Lekt. dr. darbe nagrinėjama multikultūrinės aplinkos poveikis pradinės klasės mokinių kalbiniams gebėjimams. Tyrimo tikslas - nustatyti multikultūrinės aplinkos poveikio formas minimo amžiaus vaikų kalbiniams gebėjimams.
Mokslinė problema ir tyrimo aktualumas
Pakankamai aktyvus, tikslingas bei abipusiai nuoširdus komunikavimas padeda žmonėms spręsti problemas ir prisideda prie žmogaus gebėjimų tobulinimo. Kalba yra viena pagrindinių žmogaus komunikavimo formų. Šios mokslininkai ilgai ieškojo ir vis dar ieško atsakymų į įvairias kalbines gebėjimų problemas. Lingvistai, tirdami žmogaus vartojamą kalbą bei jos elementus atitinkamomis sąlygomis, atskleidžia ir jo kalbinius gebėjimus bei sutrikimus.
Psichologai, tirdami žmogaus psichines savybes tam tikromis sąlygomis, atskleidžia ir jo kalbinius gebėjimus. Ši mokslininkų grupė ne tik nukreipia į vidines žmogaus kalbinių gebėjimų problemas priežastis, bet ir geba nurodyti išorines. Šiandieninis pasaulis yra technikos plėtros ir daugiakultūrinis (multikultūrinis) pasaulis. Čia žmogus naudoja naujus kalbinius terminus. Tik dalis jų kasdieniame gyvenime atitinka kalbininkų keliamus kalbos kultūros reikalavimus. Kita dalis naudojamų terminų yra poveikis kitos kultūros. Ši gausi ši terminų grupė būdinga etniškai mišriose teritorijose. Šiame derintis prie valstybinės kalbos ir prie kalbinių naujovių.
Svarbiausias žmonių bendravimo tikslas - dalyvauti įvairioje veikloje ir keistis informacija. Siekiant šio tikslo žmonėms būtina kuo geriau suvokti vienas kitą, nes gebėjimas susikalbėti garantuoja sėkmingą socialinę integraciją (R. Skripkienė, 2004). Tautinėms mažumoms siekiant apginti savąją kultūrą, kalbą iškyla tolerancijos svarba. Tolerancija itin svarbi formuojant valstybėje dvikalbį ar daugiakalbį ugdymą. Tokio ugdymo sėkmę lemia mokinių ir mokytojų gebėjimas toleruoti skirtingas tradicijas, kalbinius ypatumus, vertybes ir t.t. Įvairiame ugdymo lygyje įsitvirtinusi tolerancija atkreipia dėmesį, kad dvikalbis - daugiakalbis ugdymas multikultūrinėje aplinkoje - vienas pažangiausių.
Šiuo garantuoti tinkamas sąlygas etninėms mažumoms, sėkmingai integruoti keliakalbius gyventojus yra sudėtinga. Tuo labiau, kad daugiakalbiai ar dvikalbiai vaikai pasižymi savitu raidos keliu, praturtinusiu jų pasaulėžiūrą, bet nesudariusiu sąlygų tinkamai mokintis ir vystyti savo kalbinius gebėjimus. Šis susidomėjimas juo išaugo Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą bei NATO. Ambrukaitis (2006), Mazolevskienė (2006), Montvilaitė (2007). Šias keisti vaiko kalbinius gebėjimus multikultūrinėje aplinkoje. Tirtos tėvų įtraukimo į ugdymo procesą galimybės, dvikalbio - daugiakalbio mokinio sąveika su įvairiapuse aplinka.
2011 m. priėmus naują Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, sugriežtėjo valstybinės kalbos mokymosi sąlygos. Šios tautinės mažumos, užsienyje gyvenantys lietuviai emigrantai susiduria su gimtosios ir valstybinės kalbos tinkamo santykio poreikiu. Šiam ugdymui.
Tyrimo metodologija ir metodai
Tyrimas atliktas taikant trianguliacijos principą, tarpusavyje derinant kokybinius ir kiekybinius metodus (Kardelis, 2002). Šis metodas pasirinkimas lėmė tyrimo objekto ypatybę - multikultūrinės aplinkos poveikio atskleidimo, dalyvių įvairumas (logopedai, šeimos (t.y. mamos ir vaikai), respondentai virtualioje erdvėje, etnografinio tyrimo dalyvis). Logopedai ir šeimos nariai buvo apklausiami pusiau standartizuotu interviu metodu. Šiuos veiksnius. Šiuos leisti vaikus į valstybines mokyklas, tėvų bendradarbiavimo su mokykla ypatumus bei sunkumus ugdymo procese (valstybinėje/lietuviškoje mokykloje), su kuriais vaikai susiduria šioje multikultūrinės aplinkos. Atliekant atvejo analizę, buvo naudojami etnografinio tyrimo elementai.
