Vaikų ir paauglių amžiuje neretai pasitaiko emocinių sutrikimų, kurių pagrindas yra nerimas. Maži ar ikimokyklinio amžiaus vaikai gana dažnai jaučia tam tikro laipsnio nerimą, kai išsiskiria ar gresia išsiskyrimas su žmonėmis, prie kurių jie prisirišę.
Atskyrimo nerimas
Maži ar ikimokyklinio amžiaus vaikai gana dažnai jaučia tam tikro laipsnio nerimą, kai išsiskiria ar gresia išsiskyrimas su žmonėmis, prie kurių jie prisirišę. Be to, vaikai patiria daug kitų baimių: baimę būti sunaikintam, baimę netekti mamos ar tėčio, globėjo, savo impulsų baimę, baimę netekti kūno dalių. Vakare, pradėjus temti, tokie vaikai pradeda rūpintis, kad reiks atsiskirti, blogai užmiega.
Jų sąmonėje “įsijungia” stebuklinis mąstymas - ima bijoti šmėklų, pabaisų. Ryte atsiskyrimo nerimas pasireiškia dar stipriau. Vaikai suranda daugybę priežasčių, kaip nutolinti atsiskyrimą: ima skaudėti pilvą, galvą, pykina. Vos atėjus į mokyklą, išsiskyrimo baimė išsisklaido, stebuklinis mąstymas baigiasi, vaikai jaučiasi gerai. Kai reikia grįžti namo, vėl atsiranda nerimas, kuris parėjus namo praeina. Stipriausias nerimas būna po savaitgalio, atostogų, ligos.
Mokyklos fobija nėra apsimetinėjimas, kaip mano daugelis tėvų. Mokyklos fobiją reikėtų skirti nuo sąmoningo mokyklos vengimo. Vengiantys mokyklos vaikai nenori, tingi eiti į mokyklą, blogai mokosi. Mokyklos baimę jaučiantys vaikai mokosi gerai, yra pareigingi. Dauguma vaikų kuriems pasireiškia atskyrimo nerimas, reikalauja nuolatinio dėmesio, būna liūdni, verkia, skundžiasi, kad tėvai jų nemyli, daugiau myli brolį ar seserį, nori numirti. Vaikai, kuriuos kamuoja mokyklos fobija, pernelyg prisirišę prie mamos.
Normaliai besivystantis vaikas 3 metų amžiuje atsiskiria nuo pagrindinio globėjo, jis jau turi savo nuomonę, tampa nepriklausomas. Vaikų, kuriems pasireiškia mokyklos baimė, vystymasis sustoja, jie būna labai priklausomi nuo globėjo. Daugumos tokių vaikų globėjai patys yra nerimastingi, jaučia stiprią baimę, kad reikės palikti vaiką, baiminasi galimų pavojų. Dažnai vaikų, kuriuos vargina mokyklos fobija, globėjams pasireiškia agorafobijos (atvirų erdvių baimė). Išoriniai gyvenimo stresoriai dažnai sutampa su atskyrimo nerimo atsiradimu.
Dažnai tokių vaikų gyvenime būna išsiskyrimo epizodų (liga, hospitalizavimas, tėvų liga, išvykimas, netektis), gyvenamosios vietos pakeitimas. Negydant tokiems vaikams ilgainiui gali prasidėti kitos fobijos (pvz., agorafobija), depresija. Paprastai paūmėjimo ir remisijos periodai kartojasi. Šio sutrikimo eiga priklauso nuo motinos ar kito patikimo asmens buvimo.
Jei mamos nėra keletą mėnesių, atskyrimo nerimas gali likti ilgus metus. Kai kuriais atvejais tokie vaikai negali lankyti mokyklos, veikti savarankiškai. Kai baimė ir fiziniai simptomai pereina į somatoforminius sutrikimus, depresiją ar agorafobiją, negydomi atvejai tampa lėtiniai.
