Su vienokia ar kitokia alergija susiduria daugelis žmonių - tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Čiaudulys, akių niežulys, odos bėrimai ar net kvėpavimo sunkumai - tai tik keli simptomai, su kuriais susiduria jautresni asmenys. Alergiją gali sukelti įvairūs veiksniai: žiedadulkės, dulkės, pelėsis, gyvūnų plaukai, maistas ar net buitinė chemija. O kaip palengvinti šiuos simptomus, ir ar įmanoma visiškai jos atsikratyti? Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias alergijos formas, simptomus ir veiksmingus būdus, kaip sumažinti jų pasireiškimą. Sužinosite, kaip gydytis nuo pavasarinės alergijos, kokie vaistai ir natūralios priemonės gali padėti bei kada būtina kreiptis į gydytoją.
Dažniausi alergijos simptomai
Alergija - tai neįprasta imuninės sistemos reakcija į paprastai nepavojingas medžiagas, vadinamas alergenais. Ši reakcija gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo to, kokio tipo alergija veikia žmogų - ar tai sezoninė, maisto, kontaktinė, ar kvėpavimo takų. Todėl labai svarbu atpažinti pagrindinius simptomus ir jų neignoruoti. Taigi, kas mūsų kūne alergijos atveju pažeidžiama labiausiai?
- Kvėpavimo takai: Daugelį kamuoja nuolatinis čiaudulys, ypač rytais ar būnant lauke. Taip pat gali pasireikšti nosies užgulimas arba nuolatinis skaidrių išskyrų tekėjimas. Dažnai gali būti juntamas ir gerklės niežulys, „kutenimo“ pojūtis, o taip pat dažnas simptomas - sausas kosulys ar net švokštimas, dusulys (kai alergija komplikuojasi astma).
- Akys: Gali pasireikšti akių niežėjimas, paraudimas, ašarojimas, patinimas aplink akis ir netgi jautrumas šviesai. Šie požymiai dažnai apsunkina kasdienybę ir dažnai painiojami su peršalimu.
- Oda: Gali kamuoti įkyrus niežėjimas, ypač lokalizuotas (pavyzdžiui, aplink akis, rankas, kaklą). Gali būti pastebimi bėrimai, paraudimas, dilgėlinė. Taip pat dažnai kankina ir sausa, pleiskanojanti oda.
- Virškinimas (maisto ar vaistų alergijos atveju): Gali pasireikšti pykinimas, pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas, o kartais ir burnos niežulys, patinimas ar net kvėpavimo takų uždegimas.
- Rimtesniais, sunkios alergijos atvejais, gali pasireikšti anafilaksija - tai stipri alerginė reakcija, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Jai būdingas lūpų ar liežuvio tinimas, dusulys, švokštimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės netekimas. Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba.
Kaip sumažinti alergijos simptomus?
Nors visiškai išvengti alergijos dažniausiai neįmanoma, yra daugybė būdų, kaip ją valdyti ir sumažinti nemalonius pojūčius. Svarbiausias žingsnis - identifikuoti alergeną ir imtis priemonių jam išvengti ar sušvelninti reakciją. Taigi, kaip sumažinti alergijos simptomus kasdienybėje?
- Venkite kontakto su alergenais. Pavasarinės alergijos atveju stenkitės kuo mažiau laiko praleisti vietose, kur alergenų daugiausia, o namus vėdinkite tik po lietaus ar labai anksti ryte. Reguliariai plaukite plaukus ir keiskite drabužius grįžę iš lauko, nes žiedadulkės kaupiasi ir ant audinių. Taip pat galite naudoti oro valytuvus su HEPA filtrais ir dažniau valyti dulkes namuose bei plauti grindis.
- Skalaukite nosį. Naudokite jūros vandens tirpalą arba kitas nosies praplovimo priemones. Tai padeda pašalinti alergenus iš gleivinės, mažinti paburkimą ir kvėpavimo sunkumus.
- Stiprinkite imuninę sistemą. Įtraukite į mitybą vitaminą C, omega-3 riebalų rūgštis, probiotikus - šios medžiagos padeda reguliuoti imuninį atsaką. Venkite perdirbto maisto, cukraus pertekliaus, alkoholio - jie gali sustiprinti uždegiminius procesus.
- Naudokite fizines apsaugos priemones. Akiniai nuo saulės apsaugo akis nuo tiesioginio žiedadulkių kontakto. O kaukės (pavyzdžiui, medicininės ar medžiaginės) sumažina įkvepiamų alergenų kiekį.
- Stebėkite savo reakcijas. Pildykite simptomų dienoraštį - tai padės nustatyti, kas tiksliai sukelia reakciją ir kokiu paros metu simptomai stipriausi. Taip galėsite laiku imtis priemonių simptomų palengvinimui arba koreguoti gydymą.
Kas padeda nuo alergijos?
Kai simptomai tampa nuolatiniai arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, dažnas žmogus pradeda ieškoti veiksmingų sprendimų. Kas padeda nuo alergijos - priklauso nuo jos tipo, simptomų stiprumo ir individualios organizmo reakcijos.
- Antihistamininiai vaistai. Tai dažniausiai naudojami preparatai alergijos simptomams slopinti. Jie mažina čiaudulį, nosies varvėjimą, akių niežėjimą. Gali būti geriami (tabletės), nosies purškalai ar akių lašai. Be to, naujos kartos antihistaminai (pavyzdžiui, loratadinas, cetirizinas) nesukelia mieguistumo ir tinka ilgalaikiam vartojimui.
- Nosies kortikosteroidai. Ypač veiksmingi esant alergijos sukeltam nosies užgulimui. Tinka sezoninei alergijai ir netgi visus metus trunkantiems simptomams slopinti.
- Akių lašai. Padeda esant alerginiam konjunktyvitui - akių niežėjimui, paraudimui, ašarojimui. Dažnai turi antihistamininį arba raminamąjį poveikį.
Bet atminkite, jei simptomai užsitęsia ilgesnį laiką arba pasunkėja, savigyda nėra geriausias sprendimas - kreipkitės į gydytoją, kuris padės pasirinkti tinkamiausią variantą pagal jūsų sveikatos būklę.
Kaip gydytis nuo pavasarinės alergijos?
Pavasarinė alergija, dar vadinama sezonine alergija arba šienlige, yra dažniausiai pasitaikanti alergijos forma. Ji pasireiškia tada, kai ore padidėja žiedadulkių koncentracija, ypač žydint medžiams (beržams, alksniams, lazdynams) ir vėliau - žolėms. Simptomai dažnai kartojasi kasmet, todėl labai svarbu žinoti, kaip gydytis nuo pavasarinės alergijos, kad šis sezonas netaptų tikra kančia.
- Pradėkite gydymą iš anksto. Jei žinote, kad turite sezoninę alergiją, vaistus nuo alergijos rekomenduojama pradėti vartoti likus 1-2 savaitėms iki žiedadulkių sezono pradžios. Tai leidžia „paruošti“ organizmą ir išvengti stipraus atsako.
- Reguliariai naudokite paskirtus vaistus. Antihistamininiai preparatai - padeda sumažinti čiaudulį, akių niežėjimą, nosies varvėjimą. O kortikosteroidų nosies purškalai veiksmingi ilgalaikiam simptomų valdymui, ypač jei užgulta nosis. Tuo tarpu akių lašai gali padėti nuo akių niežėjimo ir paraudimo.
- Venkite kontakto su žiedadulkėmis. Uždarykite langus, kai žiedadulkių koncentracija didžiausia. Nedžiovinkite skalbinių lauke - ant jų kaupiasi žiedadulkės. Po buvimo lauke nusiplaukite veidą, rankas ir persirenkite. Naudokite oro valytuvus su HEPA filtrais, ypač miegamuosiuose.
- Apsaugokite odą ir gleivines. Nešiokite akinius nuo saulės, kurie sumažina kontaktą su akimis. Jei reikia - dėvėkite medicininę kaukę, ypač kai vėjuota.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugelį lengvų alergijos simptomų galima valdyti savarankiškai vartojant nereceptinius vaistus ar paprastomis prevencinėmis priemonėmis, yra situacijų, kai būtina profesionali medicininė pagalba. Negydoma arba netinkamai valdoma alergija gali pabloginti gyvenimo kokybę, sutrikdyti miegą, darbingumą ir net pereiti į rimtesnes ligas, tokias kaip astma. Tad kreipkitės į gydytoją, jeigu:
- Simptomai kartojasi kiekvieną sezoną ir stipriai trukdo kasdienei veiklai (pavyzdžiui, čiaudulys, nosies užgulimas, akių niežėjimas visą dieną).
- Naudojami vaistai nepadeda arba jų poveikis trumpalaikis.