Šienė, Gedvilienė, 2003), kurios pagrindinės ugdymo idėjos - savirealizacija, bendradarbiavimas. Jie neatsiejami su įgalinimo teorija. Socialinis aktyvumas, moralinės vertybės, tėvų požiūris į kalbos ugdymą sudaro vaiko kultūrinį palikimą (Veugelers, 2011). Siekiant įvairiapusiškai atskleisti tiriamus reiškinius, magistriniame darbe buvo taikyti teoriniai (mokslinės literatūros analizė) ir empiriniai (interviu apklausa, apklausa virtualioje aplinkoje, atvejo analizė) metodai. Duomenys gauti interviu apklausos metu buvo grupuojami į atskiras kategorijas ir subkategorijas, lyginami su virtualios apklausos metu gautais duomenimis, analizuojami interpretacijos būdu. Dalis duomenų buvo apdorota MS Office Excel 2007 ir pateikta grafiškai.
Darbe buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant trianguliacijos principą derinant kokybinius ir kiekybinius metodus. Tyrimo metu aiškintasi su kokiais sunkumais susiduria keliakalbiai vaikai, kaip vystosi jų kalbiniai gebėjimai, kokios paplitusios kalbos sutrikimų formos ir kokiomis priemonėmis jas stengiamasi įveikti. Aiškintasi tėvų ir logopedų bendradarbiavimo aplinkybės ir perspektyvos. Nagrinėjant šiuos probleminius klausimus tyrimo dalyvių anketų klausimynas formuotas atitinkamais blokais: demografinis, logopedinio darbo patirties ir programinis.
Tyrimo dalyviai
Atliekant tyrimą dalyvavo 77 respondentai. Šios su vaikais šios multikultūrinės aplinkos ir 10 šeimų (t.y. šios ir 6 vaikai). 50 respondentų dalyvavo internetinėje kiekybinėje apklausoje. 1 dalyvis buvo pasirinktas atvejo analizei. Respondentų buvo ieškoma tankiai kultūrinis mažumų gyvenamuosiuose regionuose, t.y.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo metu išaiškėjo, kad multikultūrinė aplinka bet kokiu atveju turi poveikį pradinės klasės mokinių kalbinių gebėjimų formavimuisi. Tas poveikis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Šis vidinis ir išorinis faktorius. Tyrimo dalyviai pripažino, kad susiformavusią keliakalbystės įtaką sunku įveikti, nes tėvai, kalbos ugdymo specialistai ir vaikai pripažino, kad susiduriantys su įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis problemomis.
Multikultūriškumo samprata
Multikultūriškumas yra suvokiamas labai skirtingai ir priklauso nuo požiūrio taško. Multikultūriškumas - skirtingų kultūrų sąveika. Tamošaitis (1997) teigia, kad multikultūriškumo atsiradimas susijęs su švietimu, kuris sudaro sąlygas skirtingų tautybių, tradicijų ir kultūrų žmonėms pažinti vienas kitą ir siekti bendro tikslo. Tolerantiško jaunimo ir Lygios galimybės kontrolieriaus tarnyba, įgyvendindami projektą „Pabėgėlių integravimas į visuomenę, taikant aktyvios socializacijos metodus“, 2010 m. paskelbtame tyrime bei Amerikos psichologų asociacija nurodė daugiau multikultūriškumo požymių: rasinį, etninį, religinį, seksualinio tapatumo, įgalumo ir lyties sąveika. Tai simbolizuoja pilnavertišką įvairiapusę žmonių integraciją į visuomenę. Šia globalizacija ir su ja susijusiais reiškiniais. Giddens (2005) nuomone, vykstanti globalizacija turi leisti mums suvokti savo veiksmų poveikį kitiems. Tam reikalinga save suvokti kaip didelės, nevienodos masės dalį. Šis progresas. Kad visuomenė toks elementas gautų pakankamai reikalingas glaudus bendradarbiavimas tarp kultūrų. Karaliūnaitė (2003) pabrėžia ir kultūrinės adaptacijos problemas bei perspektyvas. Autorės nuomone, vis spartėjanti globalizacija ir integracija, skatina kultūrines grupes tinkamai ruoštis adaptaciniam procesui. Tam reikia kitos kultūros vertybių ir jų reikšmės supratimo bei jų (arba dalies jų) integravimo į vietinės kultūros elementus. Vienas svarbiausių kiekvienos kultūros veiksmų - savo vertybių ir jų reikšmės prezentacija. Docentė D.