Fobinio nerimo sutrikimas (specifinės fobijos)
Šios baimės (fobijos) būdingos apibrėžtoms situacijoms, pvz., tam tikrų gyvūnų baimė, aukščio, tamsos, uždaros erdvės (klaustrofobija), šlapinimosi ar tuštinimosi viešuose tualetuose, dantų gydymo, tam tikro maisto valgymo, kraujo ar žaizdos, užsikrėtimo tam tikra liga, paaugliams - egzaminu baimė. Vaikai, kuriems pasireiškia klaustrofobija, bijo uždarų durų, negali važiuoti liftu, esant tamsos baimei - užmiega tik prie šviesos, tam tikro maisto valgymo baimė atsiranda paspringus, medikų baimė atsiranda po ligoninės, skausmingų procedūrų.
Fobinis objektas ar situacija sukelia nerimą iki panikos, vaikas kiek įmanoma vengia fobinės situacijos. Kai kurie tėvai nesąmoningai sukelia vaiko fobinį nerimą, pvz., patys bijo griaustinio ar kokių gyvūnų, perduoda šią fobiją vaikui. Specifinės fobijos paprastai prasideda vaikystėje ir negydomos gali tęstis dešimtmečius.
Socialinio nerimo sutrikimas
Svetimų asmenų saugojimasis ir tam tikras socialinio būgštavimo ar nerimo laipsnis yra normalus ankstyvoje vaikystėje, kai vaikai susiduria su naujomis, svetimomis ar socialiai gąsdinančiomis situacijomis. Priešingai, vaikus, kuriems pasireiškia socialinis nerimas, kamuoja nuolatinė ar besikartojanti svetimų asmenų baimė arba jie šių asmenų vengia; gali bijoti tik suaugusiųjų arba tik bendraamžių.
Šiam sutrikimui atsirasti gali „padėti” vaiko įgimtos temperamento savybės (pvz., uždarumas, nedrąsumas), netektys ankstyvoje vaikystėje, seksualinės, fizinės traumos, fiziniai vaiko defektai, dėl kurių jis negali įgyti reikiamos socialinės patirties. Tokie vaikai kalba tyliai, nedrąsiai, greitai parausta, atsisako dalyvauti socialiniuose renginiuose. Kartais nedrąsumas, slopinimas trukdo vaikui mokytis.
Socialinės fobijos dažnai prasideda paauglystėje ir koncentruojasi ties baime atsidurti žmonių grupės dėmesio centre, todėl tokių situacijų vengiama. Socialinės fobijos gali būti apibrėžtos (pvz., selektyvus mutizmas - nekalbėjimas mokykloje ar kitose socialinėse situacijose, susijusios tik su valgymu viešoje vietoje, kalbėjimu viešai) ar difuzinės, kai fobija sukelia beveik visos situacijos už šeimos rato.
Socialinės fobijos paprastai susijusios su maža saviverte ir kritikos baime. Jos gali pasireikšti tokiais simptomais: paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu, širdies plakimu, staigiu poreikiu šlapintis. Tokie žmonės kartais vengia bendrauti, o kraštutiniais atvejais jis gali pasireikšti beveik visiška socialine izoliacija.
Kaip padėti vaikui įveikti baimes?
- Kalbėkite su vaiku taip, tarsi jis jau būtų tikras drąsuolis.
- Mokykitės drąsos iš knygų ir filmų herojų bei rodykite pavyzdį pats.
- Paskatinkite domėtis ir išbandyti ką nors naujo.
Vaikai yra linkę pateisinti tėvų lūkesčius, todėl kalbėdami su vaiku pasidžiaukite drąsa, kuri slypi jo viduje. Svarbu parodyti vaikui, kad suprantate, jog baimė ar nerimas jo niekaip nesumenkina ir dėl to jis netampa silpnas, prastas ar mažiau mylimas. Išsigąstame visi, tačiau priimti baimę ir pasielgti drąsiau nei manėme, kad sugebėsime, tampa lengviau žinant, jog tavimi tiki.