- Atsiranda kvėpavimo sunkumai, dusulys, švokštimas - tai gali rodyti alerginę astmą.
- Pasireiškia sunkiai gydomi bėrimai, niežulys ar kontaktinis dermatitas.
- Įtariate alergiją maistui ar vaistams - tokiu atveju reikalingi tikslūs tyrimai ir stebėsena.
- Simptomai pasireiškia vaikui.
Ką gali pasiūlyti gydytojas esant alergijai?
Nors daugelis žmonių alergiją vis dar laiko tik sezoniniu nepatogumu, iš tiesų tai gali būti rimta ir gyvenimo kokybę trikdanti būklė. Gydytojas alergologas gali padėti ne tik suvaldyti simptomus, bet ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Pirmiausia atliekami tikslūs alerginiai tyrimai - odos dūrio testai arba kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti specifinius alergenus. Priklausomai nuo rezultatų, gydytojas gali koreguoti vartojamus vaistus - parinkti stipresnius, ilgiau veikiančius ar labiau individualiai pritaikytus preparatus. O vienas pažangiausių sprendimų - imunoterapija, tai ilgalaikė gydymo forma, kuri palaipsniui „perprogramuoja“ organizmo reakciją į alergenus. Be to, konsultacijos metu galima aptarti gyvenimo būdo pokyčius - nuo aplinkos valymo iki mitybos ar buities įpročių, kurie padeda ženkliai sumažinti kontaktą su alergenais.
Alergijos diagnostika
Norint nustatyti, ar žmogus alergiškas, atliekami specialūs tyrimai.
- Odos dūrio mėginiai: Tai greitas alergijos nustatymo būdas. Alergenų lašai lašinami ant dilbio odos, tuomet oda įduriama adata ir po 15 minučių vertinami rezultatai. Paraudimas ir patinimas dūrio vietoje rodo alergiją.
- Kraujo tyrimas: Laboratorijoje nustatomi specifiniai imunoglobulinai E tam tikram alergenui. Tai padeda išsiaiškinti jautrumą namų dulkių erkėms, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ar pelėsiniams grybams.
Imunoterapija
Specifinė imunoterapija yra gydymo būdas, kai palaipsniui didinama gydomojo alergeno dozė. Tai padeda organizmui priprasti prie alergeno ir sumažinti reakciją į jį. Gydymas trunka mažiausiai trejus metus. Imunoterapija gali būti taikoma sergantiems alerginiu rinokonjunktyvitu bei alergine bronchų astma.
Apie vieną iš jų, imunoterapiją, kurios veiksmingumas gydant alergiją žiedadulkėms, dulkių erkutėms, gyvūnams siekia 60-80 proc., o vabzdžiams - netgi 90 proc., pasakoja Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro alergologė, klinikinė imunologė dr. - Tai organizmo pripratinimas prie tam tikro alergeno, tolerancijos tam alergenui sukėlimas. Organizmas nustoja reaguoti į alergeną neteisingai, pradeda jį toleruoti ir nekyla alerginių ligos simptomų.
Imunoterapiją žiedadulkių alergenais paprastai pradedame po to, kai praeina žydėjimo sezonas. Nedarome to paūmėjimo metu, sulaukiame, kol visi augalai (ir būtinai beržai) nužydės. Taip pradedame ruoštis kitam sezonui. Darome tai ambulatoriškai - imunoterapiją skiriame poliklinikoje.
Imunoterapijos tipai:
- Poodinė imunoterapija: Alergenas suleidžiamas po oda, panašiai kaip skiepas.
- Poliežuvinė imunoterapija: Pacientas pats geria lašiukus arba tabletes po liežuviu.
Tiek įkvepiamų, tiek vabzdžių alergenų imunoterapijos trukmė literatūroje nurodoma kaip 3-5 metai. Taikant imunoterapiją vabzdžių alergijos atveju, rekomenduojamas šiek tiek ilgesnis gydymas. Kalbant apie įkvėpiamuosius alergenus, dažnai užtenka trejų metų. Tačiau turiu nemažai pacientų, kurie imunoterapijos metu jaučiasi gerai, po jos nori tai tęsti šiek tiek ilgiau, kad gera savijauta išliktų.
Deja, imunoterapija alergenais Lietuvoje nėra kompensuojama. Už alergenų preparatus pacientas moka pats, išskyrus vabzdžių imunoterapiją - ji yra nemokama.
