Įrengiant vaikų kambarį, lengva pasimesti. Reikia nuspręsti, ar derintis prie bendro namų stiliaus, rinktis lovytę ar lovą, ir kaip sukurti erdvę, kurioje vaikas galėtų priimti draugus. Interjero specialistai pirmiausia ragina galvoti apie funkcionalumą ir augančio vaiko poreikius, neperkrauti šio kambario daiktais ir investuoti į kokybę.
Vaikų Kambario Planavimas: Nuo Individualumo Iki Funkcionalumo
Projektuodama vaikų kambarius, architektė Ieva Prunskaitė tampa ir planuotoja, ir psichologe, ir patarėja. Keturis vaikus auginanti architektė iš patirties žino, kad augant šių erdvių gyventojams keičiasi ir jų poreikiai. Ir tai vyksta labai greitai. Ji sako, kad vaikų kambarių planavimas prasideda nuo funkcijos, bet čia daug lemia individualumas.
„Kiekvieną kartą apie kiekvieną vaiką su užsakovais kalbame atskirai: kokie jo pomėgiai, koks gyvenimo ritmas, koks judrumas, ko jam labiau reikia, ar kambaryje gyvens vienas vaikas, ar jį dalysis su broliu / sese. Susidėliojame svarbiausius momentus. Tik tuos dalykus susidėliojęs, pradedi projektuoti.“
Architektė sako dažnai sulaukianti klausimų, kaip vaikams geriau gyventi: viename kambaryje ar atskirai. „Tampi ir psichologe, stebi, kaip vaikai bendrauja, žiūri į jų amžių. Sakoma, kad kambarys dviem vaikams labai gerai. Jei vaikai panašaus amžiaus, bendras kambarys gali ugdyti jų socialumą, mokėjimą dalytis“, - sako ji ir pateikia pavyzdį iš patirties:
„Vyriausiam sūnui 18, jis turi atskirą kambarį. Trys mano jauniausi vaikai - 10 ir 5 metų mergaitės bei 2 metų sūnus - gyvena viename dideliame kambaryje, nes mažiukai vis tiek daugiausia laiko praleidžia su mumis svetainėje, o į savo kambarį iš esmės eina tik miegoti.“
Žvilgsnis Į Priekį: Kambarys Augančiam Vaikui
Be abejo, apie vaiko temperamentą ir jo pomėgius galima kalbėti tik šiam ūgtelėjus, todėl stebėjimo metodika visiškai netinka kūdikių kambariams. Architektė sako, kad ji nėra linkusi projektuoti kambarių kūdikiams, didelio jų poreikio nejaučia ir iš užsakovų. Jos nuomone, toks požiūris protingas, nes vaikai auga greitai, „kūdikiška“ aplinka staigiai nusibosta ir neatitinka poreikių.
Todėl, planuodama kambarius mažiausiems ar net būsimiems vaikams, esminius dalykus, pavyzdžiui, stalo, lovos, spintos, elektros lizdų vietas, ji numato keletui metų į priekį. Reikia įvertinti ir tai, kad maži, mokyklos dar nelankantys vaikai daugiau laiko leidžia su tėvais, todėl jiems skirti kambariai gali būti mažesni.
„Paauglystėje reikia daugiau vietos, pradedi galvoti, kad vaikai atsives draugų, jie galbūt norės nakvoti, todėl galbūt reikia pagalvoti apie ištraukiamas lovas, patogias sėdėjimo vietas. Projektuojant vaikų kambarį yra labai daug niuansų“, - teigia I. Prunskaitė.
Baldų Pasirinkimas: Patogumas Ir Ilgaamžiškumas
I. Prunskaitės nuomone, esminiai stacionarūs baldai turi būti labai gerai apgalvoti. „Pavyzdžiui, spinta. Ji turėtų būti apgalvota taip, kad būtų patogu ir mažam, ir paaugusiam vaikui. Kol vaikas mažas, pakabėlės galėtų būti žemiau, bet spinta turi būti patogu naudotis ir tuomet, kai jis paaugs. Nereikia daryti tokių dalykų kaip standartinio aukščio lentynos, galvojant, kad visą laiką vaikui padavinėsi daiktus. Lentynos ir stalčiai turi būti mažam vaikui pasiekiamame aukštyje. Tai labai svarbu, pasilenkti visuomet lengviau, nei stiebtis“, - teigia architektė.
