Alergija yra organizmo įjautrinimo būklė, jo imuninė reakcija, įgyjama po pakartotino organizmo susidūrimo su alergenu. Viena dažnesnių alergijos formų jaunesniame amžiuje - alergija maistui. Lietuvoje ji nustatoma kas dešimtam mažyliui, kas 8-9 vaikas lieka alergiškas ir vyresniame amžiuje.
Alergenai į organizmą patenka jų įkvėpus, suvalgius, prisilietus. Vaikų gydytoja, pulmonologė-alergologė Indrė Būtienė papasakojo, kaip atpažinti alergiją ir kaip su ja kovoti.
Kaip atskirti ar vaikas yra alergiškas kokiam nors maisto produktui ar ne?
Alergija maistui dažniausiai pasireiškia bėrimu - suvalgius tam tikrus produktus, pradeda berti kūną ir niežtėti. Jei tai greita alerginė reakcija, bėrimas atsiranda per 20-60 minučių, jei lėta - per dvi dienas. Suaugusiesiems pradeda tinti lūpos, liežuvis, ima griaužti ar kutenti gerklę, gali atsirasti galvos skausmas. Reakcija pasireikš kaskart, kai įvyks kontaktas su alergenu. Jei išbėrė tik vieną kartą, tai ne alergija. Jei reakcija stipri, ji nepraeis be vaistų ir gali trukti ir parą, ir daugiau.
Ar naujagimiams gali pasireikšti alergija?
Taip. Vienas iš mitų, kad vaikų tirti dėl alergijos neverta iki trijų metų, nes tyrimai vis tiek netikslūs. Alergija diagnozuojama pagal simptomus, pagal ligos istoriją, o ne pagal tyrimus. Tyrimai leidžia tik išsiaiškinti, kuris konkrečiai alergenas alergizuoja.
Ar galima vaiką „pripratinti“ prie alergizuojančio produkto? Ar geriau jo iš viso atsisakyti?
Kad nebūtų komplikacijų, nustačius alergiją maistui, pagrindinis gydymas yra griežtas alergeno atsisakymas. Nebus alergenų, nebus ir simptomų. Bet viskas priklauso nuo alergijos sunkumo. Jei vaikas nesikaso, jei jam netrukdo, ramiai miega, galima duoti nedaug alergeno.
Kokios gali būti komplikacijos?
Ūmios alerginės reakcijos - turiu omeny anafilaksinį šoką - gali būti mirtinos. Net ir nedidelis grūdelis alergeno gali sukelti mirtį. Kita vertus, jei vaikas daug kasosi, gali į organizmą pernešti bet kokią virusinę ar bakterinę infekciją. Jei infekcija atsiranda odoje, gali išplisti ir į visą organizmą. Tad mirties rizika visada yra, dėl to neverta žaisti.
Kiek patikimi yra tyrimai dėl alergijų?
Pagal patikimumą, pirmoje vietoje yra simptomai ir ligos istorija, antroje vietoje - mamos dienoraštis, ką vaikas suvalgė, kokia buvo reakcija, ir tik tada - tyrimai. Nėra nė vieno tyrimo, kuris šimtu procentų pasakytų, kad yra alergija. Būna netgi taip, kad odos dūrio mėginiai rodo alergiją, o kraujo tyrimas - ne, ir atvirkščiai. Alergologija yra detektyvų mokslas, atrasti, nustatyti ir padėti - labai sunku. Net ir nustačius yra sunku išvengti alergeno, nes ne visi tokie puikūs kulinarai. Tarkime, jei nustatoma alergija pienui, ateina nepatenkinti tėvai, kad vaiką vis tiek beria, nors pieno nebegeria. Klausiu, ką vaikas valgo. Tėvai sako, kad košes. O ką dedate į košę? Sviesto. Kartais mes neįvertiname, kad alergija yra mažų dozių liga.
Kodėl šiais laikas alergija yra tokia gaji?
Diagnostika ir medicina tobulėja. Alergija yra genetinė liga ir kai bandau atsekti, ar tėvai buvo alergiški, sako, kad ne, o paskui prisimena, kad gal ir kasydavosi, bet niekas tuomet nekreipė jokio dėmesio. Kitas dalykas, yra tokia higienos hipotezė, kad per švariai gyvename. Bet klausimas - ar per švariai, ar per daug chemijos naudojame namuose? Kaip veikia įvairūs chemikalai, dar negalime atsakyti. Kitos priežastys - antibiotikų vartojimas. Dėl konservantų mūsų žarnynas tampa nebeatsparus, pernelyg pralaidus tam tikroms nepilnai suvirškintoms medžiagoms, kurios gali sukrėsti mūsų imuninę sistemą. Dar viena teorija, kad didesnę riziką būti alergiškais turi Cezario pjūvio pagalba gimę vaikai. Kūdikis neina gimdymo takais ir iš mamos negauna tiek daug gerųjų bakterijų. Antibiotikai pirmomis gyvenimo dienomis, žarnyno disbiozė, bakterinės infekcijos - visa tai kenkia mūsų imuninei sistemai.
Dar yra mada būti kam nors alergišku...
Pagal tyrimus, daugiau nei trečdalis žmonių mano, kad yra alergiški. Vaikų alergiškų yra tik apie 9 procentus, suaugusiųjų - 1 proc. Pavyzdžiui, atopinis dermatitas - daugelis mano, kad tai yra alergija, bet taip nėra. Šios ligos tik atrodo panašiai. Dar vienas dalykas - maisto netoleravimas. Jį dažnai žmonės painioja su alergija. Tai du visiškai skirtingi dalykai. Šiandien labai populiarus laktozės netoleravimas. Bet alergija jai negali būti, nes alergija būna baltymui, o laktozė yra angliavandenis. Pienas yra reikalingas žindomam kūdikiui, suaugusieji nėra žindomi kūdikiai. Pieno poreikis augant mažėja, bet tai nesusiję su alergija. Tas pats yra dėl gliuteno. Jei stambus žmogus nusprendė, kad netoleruoja gliuteno, nes, nustojęs jį valgyti, ėmė plonėti, tebūnie mano, kad taip ir yra, svarbu, kad svoris krenta.
Jei vaikas yra alergiškas maistui, ar gali be bėrimo dar pasirodyti ir kitokie simptomai - pilvo pūtimas, skausmas?
Taip. Būna, kad pasireiškia ir vėmimas, ir viduriavimas. Bet dažniausiai būna ir bėrimas. Tiesa, ne bet koks bėrimas yra alerginis. Visuomenėje paplitęs mitas, kad jei žindomą kūdikį išbėrė, vadinasi mama kažką blogo suvalgė. Ji yra smerkiama, mama puola laikytis dietos - vanduo ir kruopos - ateina išsekusi ir nervinga, kad vaikas išbertas. Gali būti labai daug priežasčių, kodėl vaiką beria ar kodėl jam pučia pilvą. Mamos labai dažnai viską nurašo alergijai.
O kaip dėl įkvepiamosios alergijos?
Tiek alergija maistui, tiek įkvepiamiesiems alergenams nepasireiškia be niežulio. Jei vaikas čiaudi, trina nosį, akis, ieškome alergijos. Ir labai žiūrime sezoniškumą.
Ar alerginis kosulys būna kuo nors ypatingas?
Vienos bendros taisyklės nėra. Alerginis uždegimas gali komplikuotis į pūlingą infekciją, bet pirminis yra staiga užėjęs kosulys, čiaudulys ar dusulys.
Ką daryti, jei vaiką ima dusulys?
Jei pasireiškia ūmi reakcija, vaikas tinsta, dūsta, reikia nedelsiant važiuoti į ligoninę. Tie, kurie jau žino, kad yra alergiški, turi nešiotis adrenalino švirkštą. Bet ūmi reakcija nepasireiškia pirmą kartą susidūrus su alergenu. Lietuvoje negirdėjau, kad vaikas būtų numiręs nuo anafilaksinio šoko. Taip pat yra ir dėl vabzdžių įkandimų. Vaikams labai retai pasireiškia sunkios reakcijos. Dažnai tėvai veltui išsigąsta, kai vaikams įkanda uodas. Jų oda pakankamai plona, turi kur tinti, todėl normalu, kad ištinsta.
Ar alergija išaugama, ir ar gali atsirasti netikėtai su amžiumi?
Mes negimstame alergiški. Jei kalbėsime apie maisto alergiją, vaikai dažniausiai išauga - nuo trijų metų žarnynas subręsta, nebėra pralaidus ir įvyksta tolerancija. O jei kalbame apie įkvepiamuosius alergenus, jiems alergija atsiranda nuo 3-4 metų, kūdikiams nebūna, bet tokias, vargu, ar išauga. Kita vertus, alergija gali atsirasti ir suaugusiajam.
Kaip gydyti alergiją?
Būtina gydyti. Vieni geria vaistus, nepaisydami to ar reikia, kiti atvirkščiai - negeria. Bet jei vaikui sunku, jį nuolat vargina sloga, kosulys, vaistų reikia. Būna, kad nustatome alergiją, išrašome vaistų, vaikas pageria dvi savaites, būklė pagerėja ir tėvai nutraukia gydymą. Jei yra kontaktas su alergenu, simptomai vėl pasireikš. Vaistai slopina tik simptomus, jie negydo alergijos. Gydymas yra nebent imunoterapija - tai vienintelis veiksmingas alergijos gydymas.
Maisto netoleravimas ir alergija
Reikėtų skirti alergiją ir konkrečių maisto produktų netoleravimą. Paprastai sergant alergija reaguoja žmogaus imuninė sistema, o ši reakcija pasireiškia vienu ar keliais jau minėtais simptomais. Jei organizmas netoleruoja kurio nors produkto, dažniausiai kenčia tik virškinimo sistema. Dar vienas maisto netoleravimo požymis - raudonas žiedas aplink išangę.
Alergiją sukeliantys maisto produktai
Žindomam kūdikiui alerginė reakcija gali pasireikšti, jei mama suvalgė jo organizmui netinkamo maisto, todėl žindyvė turėtų atsisakyti visų vaiką dirginančių produktų. Dirbtinai maitinamų kūdikių organizmo alerginę reakciją dažniausiai sukelia pieno mišinukuose esantys karvės pieno baltymai, taip pat per anksti ir netinkamai įvedamas kietas maistas. Alergijos simptomai pasireiškia kiekvienam vaikui individualiai: iškart, po kelių minučių ar valandų, kartais - parų. Dažniausiai organizmas į alergeną reaguoja ne iš karto, o to paties produkto pavartojus kelis kartus.
Tėvams, pastebėjusiems, kad jų vaikas linkęs į alergiją, rekomenduojama kurį laiką stebėti, kuris būtent produktas įjautrina jų vaiko organizmą. Geriausias būdas sekti - savaitei ar kelioms atsisakyti vieno kurio nors produkto ir užsirašyti rezultatus. Toks dienoraštis labai padės vaiko gydytojui paskirti tyrimus ir gydymą. Jei tokių produktų yra daugiau, geriausia iš karto kreiptis į gydytoją.
Alergiško vaiko primaitinimas
Nustatyta, kad ankstyvas kūdikio maitinimas pieno mišiniais gali sukelti alergiją, todėl rekomenduojama kūdikį maitinti natūraliai bent iki 6 mėnesių, o vėliau palaipsniui, kas 10-14 dienų, įvesti naujus produktus, pagal jų tikimybę sukelti riziką. Jei kūdikis vis dėlto maitinamas dirbtinai ir netoleruoja karvės pieno baltymo, jį rekomenduojama maitinti mišiniais, kurių pagrindas - baltymai ar kazeino hidrolizatai. 6-9 mėnesių kūdikiams galima pasiūlyti ryžių ir sorų kruopų košių, morkų, brokolių, bulvių, moliūgų, kopūstų, bananų, mėlynių. Iš mėsos tiks kalakutiena, ėriena.
Tyrimai alergijai nustatyti
- Odos dūrio mėginys - vidiniame dilbio paviršiuje įduriama adatėle ir užlašinamas alergeno lašiukas.
- Odos lopo mėginys - juo tiriamos lėto tipo reakcijos, pasireiškiančios po kelių parų.
Taip pat galima kreiptis į privačias laboratorijas ir atlikti bendro Imuglobulino E (IgE) ir specifinių IgE tyrimą kraujo serume. Arba atlikti odos lopo mėginius (lėto tipo alerginėms reakcijoms) - ant nepažeistos nugaros odos 48 valandoms klijuojamas specialaus hipoalerginio pleistro lopas su hipoalerginio metalo dubenėliais, kuriuose yra įdėti natūralūs maisto alergenai. Reakcija vertinama po 48 valandų ir po 72 valandų.
Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų pagal tai, kiek išberta oda, ar ji šlapiuoja, ar yra šašų. Pažeistas atopinio dermatito odos vietas reikia nuolatos tepti tam skirtais gydomaisiais tepalais. Kartais gydytojas skiria, o tėvai išbando keletą tepalų rūšių, kol atranda veiksmingiausią būtent jų vaikui. