją aplinką. O kai nieko nėra malonaus ar jaukaus, vystosi sutrikimai. Sutriko mamos miegas, atsirado nerimas. Ir tokių istorijų ne viena ir ne dvi.
Elgesio modelių paveldimumas
Toks tėvų elgesys keliauja iš kartos į kartą. Taip, tai atsitiko, nes jų tėvai buvo kontroliuojami. Taip užaugo, taip išmoko ir kitaip net neįsivaizduoja. Elgesio modeliai „paveldimi“ iš kartos į kartą.
„Aukos sindromas“
Be kontrolės egzistuoja ir daugiau disfunkcinių elgesių, kaip mano vadinamasis „aukos sindromas“. Kai asmuo save pateikia kaip vargšą, silpną, nepajėgų ir tokiu būdu gauna naudos: dėmesio, pagalbos. Tai visiška manipuliacija, kuri paremta dvejomis skausmingomis emocijomis - kalte ir gėda. Vaikai tai mato, smegenys informaciją įsisavina, kaip elgesio modelį, ir jis atkartojamas.
Ribų nebuvimas
Kitas kraštutinumas - kai vaikui nesuteikiamos ribos. Viskas galima. Tuomet labai stipriai nukenčia saugumo poreikis ir vaikai užauga per anksti. Perima tėvų pareigas: pradeda kontroliuoti, ką tik įmanoma, pavyzdžiui, tvarko namus, gamina valgyti, pradeda kontroliuoti mitybą (prasideda valgymo sutrikimai), kad gautų kuo daugiau saugumo jausmo, kurio negauna iš tėvų.
Dažniausios problemos
- Kontrolė
- Manipuliacijos
- Ribų nebuvimas
žymės: #Vaika
Panašus:
- Atskleisk Savo Baimes: Kodėl Bijau, Kad Mano Vaikas Nebus Gražus?
- Neįtikėtini vaisiaus būklės tyrimų nėštumo metu atradimai, kuriuos privalo žinoti kiekviena būsimoji mama!
- Kūdikių atsiskyrimo baimė: atpažinkite simptomus ir sužinokite veiksmingas pagalbos strategijas!
- Visagino Socialinės Globos Namai: Svarbiausia Kontaktinė Informacija ir Veiklos Apžvalga
- Neįtikėtinos Naujagimio Krikšto Rūbų Tradicijos Lietuvoje, Kurias Turite Žinoti!