Ji sako, kad mažo vaiko kambaryje būtina turėti vietos žaislams, geriausia - uždarą spintą, kurioje galima viską tvarkingai suslėpti. Kambario šeimininkui paaugus, ši spinta pravers kitiems daiktams, pavyzdžiui, knygoms. „Atvirų lentynų irgi reikia, bet ne per daug“, - pastebi ji.
Kitas esminis baldas - stalas. I. Prunskaitė rekomenduoja pirkti normalaus aukščio stalą, neatsižvelgiant į vaiko amžių: „Tikrai nepatariu visai mažam vaikui pirkti žemo staliuko. Mažą stalą jis labai greitai išaugs ir neturėsite kur jo dėti, o užlipti ant normalaus dydžio kėdės ir atsiklaupus papiešti vaikui nesukelia jokių problemų.“ Tiesa, talpią spintą, į kurią greitai galima sudėti žaislus, ji rekomenduoja turėti ir šalia svetainės - erdvės, kurioje neišvengiamai atsiranda vaikų daiktų.
Galvojant apie vaiko sveikatą ir ilgalaikį daiktų naudojimą, ji pataria statyti reguliuojamo aukščio baldus: „Gal šiek tiek nukenčia dizainas, nes tokių stalų pasirinkimas ribotas, bet, galvojant apie sveikatą, teisinga statyti augančius baldus.“
Kaita Ir Lankstumas: Kambarys, Pritaikytas Prie Besikeičiančių Poreikių
Kalbėdama apie kitus baldus ir įrenginius, architektė sako, kad reikia nepamiršti, jog vaikams daiktai greitai nusibosta, kad ir kokie jie smagūs ir trokštami būtų. Todėl ji siūlo vaiko kambaryje statyti kuo mažiau stacionarių laipynių, namelių ir panašios įrangos.
„Vaikams svarbu turėti „urvelį“, bet geriau nesistengti to urvelio daryti stacionaraus. Kalbu iš patirties, nes per karantiną neatsilaikiau ir padovanojau savo vaikams laipynę, ant kurios galima sportuoti, laipioti, paversti nameliu. Labai smagu, bet jie pasidžiaugė tik keletą dienų, o dabar ant jos užlipa tik kas porą mėnesių. Tai didelis daiktas, bet aš jį galiu išrinkti ir padėti“, - patirtimi dalijasi I. Prunskaitė.
Ji sako, kad vaikams nuolat reikalinga kaita, nes keičiasi jų pomėgiai, todėl geriau apsvarstyti galimybę įrengti lubose tvirtinimą pakabinamiems įrenginiams arba statyti lengvai išrenkamus tokius privačius „urvelius“. „Geriau statyti surenkamą palapinę, nes vienu metu jiems norėsis urvelio, kitu metu - sūpynių, vėliau - dar kažko. Kuo daugiau turėsime laisvės judėti ir keisti, tuo geriau, nes ateis metas, kai vaikas nieko nenorės. Pavyzdžiui, paaugliai kaip tik labai išsišvarina kambarį“, - interjero kaitą augant vaikams stebi projektuotoja.
Apšvietimas Ir Spalvos: Sukuriame Jaukią Atmosferą
Apšvietimas - dar vienas dalykas, kurį verta numatyti iš anksto ir kuriam specialistai nepataria labai taupyti. I. Prunskaitė siūlo apgalvoti atskiras apšvietimo grupes: bendrą apšvietimą, prie lovos, prie stalo, numatyti, kaip šviestuvai keisis augant vaikui. Ji atkreipia dėmesį ir į užuolaidas - jei vaikas jautrus arba norime, kad jis ilgiau miegotų, pravartu pagalvoti apie temdantį audinį.
Architektės įsitikinimu, sienų spalva - visiškai individualus dalykas, nepriklausantis nei nuo vaiko amžiaus, nei lyties. „Būna pačių įvairiausių sprendimų. Esu projektavusi kambarį, kuriam mergaitė kartu su mama pasirinko juodus tapetus. Kiti nori pastelinių spalvų, mergaitės - rožinių. Spalvų nereikia bijoti - nusibodus jas paprasta pakeisti. Vaikai patys žino, kokių spalvų jie nori, raminančių ar tonizuojančių. Kaip ir suaugusiems, jiems reikia skirtingų dalykų“, - sako I. Prunskaitė ir ragina paklausti pačių vaikų nuomonės, nes mažiesiems smagu prisidėti prie savo kambario kūrimo ir jaustis erdvės šeimininku.