Kultūra - vertybės ir jų reikšmės, kuris laikomasi tam tikroje žmonių grupėje. Kultūra - vertybės ir jų reikšmės, kurias žmogus gauna iš socialinės savo aplinkos. Šis atsirado puikios sąlygos pažinti kiek įmanoma daugiau kultūrų. Šiame savo ir kitų akiratį. Komunikavimo metu atsiradęs bendrumo jausmas tik dar stipriau skatina įvairiausius kultūros elementus sklaidą ir kuria multikultūrinę visuomenę. Šiai. Kalba - vienas svarbiausių tautos ir kultūros elementų.
Multikultūrinis ugdymas
Suvokiant kiekvienos kultūros bruožus galima rasti tarpkultūrinio bendravimo elementus. Šiame ugdymo proceso metu, kurį organizuojant, sprendžiamos skirtingų visuomenės grupių poreikių įgyvendinimo problemos. Šiuos, religijos, kalbų, kurių jie nenori atsisakyti, būdami etnine mažuma. Prieš pasirenkant kurią nors strategiją būtina suvokti, ko norima iš nevienalytės visuomenės, kaip skirtingos jos grupės tarpusavyje turės bendradarbiauti. Todėl pagal atitinkamas sąlygas yra formuojami ir multikultūrinio švietimo uždaviniai. Šie uždaviniai nukreipti į dviejų, trijų ir daugiau kultūrų tarpusavio sąveiką. Tai demokratiškos, tolerantiškos visuomenės pagrindas. Šiamas ir stereotipų (kartais ir neigiama prasme) klausimas. Problema atsiranda dėl svetimos kultūros ženklų vertinimo. Vienas iš ugdymo uždavinių - tokis stereotipų panaikinimas ir interkultūriškumo skatinimas (Reingardė, Vasiliauskaitė, Erentaitė, 2010, Held, McGrew, Goldblatt, Perraton, 2002).
Saugūnienė (2000), Liaudanskienė (2003), Mazolevskienė, Montvilaitė (2007), Reingardė, Vasiliauskaitė, Erentaitė (2010), „Švietimo naujienos“ (2011) pripažįsta, kad Lietuvoje sudarytos tinkamos sąlygos multikultūriniam ugdymui. Šiuo pati LR Švietimo ministerija pripažįsta, kad multikultūrinio švietimo sąlygas įgyvendinti yra sudėtinga. Šikas, 2003). Jaunesnio amžiaus vaikams, kurie susidurtų su integravimosi, komunikavimo ir pan. Šios kalbos. Tarpkultūrinė sąveika skatina multikultūrinio ugdymo atsiradimą, kurio pagrindinis tikslas - tarpkultūrinė integracija. Ji pasireiškia sėkmingai bendradarbiaujant pedagogams, mokiniams ir tėvams. Pedagogai turėtų gebėti dirbti multikultūrinės aplinkos sąlygomis, o kitakalbiai tėvai ir jų vaikai tolerantiškai vertinti įsikūrimas valstybinės kalbos ugdymo sąlygas. Nors Lietuvoje sudarytos tinkamos švietimo sąlygos, bet pripažįstamas tokio ugdymo problematiškumas dėl skirtingo požiūrio į kultūrą, istoriją.
Etninės Lietuvos grupių kalbinės ypatybės
Lietuvoje nuo seno gyveno įvairios etninės grupės gyventojai, kurie, besiintegruojant į bendrą socialinį gyvenimą, mokėsi kitos kalbos. Daugeliu atveju ta kita kalba jiems buvo ir yra valstybinė lietuvių kalba. 39 % gyventojų moka vieną kalbą, kiek mažiau - dvi (25 %). Šiuo pakankamai nemaža gyventojų dalis (26 %) nurodė nemokantys kitos užsienio kalbos.
Mokamų kalbų kiekis jau rodo multikultūrinės visuomenės egzistavimą ir kylantį tarpkultūrinės komunikacijos poreikį. Kuo daugiau gyventojai moka skirtingų kalbų, kuo įvairesnis tautybių atstovai kartu gyvena, tuo didesnė reikalinga kultūrinė tolerancija ir pastangos stiprinant valstybinės kalbos mokėjimo lygį. Tam reikalinga visų visuomenės narių nuoširdi ir ilgalaikė sąveika.
