Nėštumo metu moters organizmas išgyvena įvairius pokyčius, todėl svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius vitaminus ir mineralus nėštumo metu, jų poveikį, šaltinius, trūkumo ir perdozavimo požymius.
Vitaminai
Vitaminas A
Vitaminas A - tai grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Efektyviausias iš A vitaminų - retinolis - padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę.
Vitaminas A būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60% viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant.
Šaltiniai
Įprastame maiste vitamino A pakanka, todėl papildomai jo retai prireikia. Vitamino A žmogus gauna su gyvūniniais, o jo provitaminų karotinoidų - su augaliniais maisto produktais.
Vitamino stoka
Pirmasis vitamino A trūkumo požymis yra šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje (vištakumas); taip pat gali dingti apetitas, atsirasti nuovargis, sutrikti skrandžio bei kepenų veikla. Oda tampa sausa ir pleiskanota. Atsiranda paprastųjų spuogų, nagai lūžinėja, plaukai praranda blizgesį ir slenka.
Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai. Nukenčia ir akių, ir vidaus organų gleivinė, atsiranda opelių, pro kurias gali patekti įvairių ligų sukėlėjų.
Vitamino A trūkumas gali atsirasti ne tik tada, kai šio vitamino trūksta maiste, bet ir tada, kai kartu trūksta baltymų, sutrikus riebalų įsisavinimui, nes vitaminas A tirpsta riebaluose.
Perdozavimas
Požymiai: virškinimo sutrikimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, svaigulio priepuoliai, psichikos, regos sutrikimai, nekoordinuoti judesiai. Smarkiai perdozavus skauda sąnarius ir kaulus, padidėja kepenys. Būta ir persileidimų bei gimdymo komplikacijų.
Vitaminas D
Vitaminu D vadinama grupė panašių medžiagų, kurių pirmtaką organizmas gamina iš cholesterolio. Jos tampa aktyvios saulės (ultravioletinėje) šviesoje. Žmogaus organizme yra dvi svarbiausios šio vitamino formos: ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3).
Šaltiniai
Vitamino D randama žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenyse, lašišoje, piene.
Poveikis organizmui
Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, šioms mineralinėms medžiagoms padeda išsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciui inkstuose išsifiltruoti iš kraujo ir taip pasišalinti iš organizmo.
Vitaminas D gerina kalcio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės.
Vitamino stoka
Trūkstant vitamino D organizmas labai blogai arba visai nepasisavina kalcio. Klasikinė vitamino D trūkumo sukeliama liga yra rachitas. Vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, kojos įgyja O arba X formą. Sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalėje.
Suaugusiesiems susilpnėja raumenys ir sumažėja atsparumas infekcijoms. Jei jo gaunama vis mažiau, suminkštėja kaulai, susergama vadinamąja “osteomaliacija”.
Perdozavimas
Požymiai: silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme; sunkiais atvejais - sutrinka inkstų veikla.
Vitaminas E
Vitaminui E priklauso 8 medžiagos (tokoferoliai). Chemiškai jos giminingos, bet poveikis organizmui labai skirtingas. Svarbiausia ir labai mažomis dozėmis veiksminga medžiaga yra alfa tokoferolis. Vitaminas E yra atsparus karščiui (išlieka net esant 1000 C temperatūrai).
Šaltiniai
Vitaminas E (tokoferolis) - gamtoje plačiai paplitęs. Jų randama daugelyje augalinių produktų, ypač aliejuose, grūduose, žirniuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojoje. Taip pat randama kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenyse.
Poveikis organizmui
Vitaminas E saugo riebalus, kitus vitaminus (kartu su vitaminais A, C ir selenu), hormonus ir fermentus nuo “laisvųjų radikalų” žalingo poveikio. Vitaminas E (taip pat vitaminai A, C ir selenas) yra antioksidantas, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį.
Šis vitaminas labai reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų, geležies ir kitų mineralinių druskų apykaitai.
Vitamino stoka
Sveiki žmonės nestokoja vitamino E, nes jo yra visuose pagrindiniuose maisto produktuose. Be to, jis kaupiasi riebaliniame audinyje. Labai retai, trūkstant šio vitamino, sutrinka nervų sistema, virškinimas, atsiranda alergija.
Vyrams sumažėja lytinis potraukis ir sulėtėja spermatozoidų judrumas, moterys gali spontaniškai persileisti ir tapti nevaisingos. Taip gali atsitikti dėl visiško badavimo arba sutrikus riebalų rezorbcijai, dėl geltos, kasos arba tulžies pūslės ligų.
Perdozavimas
Duomenų apie perdozavimą nėra.
Vitaminas K
Vitaminui K arba filochinonui, priklauso didelė grupė medžiagų su panašiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos.
Šaltiniai
Vitamino K yra augaluose, daugiausia liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse.
Poveikis organizmui
Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo kraujavimą. Kartu su vitaminu D dalyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese. Vitaminas K skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus organizme, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.
Vitamino stoka ir perdozavimas
Duomenų apie trūkumą ir perdozavimą nėra.
B grupės vitaminai
Vitaminas B1 (Tiaminas)
Šaltiniai
Vit.B1 gamtoje labai paplitęs. Daugiausia jo yra varpinių grūdų sėlenose. Daug šio vitamino yra miltuose, ypač sumaltuose su sėlenomis, alaus mielėse, kepenyse, inkstuose, mėsoje, piene, daržovėse, ypač ankštinėse kultūrose, riešutuose. Pagrindinis šaltinis - grūdų produktai (pvz., rupi duona).
Poveikis organizmui
Vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių apykaitoje. Vartojant pernelyg daug angliavandenių arba alkoholio, išeikvojami vitamino B1 rezervai.
Vitamino stoka
Tiaminas priklauso vitaminams, kurių užmaskuotas trūkumas pasitaiko palyginti dažnai. Dėl jo stokos sutrinka virškinimas, dingsta apetitas, susilpnėja atmintis. Gali pasireikšti galvos skausmai, dirglumas, periferinių nervų uždegimas, kartais sutrinka širdies veikla, sulėtėja žarnyno peristaltika ir gali užkietėti viduriai.
Vitamino B1 neteikia ir kai kurie dažnai vartojami maisto produktai: aukščiausios rūšies miltai, cukrus, saldumynai, valyti ryžiai. Tiaminas gerai išlieka šaldytuose produktuose.
Perdozavimas
Duomenų apie perdozavimą nėra.
Vitaminas B2 (Riboflavinas)
Šaltiniai
Vitaminą B2 gamtoje sintezuoja bakterijos, mielės, augalai.
Poveikis organizmui
Būtinas aminorūgščių ir baltymų apykaitai ir gamybai, daro įtaką augimui. Palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas. Svarbus regėjimui, saugo tinklainę nuo ultravioletinių spindulių nepageidaujamo poveikio.
Vitamino stoka
Normaliai maitinantis, vitamino B2 pakankamai gaunama su maistu. Pirmieji trūkumo požymiai yra nuovargis, neveiklumas, gerklės skausmas, įtrūkę bei šiurkštūs lūpų kampučiai ir perštinčios akys.
Perdozavimas
Požymiai nežinomi.
Vitaminas PP (Niacinas, vitaminas B3)
Šaltiniai
Duomenų apie šaltinius nėra.
Poveikis organizmui
Niacinas kartu su vitaminu B2 įeina į sudėtį daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose.
Vitamino stoka
Trūkstant vitamino B3, kaip ir B2, B6, folio rūgšties, susergama pelagra, vadinamąja “šiurkščia oda”. Pakinta burnos, skrandžio ir žarnyno gleivinė. Liežuvis smarkiai parausta, patinsta, prasideda uždegimas. Pranyksta apetitas, vemiama, viduriuojama arba užkietėja viduriai. Sutrinka miegas, atmintis, skauda galvą, kartais net prasideda depresija.
Niacino negaunama valgant maistą, kuriame vyrauja kukurūzai arba sorgai (sorų rūšis), ir dėl vitamino B6 stokos; jo gali pritrūkti ir valgant mažai baltymų turintį maistą, sutrikus baltymų apykaitai, sergant alkoholizmu.
Perdozavimas
Didesnė kaip 100 miligramų paros dozė plečia kraujagysles, sukelia odos niežėjimą, pykinimą, galvos skausmą, alergiją.
Vitaminas B6 (Piridoksinas)
Šaltiniai
Duomenų apie šaltinius nėra.