Tačiau čia pat šypteli: „Jei vaiko nuomonė visiškai prieštarauja namų erdvei ar tėvų skoniui, nemanau, kad tėvai bus labai liberalūs ir darys tai, kas nepriimtina patiems.“ Be to, reikia turėti omenyje, kad vaikams sudėtinga galvoti apie tokius dalykus kaip ergonomiškumas ar praktiškumas.
Bet kuriuo atveju ji pataria vengti beveidžių kambarių. „Mažesniam vaikui ryškūs grafiniai elementai lavina motoriką, smegenų veiklą“, - aplinkos įtaką vaiko raidai pabrėžia ji. Dekoras - kambario šeimininko reikalas.
Lyčių Skirtumai Ir Individualumas: Kuriame Erdvę, Atspindinčią Asmenybę
Architektė sako, kad, netgi to neakcentuojant, ūgtelėjusio berniuko ir mergaitės gyvenamas kambarys atrodys kitaip, nes paprastai skiriasi jų interesų laukas. „Berniukai aktyviau sportuoja, jie lanko kažkokias treniruotes, jiems reikia daugiau medinių sienučių, galimybės pasportuoti. Būna ir sportiškų mergaičių, bet daugiau svarbu estetinė pusė. Esu sukūrusi tokių kambarių, kur negali identifikuoti - berniuko ar mergaitės, esu sukūrusi tokių, kur gyvena ir mergaitė, ir berniukas, ir tinka jiems abiem. Kiekvienas vaikas skirtingas, bet kažkokie skirtumai vis tiek egzistuoja, galiu pasakyti pagal savo vaikus“, - apie lyčių skirtumus pasakoja „Prustos“ architektė.
Atsižvelgdama į vaikų individualumą, ji nelinkusi kambarių stipriai dekoruoti. Šis „darbas“ - pačių vaikų reikalas: ilgainiui kambaryje atsiranda piešinių, vaiko pomėgius atspindinčių daiktų. „Dekoro reikia tik nuotaikai sukurti. Daiktų turi būti ne per daug, bet reikia kažko individualaus“, - sako ji ir priduria, kad tinkamai parinkti dekoro elementai, pavyzdžiui, charakteringi tapetai, vaikams nenusibos ištisus metus.
Vis dėlto dėl praktiškumo architektė nepataria visų sienų klijuoti tapetais. Nors galima įsigyti ilgaamžiškesnių, plaunamų vinilinių tapetų, vietoj jų ji siūlytų rinktis aukštos kokybės ekologiškus plaunamus dažus. Jos nuomone, investavus į kokybiškas medžiagas - dažus, audinius, grindis - nereikės jaudintis dėl kiekvieno įbrėžimo, o jie turint vaikų neišvengiami.
Du Vaikai Viename Kambaryje: Iššūkiai Ir Sprendimai
Broliui ir sesei gyvenant viename kambaryje, privatumo norisi ne tik dirbant ar mokantis, bet ir ilsintis, todėl svarbu įrengti atskiras vietas miegui, o taip pat - žaislams, piešiniams ir knygoms tvarkingai laikyti. „Kurdami vaikų kambario interjerą, į viską žiūrėkite vaiko akimis, kad baldai ir kiti sprendimai būtų pritaikyti mažųjų ūgiui, o visi daiktai - lengvai pasiekiami. Tuomet galėsite tikėtis, kad kaskart paimti jie grįš į savo vietą, o kambarys išliks tvarkingas.
Galvojant apie vaikų kambario spalvas, svarbu nuspręsti, kuri iš jų bus pagrindinė ir vyraus visame interjere. Vaikų džiaugsmui (ir deryboms) kambaryje galima statyti dviaukštę lovą. Ji, kaip ir kiti vaikiški baldai, žaislai ar aksesuarai iš mūsų asortimento, atitinka aukštus saugumo reikalavimus. Be to, neužimdama daug vietos, leidžia turėti dvi privačias miego vietas.
