Ne vienas yra girdėjęs apie pažangų ir išskirtinį vaikų auklėjimą visai netoli nuo Lietuvos - Norvegijoje, kur įsikūrę apytiksliai 35 000 mūsų tautiečių. Skandinavijos šalių reitingai pagal vaikų socialinius įgūdžius ir mokslo gebėjimus lenkia net pačias pažangiausias pasaulio šalis. Kaip ten sekasi gyventi jaunoms mamoms-lietuvaitėms?
Motinystės atostogos ir socialinė sistema Norvegijoje
Esu labai patenkinta jų socialine sistema. Mama ir tėtis - abu yra lygiaverčiai vaiko atžvilgiu, dėl to mama ir tėtis turi po lygiai 12 savaičių išeiti vaiko priežiūros atostogų, o likusios 32 savaitės yra dalijamos. Tėvai nusprendžia, kuris ims tą laikotarpį arba jį pasidalina vėlgi pusiau. Gimdymo atostogų moteris išeina likus 3 savaites iki gimdymo. Bet jei besilaukianti jaučiasi blogai ir darbdavys negali suteikti lengvinančių darbo sąlygų, tuomet, gavus darbdavio sutikimą, gimdymo atostogų moteris gali išeiti jau nuo 24 savaitės. Nėščiosios atostogos apmokamos 100 proc., o vaiko priežiūros atostogos - 80 proc.
Jekaterina pasakoja, jog Norvegijoje motinystės atostogos yra skiriamos dvylikai mėnesių, iš kurių du mėnesiai yra skirti tėčiui. Todėl mama turi tik 10 mėnesių prižiūrėti mažylį. Iš tų dvylikos mėnesių pirmuosius mėnesius privalo turėti pati mama, paskui šią užduotį perima tėtis.
Jekaterinai antrina Alda, kuri su vyru ir savo 4 metų mažyliu Norvegijoje gyvenimą kuria jau aštuonerius metus. „Kalbant apie motinystės atostogas, kaip ir Lietuvoje, mamos turi galimybę rinktis. Kokį apmokėjimą mama nori gauti, prasidėjus „atostogoms“, priklauso nuo to, daugiau ar mažiau laiko ji nori skirti naujagimiui. Galima rinktis 80 procentų apmokėjimą nuo uždirbamos sumos, tada mamai priklauso 49 savaitės, arba galima pasirinkti visą apmokėjimą, tuomet lieka mažiau laiko. Tėtis išvis gauna dešimt savaičių tėvystės atostogoms“.
Nėščiųjų priežiūra Norvegijoje
Čia sistema tokia: tol kol nėštumas nepasiekė 12 savaitės, niekas tavęs netikrins, nes, manoma, kad per 12 savaičių visko gali nutikti vaisiui ir gydytojai nesikiša, nes tai natūralus procesas. Ultragarso tyrimai, jei viskas gerai, atliekami tik du kartus. Visa besilaukiančios priežiūra rūpinasi pribūvėja. Ji nėštukę psichologiškai ruošia motinystei, moko žindyti, supažindina su gimdymo, nuskausminamaisiais būdais ir panašiai.
Visus 9 mėnesius mane apžiūrėjo šeimos gydytoja - būdavo matuojamas pilvukas, svoris, atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas, klausoma vaikučio širdelės plakimo. Per visą nėštumą nė karto neteko apsilankyti pas ginekologą, nedarė jokių vaisiaus tyrimų, išskyrus ultragarso (20 savaitę), kuris čia atliekamas tik vieną kartą. Norvegijoje nėštumas - natūralus dalykas, kur medicina atlieka minimalų vaidmenį.
Gimdymo ypatumai Norvegijoje
Gimdžiau Norvegijoje. Gydytojai yra tik už natūralų gimdymą. Jei esi ant ribos ir gali pati gimdyti, tai jie iki paskutinės minutės tikrins, kad įsitikintų, kad galima ir be cezario sekcijos apseiti. Priežiūra yra labai gera, bet jei gimdai sezonu, t.y. vasaros metu, galbūt ir mažiau dėmesio gauni… Bet šiaip visada viena seselė būna šalia tavęs, visada stengiasi tau padėt.
