Daugelį metų siekiant išvengti arba nutraukti nėštumą buvo kuriamos ir naudojamos žolinės kontraceptinės priemonės bei žoliniai gėrimai. Šie senoviniai metodai buvo tokie pat veiksmingi kaip ir šiuolaikiniai gimstamumą kontroliuojančių tablečių, kontraceptinių tablečių, geriamų kontraceptinių ar kitų populiarių kontracepcijos priemonių metodai.
Žolinė kontracepcija yra bendras terminas, apibrėžiantis vaistažoles, turinčias vaisingumą stabdančių savybių. Siekiant sumažinti vaisingumą, vaistažolės gali būti naudojamos keliais būdais. Kai kurie žoliniai preparatai turi tokių savybių, kurios paveikia kiaušides, kitos paveikia gimdą, kartais blokuoja ar net nutraukia hormonų gamybą.
Yra kai kurie žoliniai kontraceptikai, turintys savybę sutrukdyti implantacijai - tokios vaistažolės yra laikomos skubiomis kontraceptinėmis priemonėmis. Vyrams žolinės kontraceptinės priemonės padeda sumažinti natūralų spermos gaminimąsi.
Kai kurių žolinių kontracepcijos priemonių poveikis didėja palaipsniui, tad, siekiant išsaugoti šį kontraceptinį poveikį, jas reikia vartoti kasdieną. Tokie yra laukinė dioskorėja ir nimbamedis. Laukinė dioskorėja yra žinoma kaip puiki žolinės kontracepcijos priemonė.
Ji dar vadinama kasdieniniu liaudišku vaistu, kuris paskatina kontracepcijos veiksmingumą. Nimbamedžio aliejus yra liaudies medicinos priemonė, kilusi iš Indijos. Jis turi apsčiai medicinoje naudojamų savybių. Nimbamedžio aliejus ar nimbamedžio preparatai yra puikus žolinis kontraceptikas.
Jį gali vartoti tiek vyrai, tiek ir moterys. Moterys naudoja nimbamedžio aliejų kaip spermicidą, o vyrai šį kontraceptiką, stimuliuojantį trumpalaikį nevaisingumą, turėtų naudoti kasdieną oraliniu būdu.
Granato vaisius taip pat yra naudojamas kaip žolinis kontraceptikas, neleidžiantis pastoti. Kai kurie žoliniai kontraceptikai turi savybes, kurios veikia implantacijos procesą. Reikia nepamiršti, kad kiekviena vaistažolė gali įvairiai paveikti organizmą ir kad jokios dvi vaistažolės nėra tarpusavyje panašios savo galimybėmis apsaugoti nuo pastojimo.
Laukinės morkos (lot. Daucus carota) yra žinomos, kaip geriausios gimimo kontrolės priemonės. Yra manoma, kad laukinės morkos sėklos geriausiai sumažina vaisingumą. Laukinės morkos sėklos yra vadinamos „ryto po" rūšies kontraceptine priemone. Pačių sėklų valgyti nebūtina, nes iš laukinių morkų sėklų gali būti gaminamos ir tinktūros.
Kita medicininė vaistažolė, turinti labai veiksmingas kontraceptines savybes, yra legėstas. Jis buvo itin naudojamas senovėje ir buvo žinomas kaip nepaprastai veiksminga priemonė. Šiuolaikiniai tyrimai taip pat parodo kad legėstas yra ir galinga kontraceptinė priemonė.
Kitas legėsto pakaitalas buvo asafetida (kvapnioji ferula), tačiau jos poveikis nėra toks galingas kaip legėstas.
Anot publikacijos, senoviniuose Indijos tekstuose apie mediciną kinrožė arba Yogaratnakar yra įvardinama kaip turinti kontraceptinių savybių vaistažolė. Pasak šių tekstų, norint išvengti nėštumo, reikia tris dienas gerti šio augalo, sumaišyto su ryžių vandeniu ir melasa, pastiles. Panašios nuorodos apie šio augalo kontraceptines savybes buvo aptiktos ir Indonezijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Fidžio, Samoa, Vietnamo bei Šri Lankos medicinos tradicijose.
1977-1981 metais Indijoje Indijos medicininių tyrimų taryba tyrė šio augalo ekstraktų efektyvumą. Bandymai parodė, kad augalas sukelia nevaisingumo efektą. Tačiau po pirminio furoro tolimesnė tyrimų pažanga buvo gana lėta.
Persileidimas ir teisėtas nėštumo nutraukimas
Persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas iki 20 nėštumo savaitės, kuris gali įvykti dėl įvairių priežasčių. Svarbu suprasti, kad šis procesas gali sukelti rimtų fizinių ir emocinių pasekmių moters organizmui. Jei moteris svarsto apie nėštumo nutraukimą, reikia žinoti, kad yra teisėti ir saugūs būdai tai padaryti, kurie turi būti prižiūrimi sveikatos priežiūros specialistų.
Kas yra persileidimas?
Persileidimas yra savaiminis nėštumo nutrūkimas, dažniausiai įvykstantis per pirmąjį trimestrą (iki 12 nėštumo savaitės). Tai gali būti sukelta genetinių anomalijų, hormonų sutrikimų, infekcijų ar kitų sveikatos problemų. Persileidimas dažniausiai nėra moters kaltė, ir daugeliu atvejų jo negalima išvengti.