Pirmasis mokyklinis stalas vaikams ypač svarbus. Jis turi būti patogus, saugus naudoti ir, pageidautina, reguliuojamo aukščio, kad prisitaikytų prie augančio vaiko. Dar didesni reikalavimai keliami vaikiškoms darbo kėdėms. Prie rašomojo būtina ergonomiška, stabili ir lengvai valoma kėdė su reguliuojamu atlošu ir sėdimąja dalimi.
Jei namuose jau turite spintą, tačiau jūsų netenkina jos vidinis išdėstymas, seną baldą galite patobulinti, pridėdami papildomų lentynų, stalčių ar dėžučių. Žaidimų zonai galima parinkti daiktų laikymo baldus, kuriuos galima papildyti lentynėlėmis arba skirtingų spalvų ir dydžio dėžėmis. Laikyti žaislus dėžėse - sumanus sprendimas, nes taip juos lengva surūšiuoti, o pažaidus sudėti atgal. Kad būtų dar patogiau, ant dėžučių galima užklijuoti lipdukus su užrašais, nurodančiais, kas viduje.
Užuolaidos skirtos ne tik langams uždengti, kad miegas būtų ramesnis. Jei turite didelį kambarį, vietoj vieno kilimo galite turėti kelis, skirtingo dydžio, storio ar spalvų. Minkštas kilimas sugers žingsnius ir nepažadins šalia miegančio broliuko ar sesutės, jei kuris nors iš vaikų naktį sumanys nueiti į tualetą.
Nors vaikų kambaryje yra didelis langas, saulė į jį atsigręžia tik vakarais, tad viduje gana tamsu. Dauguma vaikų geriau išsimiega ir jaučiasi saugiau, kai kambaryje šviesu. Tačiau nebūtina visą naktį laikyti įjungtą bendrąjį apšvietimą.
Zonavimas: Atskiros Erdvės Skirtingoms Veikloms
Svarbūs dalykai įrengiant vaiko kambarį - suskirstyti jį zonomis: poilsio, darbo, žaidimų. Pasirūpinti, kad kiekvienoje iš jų būtų geras apšvietimas. Paaugusiam mažyliui, kuris jau pradeda eiti į būrelius, mokyklas svarbu užtikrinti kambaryje atskiras zonas. Erdvę, kurioje būtų patogu ruošti namų darbus, žaidimų erdvę, poilsio ir miego erdves. Šioms erdvėms svarbu pasirinkti patogius baldus, tam puikai tiks sėdmaišiai - įvairūs vaikiški foteliai, pufai.
Viena iš pagrindinių taisyklių, kurių reikėtų laikytis planuojant vaikų interjerą, yra patalpų suskirstymas į zonas. Anot specialistų, moksleivio kambaryje turėtų būti trys atskiros erdvės - žaidimų, poilsio arba miego ir mokymosi, kurios tiek vizualiai, tiek fiziškai būtų atskirtos viena nuo kitos.
Toks interjero planavimas yra būtinas, jei norime užtikrinti, kad vaikas neperdegtų nuo pernelyg intensyvaus mokymosi, be to, į zonas padalintas kambarys atrodo tvarkingiau. Sukurti tokią aplinką gali padėti prie rašomojo stalo pritvirtinta pertvara - ją galima panaudoti ir kaip piešimo lentą. Ieškant alternatyvų, galima įrengti žaidimų kampelį laisvalaikiui - tai ypač tinka 10-12 metų vaikams. Tokia zona turėtų atsirasto už rašomojo stalo arba jo šone, bet ne visiškai šalia. Tokiu būdu mokinys nematys savo žaislų, nesiblaškys ir bus linkęs mažiau švaistyti laiką.
Planuojant žaidimų zoną, joje rekomenduojama įrengti piešimui skirtą sieną, lentą ar molbertą, taip pat galima pastatyti magnetinę lentą. Čia būtų galima prikabinti piešinių ar tvarkaraštį, iš raidžių dėlioti žodžius, o vėliau - nuotraukas ar kitus daiktus. Taip pat pravers atskiras stalas, skirtas žaisti šachmatais, konstruoti kaladėlių statinius, dėlioti dėliones ar kurti rankdarbius. Nuo nulio įrengiant žaidimų zoną itin svarbu atsikratyti žaislų, kuriuos vaikas išaugo, ir sutvarkyti jų laikymo sistemą. Rekomenduojama daiktus suskirstyti į kategorijas ir sudėti į dėžes ar krepšius. Be to, išrūšiuodami žaislus kartu su vaikais, juos mokysite tvarkos.
