Straipsnyje teoriškai ir praktiškai pagrindžiamas tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, pedagoginis švietimas bei jo aktualumas, siekiant partnerystės su mokytojais.
Tėvų ir Mokytojų Bendradarbiavimas
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste yra reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuris aprėpia suinteresuotus ugdymo dalyvius, galinčius nulemti ugdymo proceso sėkmingumą.
Partnerystė - ugdymo dalyviai (tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kt.) yra atviri vieni kitiems, geranoriškai derina savo požiūrius į vaiko ugdymą, tariasi dėl ugdymo tikslų, turinio, vaiko poreikių tenkinimo būdų.
Geras bendravimas ir tarpusavio ryšys yra esminis tikros partnerystės bruožas.
Pedagoginio Švietimo Aktualumas
Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaiką, požiūriu, poreikis pedagoginiam švietimui siekiant partnerystės yra aktualus, tačiau labai dažnai jis suprantamas kaip tradicinis jų informavimas apie vaiko ugdymą, o ne bendrų veiklų organizavimas, grįstas dialogiškumu ir refleksija.
Labai dažnai vyrauja tradicinės tėvų informavimo formos: bendri susirinkimai, individualūs pokalbiai su grupės pedagogu, informacija pateikiama stenduose.
Visiems tėvams priimtiniausios pedagoginio švietimo formos yra individualūs pokalbiai su švietimo pagalbos specialistais ir jų konsultacijos.
Komunikacijos Trūkumas
Tyrimas atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vyksta nuolatinė tėvų komunikacija su pedagogais, tačiau jiems dar labai trūksta nuoseklesnės informacijos apie vaiko pasiekimus, vaiko savijautą, reikalingi praktiniai patarimai.
Dažiausiai taikomos pedagoginio švietimo formos - individualūs pokalbiai, konsultacijos, kurios padeda suprasti vaiko raidos, ugdymo sunkumus.
Poreikis bendradarbiauti, kuris būtų paremtas partneryste yra didžiulis, tačiau tėvai pageidautų iš pedagogų daugiau iniciatyvos.
Išvados
Tik intensyvus bendradarbiavimas ir partnerystė su tėvais gali užtikrinti kokybišką specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymą.
Neseniai vis daugiau bendrojo lavinimo įstaigų lanko vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai įpareigoja tiek švietimo įstaigą, tiek tėvus tapti dviem institucijomis, kurios nuolat bendrauja ir papildo viena kitą, leisdamos sėkmingai įgyvendinti ugdymo tikslus.
Šiandien švietimo įstaigos turėtų labiau pereiti nuo abipusio atvirumo ir keitimosi informacija santykių prie dialogu pagrįstos partnerystės su tėvais, o tėvai taip pat turėtų siekti geranoriškai derinti savo požiūrius į vaiko ugdymą su pedagogais, tartis dėl būdų ir priemonių tenkinti jo poreikius.
Iškilus įvairiems klausimams, nagrinėjant pedagoginio tėvų švietimo, auginančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, aktualijas, siekiant dialogu pagrįsto bendradarbiavimo, iškyla nemažai problemų.
Pastebima tendencija, kad pedagogai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, ne visada orientuojasi į savo tėvus kaip į partnerius, netaiko šiai grupei reikšmingų bendradarbiavimo formų, tuo pačiu mažina tėvų dalyvavimą ugdymo procese, bendradarbiavimo galimybes ir jo efektyvumą.
Vyrauja tradicinės tėvų informavimo formos: bendri susirinkimai, individualūs pokalbiai su grupės pedagogu, informacija pateikiama skelbimų lentoje.
Pedagogai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, ne visada orientuojasi į savo tėvus kaip į partnerius, kartais siūlydami tik nereikšmingas bendradarbiavimo sritis, taip susiaurindami tėvų įsitraukimą, bendradarbiavimo galimybes ir jo efektyvumą.
Tėvai ir pedagogai dažniausiai bendrauja pokalbių metu, kai atveda ar pasiima vaikus.
Tyrimo klausimai
- Kaip vyksta pedagoginis tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, švietimas bendradarbiaujant su pedagogais?
- Koks yra pedagoginio tėvų švietimo tikslas siekiant partnerystės su pedagogais?
Tyrimo uždaviniai
- Atskleisti pedagoginį tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, švietimą teorinės analizės būdu siekiant partnerystės su pedagogais.
- Ištirti ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų požiūrį į pedagoginį švietimą interviu analizės būdu.
Tyrimo metodai
- Mokslinės literatūros analizė.
- Žodinė apklausa naudojant pusiau struktūruotą interviu.
Duomenys apdoroti naudojant kokybinę turinio analizę.
Dažniausiai taikomos pedagoginio švietimo formos - individualūs pokalbiai, konsultacijos ir pozityvaus auklėjimo grupės, kurios padeda suprasti, atpažinti ir koreguoti vaiko netinkamą elgesį.
Tik intensyvus bendradarbiavimas ir partnerystė su pedagogais gali užtikrinti kokybišką specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą.
Šiame straipsnyje akcentuojama mokyklos baimės įtaka specialiųjų poreikių vaikams, lyginama specialiųjų poreikių turinčių mokinių mokyklos baimės raiška su moksleiviais, besimokančiais pagal bendrojo lavinimo programą, daromos išvados, kad mokyklos baimės reiškinys yra paplitęs įvairaus tipo mokyklose, mokyklos baimę patiria įvairaus amžiaus, lyties mokiniai, todėl mokyklos baimės multidisciplininis nagrinėjimas yra svarbus procesas, siekiant kurti palankias mokymosi aplinkas, laiduojančias efektyvų mokymąsi ir bendradarbiavimą mokykloje kaip ugdymosi organizacijoje, sąveikaujančioje su bendruomene bei aplinkos partneriais, kurią veikia išorės veiksniai bei kuri pati veikia edukacinį procesą.
Straipsnyje pateikiamos socialinių pedagogų nuomonės, kurios yra svarbios, nagrinėjant mokyklos baimę kaip socialinį reiškinį, turintį įtakos individo socializacijai.
Panašus:
- 2 metų vaiko raidos etapai ir psichologija: svarbiausi pokyčiai ir patarimai tėvams
- Atvejo analizė: Kodėl vaiko žaidimas yra raktas į sėkmingą vystymąsi?
- Neįtikėtina Vaiko Adaptacijos Grįžus iš Užsienio Istorija – Sužinokite, Kaip Įveikti Iššūkius!
- 1000 Klausimai ir Atsakymai Tūkstantmečio Vaikams – Išsamiausia Apžvalga, Kurią Turite Perskaityti!
- Vaiko Saugumas Darželyje: Nepakeičiami Pagrindiniai Reikalavimai Lietuvoje