Viskas, ką daro ir kaip elgiasi tėvai ar kiti artimiausi vaiko aplinkos žmonės, jam atrodo teisinga ir pavyzdinga. Todėl atvirai kalbėkitės su vaiku apie savo jausmus - nuovargį, baimę, pyktį, nerimą, liūdesį ir tai, kaip sukaupę visą drąsą pasielgėte taip, kaip tuomet atrodė teisinga, net jei ir buvo labai baisu.
Papasakokite, kaip baimė ima ir atsitraukia, kai žengiate bent vieną drąsų žingsnį pirmyn. Kai mažyliui taps baisu, girdėta padrąsinanti istorija gali priminti, jog baimė laikina. Susipažinti su skirtingomis situacijomis, jose kylančiomis emocijomis ir problemų sprendimo būdais vaikui gali padėti ir kokybiška vaikų literatūra.
Knygų skaitymas ir vartymas drauge su ikimokyklinukais ar pradinukais - puikus būdas ne tik aptarti knygos turinį, herojus, pasikalbėti vaikui aktualiomis temomis, bet ir sustiprinti šeimos ryšį, skatinti ir puoselėti atvirus, nuoširdžius bei pasitikėjimu grįstus santykius.
Vaikai, kaip ir suaugusieji, užsiimdami nauja, anksčiau dar neišbandyta veikla, praplečia savo mąstymo ir galimybių ribas. Todėl nepraleiskite progos paskatinti vaiką išbandyti ką nors naujo - tai gali būti dramos, sporto, muzikos būrelis ar šeimos išvyka į nuotykių parką. Svarbu, kad nauja veikla vaikui būtų maloni ir suteiktų galimybę pasijusti drąsiu bei galinčiu savarankiškai susidoroti su iškilusiais sunkumais.
Gydymas
Vaikų nerimo sutrikimo, fobijų gydymas yra kompleksinis. Į vaiko gydymą įtraukiami tėvai ar globėjai, vaiko bendraamžiai, mokykla. Skiriama individuali terapija, vaikas mokomas savarankiškumo, bendravimo su bendraamžiais, taikomi baimių „nujautrinimo” metodai, palaikomoji terapija, grupinė terapija. Šeimos terapijos metu tėvai mokomi suprasti vaiko poreikius, nuraminti ir padrąsinti savo vaikus.
- Tėvai turi savęs paklausti, ar jiems kelia nerimą tai, kad vaikas tampa savarankiškas, jam norisi patirti nuotykių, rizikuoti?
- Neparodykite, kad patys jaudinatės, kai vaikas bijo ar verkia.
- Kai vaikas kalba apie sapnų pabaisas, nesustiprinkite vaiko baimės savo susirūpinimu.
- Pakalbėkite su vaiku apie sapnų turinį ar paprašykite nupiešti įsivaizduojamas pabaisas.
- Vaikui išaiškinkite, kad nemalonumai, sunkumai mokykloje neišvengiami, leiskite pajusti jam, kad tikite, jog jis gali susidoroti su sunkumais.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Atskleisk Savo Baimes: Kodėl Bijau, Kad Mano Vaikas Nebus Gražus?
- Neįtikėtini vaisiaus būklės tyrimų nėštumo metu atradimai, kuriuos privalo žinoti kiekviena būsimoji mama!
- Kūdikių atsiskyrimo baimė: atpažinkite simptomus ir sužinokite veiksmingas pagalbos strategijas!
- Neįtikėtina! Geriausi Tepalai Nuo Alergijos Vaikams – Veiksminga Apsauga ir Greitas Palengvėjimas
- Vytauto Mackonio Biografija: Nežinomi Faktai Apie Jo Šeimą, Karjerą Ir Didžiausius Iššūkius