Poveikis organizmui
Kaip ir vitaminai A ir B3, vitaminas B6 svarbus vaikų, jaunuolių augimui, nes reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, ypač reikšmingas baltymų apykaitai. Vitaminas B6 būtinas ir imuninei sistemai.
Šis vitaminas labai svarbus fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, svarbus riebalų, ypač polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir angliavandenių apykaitai.
Vitamino stoka
Vitamino B6 trūksta retai, kadangi jo yra daugelyje maisto produktų. Tačiau nedidelis piridoksino trūkumas yra gana dažnas. Dėl jo stokos pakinta oda, gali atsirasti odos ir gleivinės uždegimų, sutrinka virškinimas, kamuoja nuovargis, prislėgtumas, sumažėja atsparumas infekcijoms.
Kai jo trūksta labai daug, sutrinka kepenų ir nervų sistemos funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas.
Perdozavimas
Duomenų apie perdozavimą nėra.
Vitaminas B3 (Pantoteno rūgštis)
Šaltiniai
Pantoteno rūgšties yra visuose gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose. Ypač daug jos randama mielėse ir avių kepenyse.
Poveikis organizmui
Duomenų apie poveikį organizmui nėra.
Vitamino stoka ir perdozavimas
Duomenų apie trūkumą ir perdozavimą nėra.
Vitaminas B7 (Biotinas)
Šaltiniai
Maži biotino kiekiai yra visuose augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose.
Poveikis organizmui
Biotinas palaiko cheminių medžiagų pusiausvyrą, reikalingas gliukozės apykaitai.
Vitamino stoka
Suaugusiesiems gali sukelti išsekimą, raumenų skausmą, apetito stoką, depresiją, kojų bei rankų odos pleiskanojimą.
Perdozavimas
Duomenų apie perdozavimą nėra.
Vitaminas B12 (Kobalaminas)
Šaltiniai
Vitamino B12 nedideli kiekiai randami gyvūniniuose produktuose - kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose. Augaluose šio vitamino beveik nėra.
Poveikis organizmui
Vitaminas B12 dalyvauja daugybėje svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis yra sudėtinė dalis fermentų, reguliuojančių maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose, aktyvina folio rūgštį ir taip reguliuoja kraujodarą. Dėl to stokojant vitamino B12 atsiranda folio rūgšties trūkumui būdingas simptomas - mažakraujystė.
Be to, kobalaminas yra svarbus kaip kofermentas dalijantis ląstelėms ir perduodant genetinę informaciją naujai ląstelei.
Vitamino stoka
Požymiai: mažakraujystė, išbalusios lūpos, degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi psichika. Kūdikiams, kurių motinos maitinasi vegetariškai, yra pavojus negauti reikiamo vitamino B12 kiekio.
Suaugusieji turi dideles šio vitamino atsargas; dažniausiai jo trūksta dėl vegetariškos mitybos, nevartojant kiaušinių ir pieno.
Perdozavimas
Duomenų apie perdozavimą nėra.
Folio rūgštis (Vitaminas B9)
Folio rūgštis yra bendras vienodą poveikį turinčių junginių pavadinimas. Mūsų organizme yra nevienodas kiekis įvairių, folio rūgšties poveikį turinčių junginių: maždaug ketvirtadalis folio rūgšties yra laisvo pavidalo ir pasisavinama 100%. Junginiuose esanti folio rūgštis rezorbuojasi žarnyne.
Neabejotinai įrodyta, kad folio rūgštis (folacinas, vit. B 9) gerina ląstelių, tuo pačiu metu ir kraujo gamybą. Ji būtina vaisiaus audiniams susidaryti, saugo jį nuo apsigimimų. Pavyzdžiui, nervinio vamzdelio formavimosi ydų: smegenų vystymosi sutrikimų, įskilo stuburo ir gomurio.
Folio rūgšties poreikis padidėja, jei moteris laukiasi ne vieno vaikučio, serga celiakija, vartoja vaistų nuo epilepsijos, anksčiau pagimdė kūdikį, kuriam buvo nustatytas nervinio vamzdelio defektas, arba yra nepilnametė.
Šaltiniai
Folio rūgšties yra visose žalialapėse daržovėse - petražolėse, špinatuose, salotų lapuose ir kt.