Persileidimo požymiai:
- Kraujavimas: Lengvas ar gausus kraujavimas iš makšties.
- Skausmas: Pilvo apačios spazmai arba stiprus pilvo skausmas.
- Kraujo krešuliai: Dideli krešuliai ar audiniai, išsiskiriantys iš gimdos.
- Nėštumo simptomų nutrūkimas: Staigus pykinimo, krūtų jautrumo ar kitų nėštumo simptomų dingimas.
Jei jaučiate šiuos požymius, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Teisėtas ir saugus nėštumo nutraukimas
Jei moteris nusprendžia, kad dėl asmeninių priežasčių nori nutraukti nėštumą, svarbu žinoti, kad teisėtos ir saugios procedūros, skirtos nėštumo nutraukimui, egzistuoja daugelyje šalių. Šie būdai yra prižiūrimi gydytojų ir turi mažesnę riziką moters sveikatai.
Galimi nėštumo nutraukimo būdai:
- Medikamentinis nėštumo nutraukimas: Šis metodas naudojamas per pirmąjį nėštumo trimestrą. Gydytojas skiria vaistus, kurie sukelia gimdos susitraukimus ir pašalina nėštumo audinius. Tai yra saugus ir veiksmingas būdas, kai atliekamas tinkamai ir prižiūrimas gydytojo.
- Chirurginis nėštumo nutraukimas: Tai atliekama atliekant procedūrą, vadinamą vakuumine aspiracija arba dilatacija ir išgrandymas (D&C). Chirurginis nutraukimas paprastai atliekamas, jei medikamentinis gydymas nėra tinkamas arba jei nėštumas yra pažengęs į vėlesnę stadiją.
Abi šios procedūros yra legalios daugelyje šalių ir atliekamos prižiūrint specialistams, siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti moters sveikatos saugumą.
Pavojai savarankiškai bandant sukelti persileidimą
Savarankiški bandymai sukelti persileidimą gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir itin pavojingi. Tai gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip:
- Sunki infekcija: Neteisingai atliekant nėštumo nutraukimą gali likti nėštumo audinių gimdoje, kas gali sukelti pavojingas infekcijas.
- Perforacija (gimdos sienelės pažeidimas): Jei bandoma naudoti pavojingus metodus, gali būti sužalota gimda, o tai gali sukelti ilgalaikį nevaisingumą ar net gyvybei pavojingą būklę.
- Sunkus kraujavimas: Nekontroliuojami metodai gali sukelti stiprų kraujavimą, kurį sunku sustabdyti be medicininės pagalbos.
- Emociniai ir psichologiniai padariniai: Persileidimas arba nėštumo nutraukimas gali sukelti rimtą emocinį stresą ir psichologines pasekmes, todėl svarbu turėti tinkamą psichologinę paramą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nėštumas yra nepageidaujamas, pirmasis žingsnis turėtų būti konsultacija su gydytoju arba ginekologu. Specialistas galės suteikti tikslią informaciją apie galimus sprendimus, taip pat padės priimti atsakingą sprendimą dėl nėštumo.
Situacijos, kai būtina kreiptis į gydytoją:
- Jei esate nėščia ir svarstote apie nėštumo nutraukimą.
- Jei turite persileidimo požymių, tokių kaip stiprus kraujavimas, skausmas ar kraujo krešuliai.
- Jei patiriate stiprų emocinį stresą dėl nepageidaujamo nėštumo.
Nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje
Seimas po pateikimo pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
2024 m. vasarą BENDRA.lt pradėjo anoniminę apklausą, kviesdamas moteris, patyrusias savanorišką nėštumo nutraukimą Lietuvoje, pasidalyti savo patirtimis. Surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus.
Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą. Dažniausiai viešai kalbant apie abortą mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų.
Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių.
Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.
Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu.
Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas.
Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“
Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai.
BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“.
Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“.
Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A.Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą.
Vis dėlto, Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“.
Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvūs, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“.
Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje BENDRA.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“.
Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.
Paklausta atstovės, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio.
Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“
Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas.
Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta.
A. Vėliau A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“.
Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra.
Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.
Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra.
Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė.
Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo.
Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“. Prienų ligoninė nurodė net nežinojusi, kad tokia procedūra yra legali.
SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų.
Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme.
Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“
Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama. Situacija dar sudėtingesnė, kai gydymo įstaigos savo paslaugų sąraše deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau jos neteikia.
Tai reiškia, kad pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga negali žinoti, ar procedūra bus atlikta. Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės.
Nepaisant to, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama.
Tačiau realybėje dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras.
Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos.
Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas.
Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus.
Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų.
Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį.
Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos.
BENDRA.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas.
Nėštumo nutraukimo kainos Lietuvoje
Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai.
Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja apie 83 eurus, o bendros nejautros atveju - apie 130 eurų.
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
Moteriai, esant nėštumui iki 9 savaičių gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas.
Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža. Prieš nutraukdama naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas. Neskubėk.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Stilingos ir Patogios Nėščiųjų Suknelės su Piešiniais – Atraskite Geriausius Internetinius Pasiūlymus!
- Saulės smūgis vaikui: kaip atpažinti, teikti pirmąją pagalbą ir išvengti pavojų