Alergijos ir mityba
Neretai galima išgirsti nuomonę, kad alergijos - nepagydomos, tad su jomis būtina tiesiog susigyventi. Vis tik, maisto alergiją vaikai dažniausiai išauga, o alerginės slogos simptomai taip pat kartais savaime praeina. Tačiau galimas ir kitas variantas, kai žmogus laiko katę, yra įsijautrinęs katės plaukams ir galvoja, kad taip jis savo organizmą pripratins prie alergeno, tačiau įvyksta priešingas rezultatas. Negana to, kad alerginė sloga sustiprėja, bet prie jos dar prisideda bronchinė astma.
Svarbu atkreipti dėmesį į didžiausius alergenus. Pavyzdžiui, vaikus neretai alergizuoja karvės pienas, kiaušinis, kviečiai. Šie alergenai įeina į daugelio maisto produktų sudėtį, todėl svarbu išsiaiškinti, ar vaikui, kuriam atsirado bėrimai, nėra įsijautrinimo šiems baltymams. Vis dėlto, ji pamini ir alergijas, kurios dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Pavyzdžiui, alergija cheminėms medžiagoms, žuviai, vėžiagyviams, riešutams. Tai alergijos, kurios niekur nedings, net jei žmogus sveikai maitinsis.
Dažniausiai nustatomi alergenai
- Maisto: pienas, kiaušinis, riešutai, soja, žuvis (menkė).
- Įkvepiami: beržas, motiejukas, pelynas (kartusis kietis), pelėsis, šuo, katė, namų dulkių erkės.
Saulės alergija (fotodermatozės)
Daugelis mėgsta mėgautis saulės spinduliais. Jie ne tik maloniai šildo, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą bei savijautą. Visgi kartu saulės spinduliai gali sukelti ir įvairių odos problemų. Viena iš jų - saulės alergija, o tiksliau fotodermatozės. Dažnai jos prasideda netikėtai ir sukelia tokius simptomus kaip odos bėrimas, paraudimas, paburkimas, pleiskanojimas bei niežėjimas. Jokiu būdu nereikėtų ignoruoti šių simptomų, kadangi negydomos fotodermatozės gali pažeisti akių vokus, lūpas, veido, kūno ir galvos odą, nagus.
Fotodermatozės - odos ligos, kurias sukelia arba provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Iš viso išskiriama net iki 30 skirtingų fotodermatozių tipų.
Fotodermatozių tipai:
- Polimorfinė šviesos dermatozė (alergija saulei): Požymiai - paraudusi oda, niežtintys spuogai ir pūlingos pūslės.
- Saulės dilgėlinė: Veikiant UV spinduliams, odoje vyksta imuninės reakcijos. Požymiai - odos paraudimas, niežėjimas, į nudilginimą panašus bėrimas. Sunkiais atvejais gali išsivystyti anafilaksinis šokas.
- Fototoksinė reakcija: Išorinių priežasčių sukelta fotodermatozė, kurią sustiprina tam tikri geriami vaistai arba kosmetikos gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Simptomai panašūs į nudegimą saulėje: odos skausmas, paraudimas, uždegimas.
- Fotoalerginis dermatitas: Ląstelinis imuninis atsakas prieš ant odos patekusius saulės spindulių aktyvuotus junginius. Simptomai - odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas. Kartais atsiranda pūslelės arba į dilgėlinę panašios dėmelės.
Kaip išvengti saulės alergijos:
- Riboti buvimą saulėje, ypač kai ji aktyviausia (10-15 val.).
- Vengti staigaus, intensyvaus ir gausaus saulės spindulių poveikio.
- Laiką, praleidžiamą lauke, didinti palaipsniui, kad oda priprastų prie saulės.
- Dėvėti akinius nuo saulės ir nuo jos apsaugančius drabužius.
- Naudoti plataus spektro apsauginius kremus (apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažesnis nei 30, o dar geriau SPF 50+.
Namų aplinkos valymas
Jei žmogus kenčia nuo alergijos namų dulkių erkėms, visiškai išvengti šio alergeno neįmanoma, bet sumažinti jo kiekį galima. Pavyzdžiui, į naujus namus, kuriuose dar niekas negyveno, nereikia nešti senos pūkinės ar plunksninės patalynės. Jau esamą patalynę reikia kas kelis mėnesius skalbti. Čiužiniams, kilimams taip pat tiktų periodiškai atliekamas giluminis valymas.