Poveikis organizmui
Folio rūgštis labai svarbi baltymų apykaitai ir nukleino rūgščių sintezei, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 ji užkerta kelią anemijai, nes abu vitaminai reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose.
Vitamino stoka
Požymiai: viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai. Jo dažniausiai trūksta nėščiosioms: folio rūgštimi pirmiausia aprūpinamas vaisius, o pačioms moterims šios rūgšties gali stigti. Labai didelis jos kiekis vaisiui yra kenksmingas, gali gimti neišnešiotas arba negyvas kūdikis.
Dažniausiai šios rūgšties trūksta, jei valgoma per mažai šviežių vaisių ir daržovių, nes šiluma apdorojant maistą daug jos prarandama. Folio rūgšties įsisavinama nepakankamai sergant žarnyno ligomis ar epilepsija, vartojant kontraceptinius preparatus.
Perdozavimas
Žymiai pastoviai viršijant rekomenduojamas folio rūgšties paros poreikio normas gali kamuoti nemiga, pablogėti savijauta.
Būtų puiku, jei 2-3 mėn. prieš pastodama kiekviena moteris vartotų folio rūgšties papildų. Kai moteris vos tik įsitikina, kad pastojo, turi 3 mėn. kasdien vartoti folio rūgšties (iki 12 nėštumo savaitės). Tai maisto papildas, neturintis rūgštaus ar kartaus skonio. Lietuvos vaistinėse folio rūgšties galima rasti įvairių tablečių.
Mūsų maiste folio rūgšties dažniausiai yra per mažai. Dalis minėtų produktų yra vartojami virti, kepti, o esant aukštai temperatūrai folio rūgštis suyra. Folio rūgštis organizme suyra daug greičiau, jei moteris rūko, vartoja alkoholio ar vaistų nuo epilepsijos.
Vitaminas C (Askorbo rūgštis)
Šaltiniai
Vitamino C yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, raugintuose kopūstuose, kiek mažiau šviežiuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse.
Poveikis organizmui
Vitaminas C (kaip ir vitaminas E) svarbus medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų - vitaminus A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną - saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi.
Vitaminas C stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį.
Vitamino stoka
Dažniausiai vitamino trūksta dėl nesveikos mitybos: valgoma nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių.
Perdozavimas
Duomenų apie perdozavimą nėra.
Mineralai
Makroelementais laikomos tos mineralinės medžiagos, kurių kiekis organizme didesnis.
Kalcis
Žmogaus organizme kalcio yra daugiausia, jis sudaro beveik du procentus viso kūno svorio.
Šaltiniai
Kalcio šaltinis žmogui yra fermentinis sūris, taip pat pienas ir pieno produktai.
Poveikis organizmui
Kalcis - pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas. Kalcis yra kraujo sudėtinė dalis, jis dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Be to, kalcis yra ląstelės struktūrinių komponentų sudėtinė dalis. Jis būtinas nervų sistemos veiklai, visų organizmo liaukų ląstelių sekrecinei veiklai.
Kalcis geriausiai įsisavinamas, kai kalcio ir fosforo santykis lygus 1 : 1,3 ir kalcio bei magnio santykis lygus 1 : 0,5. Jeigu ilgesnį laiką trūksta kalcio, gali pasireikšti kaulų trapumas.
Kalciui pasišalinti iš kaulų trukdo boras, kurio yra obuoliuose, kriaušėse, vynuogėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose.
Kalcio stoka
Trūkstant kalcio, vaikams gali deformuotis kaulai (rachitas) ir sulėtėti augimas. Kalcio daugiau reikia nėščioms ir žindančioms moterims, pagyvenusiems žmonėms. Nustatyta, kad moters organizmas blogiausiai pasisavina kalcį po menopauzės - tik 20% reikalingo kiekio.
Dėl to gali suminkštėti kaulai, gresia kaulų išretėjimas (osteoporozė), nugaros ir kojų traukuliai, depresija. Daug kalcio galima prarasti smarkiai prakaituojant - net iki 100 mg kalcio. Gausus valgomosios druskos, sūraus maisto, kuriame daug natrio, vartojimas skatina kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir padidina jo poreikį. Gausiai vartojant kavos, didėja kalcio išsiskyrimas.