Vaikų darželiai Norvegijoje: valstybiniai ir privatūs
Norvegijoje yra įprasta, kad vaikas pradeda eiti į darželį nuo vienerių metukų. Maniškė eina į privatų darželį, nes valstybiniame nebuvo vietos, be to, mes norėjome ją leisti ne nuo mokslo metų pradžios, o nuo tada, kai jai suėjo metukai. Skirtumas tarp valstybinio ir privataus nėra labai didelis. Piniginiu atžvilgiu skiriasi labai ne daug.
Darželis, į kurį mes leidžiame, dirba nuo 6:30 iki 17:00 val. Pusryčiai vaikams patiekiami, kada vaikas ateina į darželį, bet būtinai turi atvesti iki 8:15 val., kad vaikas gautų pusryčius. Du kartus per savaitę vaikai valgo avižinių dribsnių košę, o likusias savaitės dienas - sumuštinius. Kiekvienas vaikas gali rinktis ką nori dėti ant sumuštinio. Užsiėmimai prasideda nuo 9:30 val., nes visi vaikai turi būti atvesti iki 9:00 val. Apie 11:00 val. būna pietūs, du kartus per savaitę šiltas maistas, o kitas dienas - sumuštiniai. Ir tada po pietų dažniausiai eina miegoti. Auklėtojos atsižvelgia, jei tėvai yra pasakę, kad vaikas turi būti migdomas, nes kiekvieną vaiką migdo atskirai jo vežimėlyje lauko pavėsinėje. Jei tėvai nusprendžia, kad vaikas nemiegos pietų miego, tai jo ir nemigdo. Po pietų miego 14:00 val. vaikams duodami vaisiai ir sumuštiniai.
Norvegiška darželių sistema esu patenkinta.
Skirtumas tas, kad privatų darželį vaikas gali pradėti lankyti, kada tėveliai pageidauja, o valstybinį - tik nuo rugpjūčio mėnesio.
Norvegiški darželių ypatumai
Abi mamytės sutinka, jog Norvegijoje yra nemažai dalykų, kuriuos Lietuvoje laikytume keistenybe. Pavyzdžiui, čia niekas neverčia vaikų miegoti pietų miego, o tai Lietuvoje yra privaloma.
„Vaikų iki 3 metų pietų miego sistema man pasirodė itin keista. Negaliu teigti, kad visi Norvegijos darželiai taiko tokį patį metodą, nes žinau, jog didelių miestų darželiuose vaikai yra guldomi pietų miego taip pat, kaip ir Lietuvoje. Bet kai pirmą kartą su vyru pamatėme, kaip mūsų vaikas miegos čia, nustėrome, nes mažyliai miega ne lovelėse, o tėvų atvežtuose vežimėliuose. Įdomiausia buvo tai, kad vežimėliai stovi namelyje darželio kieme, panašiame į pavėsinę, žinoma ten yra stogas ir tvirtos sienos, bet stebino tai, kad vaikai miega toje nešildomoje patalpoje kiaurus metus, o žiemą Norvegijoje juk siaubingai šalta.
„Dar vienas keistas dalykas, kuris mus nustebino, - adaptacija. Prieš pradedant sūnų leisti į darželį, auklėtojos pasiūlė, jog vienas iš tėvų dvi savaites prieš lankymą ateitų kelioms valandoms su vaiku į darželį ir taip jį pratintų prie naujos aplinkos. Todėl aš po dvi valandas būdavau su vaiku darželyje, su juo žaisdavau ir stebėjau, kaip jis po truputį adaptuojasi. Kai pradėjome vaiką į darželį leisti reguliariai, jam vis tiek buvo sunku atsiskirti nuo manęs ar vyro, todėl su auklėtojomis visi nusprendėme, kad mano vyras, atvedęs vaiką, pasiliks kartu vienai valandai.
Jekaterina sako, kad maisto atžvilgiu Norvegijoje irgi yra šiek tiek kitaip nei Lietuvoje: „Retai kuriame darželyje galima tikėtis šilto maisto, dažniausiai tėvai turi įdėti savo krepšelį su maistu, bet vaikai nesiskundžia tokiu gyvenimo būdu. Mažyliai darželyje aprūpinami šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Taip norvegai supranta sveiką gyvenimo būdą - valgyti sumuštinį pietums jiems yra tiesiog normalu. Tikriausiai dauguma lietuvių nusistebės, kaip vaikas gali nevalgyti šiltų pietų ar vakarienės? Bet faktas, kuris priverčia susimąstyti, yra toks, kad vidutinė gyvenimo trukmė Norvegijoje yra apytiksliai 82 metai. Todėl aš dažnai keliu klausimą, ar tikrai tai reiškia, kad šalti pietūs vaikams yra labai blogai?
„Kai vaikas, grįžęs iš darželio, paprašė manęs rytojui pietums įdėti batono su sviestu ir pieno, nustebau. Mūsų šeimoje toks maistas nėra dažnai valgomas. Apskritai, mes labai daug dėmesio skiriame valgymo kultūrai, maisto gaminimui. Mes dažnai gaminame sunkiai paruošiamus, lietuviškus patiekalus, dedame juos vaikui į darželį. Po to kalbėdamasi su darželio auklėtojomis supratau, kad batonas su sviestu ir pienas - jokia keistenybė Norvegijos darželyje.
„Norvegijoje gana populiarūs lauko darželiai. Kaip žinoma, čia dažnai pučia stiprūs vėjai, neretai būna šalta, dėl to labai jaudinomės, kad vaikas per šalčius nebus prižiūrėtas. Bet būtent šitaip čia vaikai yra grūdinami, jie į lauką eina bet kokiomis oro sąlygomis, pučiant vėjui ar sningant. Tikiu, kad vaiko peršalimui labai didelės įtakos turi tėvų požiūris. Mes nuo mažens savo berniuką pratinome prie grūdinimosi, aišku, neperžengdami ribų.
Vaikų ugdymas ir mokyklų sistema Norvegijoje
Iki aštuntos klasės Norvegijoje nėra tokios vertinimo sistemos kaip Lietuvoje. Žemesniųjų klasių vaikai daug dalykų mokosi žaidimo forma. Nėra kažkokio nesuprantamo spaudimo, kad vaikas privalo mokytis skaityti ar rašyti.
„Nuo aštuntos klasės į vaiko laimėjimus pradedama žiūrėti rimčiau, prasideda vertinimas. Vienas iš geriausių švietimo sistemos Norvegijoje bruožų yra tai, kad mokytojas pats negali spręsti, kokį pažymį parašyti moksleiviui. Tarkime, atlikdamas testą, moksleivis gauna tam tikrą rezultatą ar procentinę dalį, kuri jau yra nustatyta testo sudarytojų, tai ir parodo, kiek vaiko darbas yra vertas.
Norvegijoje yra įprasta, kad 16 metų sulaukęs vaikas dirbtų, nes tėvų tikslas yra supažindinti vaiką su darbo rinka, kad galėtų lengviau pasirinkti, ką mokytis ateityje.
Aš nesu ta mama, kuri auklėja lietuviškai ar norvegiškai, auklėju taip, kaip man atrodo geriausia. Aš leidžiu labai daug, bet dienotvarkę mes turime visada.
Štai keletas vaikų ugdymo Norvegijoje ypatumų, kuriuos sužinojau kelionės metu:
- Nėra blogo oro. Vaikai jau darželyje mokomi, kaip rengtis kiekvienu metų laiku. Tai reiškia, kad ne tėvai rūpinasi ką jis šiandien dėsis, o pats vaikas jau žino, ką ir kada reikia apsirengti.
- Vaikai per pertraukas vedami į lauką bet kokiu oru: ar lyja, ar sninga - nesvarbu. Manoma, kad vaikščiodamas bei lakstydamas gryname ore vaikas grūdinasi ir tuo pačiu pailsi, sukaupia jėgas kitai pamokai.