Namuose dulkių valymą nuo paviršių turėtų atlikti tie šeimos nariai, kurie nėra alergiški namų dulkių erkėms. Jeigu tvarkytis privalo alergiškas asmuo, būtų protinga jam dėvėti prie veido priglundančią kaukę. Vaikai, alergiški namų dulkių erkėms, negali miegoti su minkštais žaislais, nebent jie būtų skalbiami kiekvieną savaitę. Jos nuomone, namuose palaikant švarą, vengiant didelio kiekio daiktų bei reguliariai skalbiant minkštus audinius, kuriuose gali kauptis namų dulkių erkės, nemalonius alergijos simptomus galima palengvinti.
Alergijos gydymas vaistais
Vaistai nuo alergijos gali padėti sumažinti arba pašalinti įvairius alergijos simptomus, tokius kaip čiaudulys, nosies užgulimas, akių niežėjimas ir odos bėrimai. Alergijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kaip organizmas reaguoja į alergeną ir kaip stipriai sureaguoja imuninė sistema. Alergijos dažniausiai pasireiškia nosies, akių, odos ir kvėpavimo takų srityse.
Vaistų tipai:
- Antihistamininiai vaistai: Blokuoja histamino - pagrindinio alerginės reakcijos sukėlėjo - poveikį. Jie padeda sumažinti čiaudulį, nosies užgulimą, akių ašarojimą ir niežėjimą.
- Nereceptiniai vaistai nuo alergijos: Dažnai pasirenkami lengviems ar vidutinio sunkumo simptomams malšinti. Jie gali būti tablečių, nosies purškalų ar akių lašų pavidalu.
Alergijos ir amžius
Alergija žiedadulkėms gali susilpnėti, sustiprėti ar daugybę metų tiesiog nesikeisti. Vis tik, mokslas įrodo, kad po 65 metų amžiaus alergija dažniausiai susilpnėja, mat imuninė žmogaus sistema tampa nebe tokia aktyvi.
Patarimai alergiškiems žmonėms
- Alergiškiems žiedadulkėms žmonėms ji rekomenduoja namuose valyti paviršius drėgna šluoste, mat žiedadulkės pro langus nesunkiai patenka į gyvenamąsias patalpas.
- Taip pat rekomenduotina drabužių nedžiovinti lauke.
- Šiltuoju metų sezonu po pasivaikščiojimo lauke verta nusiprausti po dušu arba pasistengti bent nusiprasti veidą: išplauti nosį ir akis.
- Alergijai palengvinti patarčiau po pasivaikščiojimo viršutinius rūbus išskalbti, o tuos, kurių skalbti negalima - laikyti atskiroje patalpoje.
- Augintinius po pasivaikščiojimo lauke taip pat rekomenduotina nuprausti, mat jų kailis - puiki žiedadulkių „gaudyklė“.
Ji sako, kad šiuo metu internete galima rasti įvairių programėlių, kurios parodo žiedadulkių koncentraciją ore. Tokių programėlių pagalba galima patikrinti, ar jau skraido žiedadulkės, kurioms žmogus alergiškas. Jei taip, verta pradėti naudoti priešalerginius vaistus arba išvykti į tą vietą, kurioje tuo metu nėra žiedadulkių.
Žydėjimo kalendorius
Medikė pabrėžia, kad kiekvienais metais augalų žydėjimas šiek tiek skiriasi nuo prieš tai buvusių metų. Vis tik:
- Vasario ir balandžio mėnesiais aktyviausios lazdyno ir alksnio medžių žiedadulkės.
- Gegužės mėnesį - beržo.
- Birželio ir liepos mėnesiais alergiškiems žmonėms pavojingiausios smilginės, varpinės žolės.
- Liepos pabaigoje, rugpjūtį ir rugsėjį žydi pelynas, ambrozija.
Panašus:
- Kaip saugiai nutraukti nėštumą liaudies metodais: tiesa ar mitas?
- Kaip Saugiai Atsikratyti Nėštumo: Patikimi Patarimai ir Efektyvios Rekomendacijos
- Kaip Nugalėti Gimdymo Baimę: Efektyvūs Patarimai Būsimoms Mamoms
- Nepraleiskite: Geriausi Vaikų Saugumo Internete Patarimai Tėvams!
- Sužinokite, kada nėštumo metu pasirodo pilvukas – svarbiausi etapai ir patarimai