Saugumas Ir Sveikata: Prioritetas Renkantis Medžiagas Ir Baldus
Renkantis baldus, saugumas turėtų būti pagrindinis veiksnys lemiantis jūsų pasirinkimą. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas. Vaikų kambaryje turi būti naudojamos nealerginės, natūralaus pluošto ir netoksiškos medžiagos, kurios nesukeltų Jūsų vaikui sveikatos sutrikimų.
Kadangi renkantis vaikų kambario baldus daugiausiai dėmesio tenka kokybei ir ilgaamžiškumui, sprendimą tėvai paprastai priima patys, o su vaikais galbūt labiau tariasi dėl tam tikrų interjero sprendimų ar tokių kambario akcentų kaip kilimas, lovų užtiesalai, pagalvės. Įsigyjant tokius dalykus vaikai turi daugiau galimybių išreikšti savo nuomonę ir norus. Žinoma, vyresni vaikai bei paaugliai įtraukiami ir į baldų įsigijimo procesą.
Erdvė Saviraiškai: Leiskite Vaikui Kurti Savo Istoriją
Suteikti mažiesiems kuo daugiau galimybių žaisti, atrasti ir kurti vaikų kambaryje siekia ir tinklaraščio „Living In A Farmhouse“ autorė Monika Vilčinskaitė. Kaip ir visame name, čia vyrauja švelnios ir nepernelyg ryškios palvos, derančios pro langus matomu vaizdu.
„Man buvo svarbiausia leisti vaikams kambaryje rašyti savo vaikystės istoriją - klijuoti lipdukus, eksponuoti savo piešinius. Tuo pačiu noriu, kad berniukai suprastų, jog baldų ir pačio kambario negalima niokoti, jį reikia saugoti, nes dėl jo tėvai labai stengėsi. Kol kas ši supratimą ugdyti pavyksta gana neblogai. Norėdami, kad vaikams kambaryje leisti laiką būtų įdomu, stengiamės sugalvoti įvairių žaidimų - pavyzdžiui, pastatyti kambaryje palapinę iš pledų ar iš senos kartoninės dėžės sukonstruoti parduotuvės prekystalį. Tuomet vaikai kambaryje būna užsiėmę ilgam“, - sako M. Vilčinskaitė.
M. Vilčinskaitė įsitikinusi, kad vaikams labai svarbu turėti savo kambarį, tačiau jis neturi asocijuotis su bausme ir fraze „eik į savo kambarį“. Tai turi būti vieta, kurioje smagu, jauku ir gera būti - vieta, kurioje laukia mamos vakaro pasaka su lopšine, kur šilti ir minkšti patalai, prisiminimai, spalvotos kreidelės bei visus metus žiemojantis sniego senis iš plastilino.
Anot psichologės, vaikams ne mažiau svarbūs yra ir garsai, galimybės juos atrasti, pažinti ir sukurti, dėl to mažųjų kambaryje verta pasirūpinti ir jiems skirtais muzikos instrumentais.
Vaiko kambario įrengimas gali būti sudėtingas ir daug laiko atimantis procesas, kuriam reikėtų skirti pakankamai dėmesio. Tik gerai apsvarsčius kiekvieną detalę ir kambario erdvių užpildymą galima imtis idėjų įgyvendinimo. Nuo sienų spalvos ir dekoro iki spintos ar lovos vaikams: apgalvokite kuo daugiau detalių, nes tai yra vienintelis raktas į universalų ir laikui nepavaldų kambario dizainą.
Panašus:
- Vaikų žaidimų kambarys Akropolyje: pramogos, kainos ir atsiliepimai
- Pupa vaikų kambarys: stilingi baldai ir interjero idėjos
- „Mega“ vaikų kambarys: pramogos ir žaidimai visai šeimai!
- Vaikų civilinės saugos iniciatyvos Lietuvoje: Įkvepiančios veiklos nuo piešinių parodų iki realių pratybų
- 10 Geriausių Loginiai Stalo Žaidimai Vaikams: Atraskite Smagumą ir Ugdykite Protas!