Šiuos pagal amžiaus grupes, %. Lietuvos gyventojai iki 15 metų amžiaus moka santykinai mažai kitų kalbų. Daugiau kaip pusę minėto amžiaus respondentų nurodė mokantys tik vieną kalbą. Šis tik 7,8%. Lenkai beveik vienodai nurodė mokantys ir lietuvių (61,6 %), ir rusų (76,9 %). Šis (5,8 %) kalbos. Rusai nurodė labiau išmokę kalbėti lietuviškai (65,8 ) nei kitas užsienio kalbas. Baltarusiai teigė kalbantys beveik vienodai lietuviškai (54 %) ir rusiškai (40,3 %). Šiai teigė kalbantys lietuviškai (58,2 %) ir rusiškai (39,7 %). Žydų gretose beveik vienodai paplitusios rusų (28,4 %) ir anglų (28,6 %) kalbos. Šiai nurodė pakankamai mokantys tik rusų (52,4 %) ir lietuvių (33,3 %) kalbas. Latviai, romai ir armėnai teigė beveik vienodai kalbantys lietuviškai ir rusiškai. Totoriai teigė beveik vienodai mokantys kalbėti lietuviškai (43,7 %), rusiškai (45,2 %), lenkiškai (31,3 %). Verta pastebėti, kad valstybine kalba geriausiai kalbantys yra rusai (65,8 %).
2011 m. LR Seimui pritarus Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimui, iškilo diskusija dėl Lietuvos etninės mažumos valstybinės kalbos mokėjimo lygio. Šiau tautines mažumas integruotis į pilietinę visuomenę. Tuo tarpu tautinis mažumų atstovai nepritaria savo gimtosios kalbos sąskaita stiprinti lietuvių kalbos ugdymą švietimo įstaigose. Šiai valstybinę lietuvių kalbą moka, bet gali būti, kad tokio mokėjimo lygio nebeužtenka sėkmingai integracijai į vietos visuomenę. Lietuvoje gyvena įvairios etninės grupės, kurios, dalyvaudamos multikultūriniame ugdyme, skatina tarpusavio socializaciją ir integraciją. Šios kultūros, religijos pažinimas ir abipusė pagarba ir tolerancija. Šis jų užsienio kalbos, kurių Lietuvos gyventojai moka pakankamai įvairios ir santykinai neblogai. Šiau ugdymas multikultūrinėje erdvėje sukelia ir tam tikras vaiko kalbinių gebėjimų sąlygas. Šias asmenybės vystymąsi.
1 pav. Pagal Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida (2006).
2 pav. Pagal Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida (2006).
Šiuos pagal amžiaus grupes, %. Lietuvos gyventojai iki 15 metų amžiaus moka santykinai mažai kitų kalbų. Daugiau kaip pusę minėto amžiaus respondentų nurodė mokantys tik vieną kalbą.
Dvikalbystės ir daugiakalbystės formavimosi aplinkybės
Vaikui kalba reikalinga, nes gali padėti prisiminti tam tikrą informaciją ar įgyti patirtį. Šioje išorinėje kalboje (tėvai, kiti artimi žmonės), tai ilgainiui vaikas pats šią kalbą pradeda naudoti kaip savo vidinę kalbą (Kaffemanas, 2001). Pradžioje vidinė kalba neįsitvirtinusi ir aktyviai susiduria su vaiko gimtąja kalba. Tai naujos kalbos perėmimo laikotarpis (interkalba) (Lightbown, Spada, 1993, Bent, Bradlow, 2003, Azad, Azad, 2005). Autorių nuomone vienakalbių ir dvikalbių vaikų interkalbos raida skirtinga. Žinoma, kad vaiko kalbos raida yra santykinai sparti. Šis, kodėl mokslininkai domisi vaiko kalbos raida. Šiam susidomėjimui išreikšti sukurtos ir įvairios teorijos: B. Skinnerio, N. Chomsky, J. Brunerio, J. Piaget ir kt. (Žukauskienė, 2007). Vaikui atsidūrus svetimos kalbos naudojimo erdvėje, atsiranda galimybė formuotis dvikalbystei ar daugiakalbystei.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip Tėvų Švietimas ir Partnerystė Gali Transformuoti Specialiųjų Poreikių Vaikų Gyvenimus!
- 2 metų vaiko raidos etapai ir psichologija: svarbiausi pokyčiai ir patarimai tėvams
- Atvejo analizė: Kodėl vaiko žaidimas yra raktas į sėkmingą vystymąsi?
- Kinų Nėštumo Kalendorius – Ar Tikrai Galima Nuspėti Kūdikio Lytį? Sužinokite Tiesą!
- Vaiko Pasirengimas Mokyklai: Efektyvūs Patarimai, Kaip Įvertinti ir Paruošti Jį Sėkmei