Skaidulos
Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, jog žmogaus organizmui skaidulos yra ypatingai naudingos ir kiekvienas turėtume įtraukti būtent šių maistinių medžiagų į savo maisto dienos racioną. Skaidulos pagerina peristaltiką (vamzdinių organų sienelių susitraukimą), tad padeda užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, prisideda prie greitesnio maisto keliavimo per virškinimo sistemą.
Rekomenduojama maistinių skaidulų paros norma - 20-30 g. Tiksliau ši norma nustatoma atsižvelgiant į eikvojamos energijos kiekį - kiekvienam 1000 kcal reikia 10 g įvairių maistinių skaidulų. Rekomenduojamas maistinių skaidulų poreikis vaikams - 0,5 g/kg/parą, daugiausia 35 g/parą. JAV mokslininkai rekomenduoja maistinių skaidulų paros poreikį vaikams apskaičiuoti prie amžiaus (metais) pridedant 5 g.
Skaidulų perteklius gali sumažinti geležies bei kai kurių kitų mineralinių medžiagų rezorbciją virškinamajame trakte.
Šaltiniai
- Avižos, grikiai, lęšiai
- Vaisiai, daržovės su žievele
- Džiovintos slyvos arba slyvų tyrė
- Pilno grūdo duona, rudieji ryžiai
Produktai ir patarimai esant vidurių užkietėjimui nėštumo metu
Nėštumo metu, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo, rekomenduojama laikytis šių patarimų:
- Gerti daug vandens (ne mažiau kaip 2 litrai per parą)
- Būti fiziškai aktyviai (trumpi pasivaikščiojimai, lengvas tempimas ar gimnastika)
- Eiti į tualetą tuo pačiu metu (dažnai rytais), neskubėti, nesistengti spausti ir sėdėti patogioje, šiek tiek pasilenkusioje padėtyje
Taip pat rekomenduojama vengti vidurius stabdančių produktų - baltos duonos, ryžių, bananų (žalių), stiprios juodos arbatos ar šokolado dideliais kiekiais.
Avižos
Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Avižinės kruopos yra labai maistingos, nes jose yra daug augalinių baltymų, tarp jų labai žmogui reikalingų amino rūgščių (triptofano, metionino, lizino, histidino, cistino, arginino).
Baltymai, esantys avižose, turi lipotropinių (riebalų apykaitą reguliuojančių) savybių ir puikiai tinka sergantiesiems kepenų ir širdies ligomis. Nemažai yra ir augalinių riebalų (iki 40 proc.), todėl avižiniai dribsniai, palyginti su kitomis kruopomis, turi daugiausia kalorijų (345 kcal/100 g).
Avižinės kruopos turi vitaminų B1, B2, PP, C, daug mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies). Avižinių kruopų nuoviras labai gleivingas ir tinka pačioms griežčiausioms dietoms sergant virškinimo trakto ligomis. Įrodyta, kad avižinės kruopos puikiai sugeba mobilizuoti ir pašalinti iš organizmo šviną.
Avižos yra puiki priemonė veido ir kūno odos kaukėms.
- Valgomąjį šaukštą avižinių dribsnių užpilkite 3 šaukštais vandens. Kai jie išbrinks (po 10-12 val.), įtarkuokite 150 g saldžiarūgščių obuolių - tarkuodami masę maišykite, kad ji nepatamsėtų. Po to pridėkite valgomąjį šaukštą medaus, pusės citrinos sultis (arba pusę valgomojo šaukšto spanguolių sulčių) ir 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų riešutų. Jeigu medus tirštas, atskieskite jį vandeniu.
- 1 valgomąjį šaukštą rūgpienio arba grietinėlės sumaišykite su 200 g bet kokių trintų uogų, žiupsneliu cinamono, 2 valgomaisiais šaukštais išmirkytų avižų dribsnių.
- Sutarkuokite 150 g obuolių, sumaišykite su 1-2 valgomaisiais šaukštais avižų dribsnių, pridėkite susmulkintų riešutų, kelis šaukštelius grietinėlės.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Vaizduojamoji veikla vaikų darželyje: efektyvios metodikos ir jos svarba vaikų ugdymui
- El Chapo Vaikai: Neįtikėtina Tiesą Apie Jų Gyvenimus ir Likimus