- Mokykloje vaikams dėstomos gamtos pamokos. Būtent jose vaikams aiškinama, kaip tinkamai rengtis, atsižvelgiant į oro prognozę. Pavyzdžiui, jei lauke minus dešimt, tu turi būti apsirengęs kaip kopūstas - keliais rūbų sluoksniais. Pirmasis sluoksnis glaudžiai prigludęs prie kūno: vilnonės apatinės kelnės ir marškinėliai. Antrasis sluoksnis, viršutiniai rūbai - džinsai, džemperis ir t. t. Trečias sluoksnis - šiltas, atsparus drėgmei apsiaustas, tokie pat šilti, atsparūs drėgmei batai, pirštinės, vilnonė kepurė.
- Maitinimas. Karštas maistas mokyklose nenumatytas. Tėvai vaikams paruošia sumuštinius, bandeles, vaisius, jogurtus, sudeda juos į plastikinius indelius. Tarp pamokų yra pusantros valandos pertrauka, kurios metu galima pavalgyti. Saldumynai draudžiami: jokių limonadų, saldumynų, traškučių. Riešutai taip pat draudžiami - kad išvengti alergijos atvejų. Visose mokyklose ir darželiuose kabo lentelės: “Nuts Free Zone” (“Laisva nuo riešutų zona”).
- Savarankiškumas. Jau pirmoje klasėje vaikai patys keliauja į mokyklą, tėvai tik juos prižiūri. Vaikai eina į mokyklą savarankiškai, be tėvų. Automobiliais stengiamasi jų nevežti, tik išskirtiniais atvejais. Be mokyklinio krepšio, visi nešasi - pietus.
Sveikatos priežiūra ir požiūris į ligas
Norvegų vaikai serga dažnai, kaip ir lietuvių, tik čia niekas į ligas dėmesio nekreipia. Tad mes gydomės patys namuose, o vaistus parsivežame iš Lietuvos. Nes čia vaistų… paprasčiausiai nėra. Žinoma, yra vaistinės, bet vaistai parduodami tik su receptais, o jų niekas neišrašinėja, jei nebūna mirtinas atvejis. Be recepto nieko nenusipirksi.
Prieš porą dienų mano vaikas stipriai suviduriavo, nuėjome į vaistinę paklausti, gal turi kokių nors vaistų. Vaistininkė liepė duot kokakolos, o jei nepraeis - kreiptis į ligoninę. Tik žuvų taukai čia toleruojami - gydytojai juos liepia kūdikiams duoti nuo 3 mėnesių.
Norvegijoje, jei vaikas turi 38 laipsnių temperatūrą, tai nėra priežastis neiti į mokyklą. Skaudant galvai arba peršalus gydytojas gali išrašyti žaliąjį receptą, tai yra rekomenduoti pasivaikščioti miške. Čia medicin0s priežiūra organizuota pagal principą “Skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas“. Sakydamas, jog sergate, pripažįstate, kad esate tingus ir neatsakingas: nesportavote, nesigrūdinote, todėl ir susirgote.
Laisvalaikis ir tradicijos
Nė viena mūsų pažįstamų norvegų šeima, turinti mažų vaikų, nesamdo auklių. Vaikų laisvalaikis ir sportas susiję su sezonu. Žiemą populiaru slidėmis ir į mokyklą čiuožti, ir savaitgaliais su šeimomis važiuoti į kalnus paslidinėti. Vasarą važinėjama riedlentėmis, dviračiais, žaidžiami paplūdimio žaidimai. Labai populiarus futbolas, rankinis, tinklinis. Didelė dalis šeimų per vaikų atostogas keliauja svetur pasiilsėti, pažinti kitas šalis.
Čia labai populiarūs čirviniai blynai, Norvegijoje vadinami „vafler“, vaikai juos net prie parduotuvių kepa, taip užsidirbdami pinigų. Esant geram orui norvegai mėgsta grilyje keptas dešreles su blyneliu ir daržovėmis, grilyje kepami įvairūs kepsniai, lašiša, daržovių vėrinukai. Per šv. Kalėdas kepama kiaulienos šoninė, per šv. Velykas kepama aviena.
Apibendrinimas
Reziumuojant, abi mamytės džiaugiasi savo vaikų ugdymu Norvegijos darželiuose bei mokykloje, o švietimo sistemą vertintų vienu iš aukščiausių balų, nes tai, kaip vaikai ugdomi, nekelia jokių abejonių.
žymės: #Vaikai #Vaika #Darzelyje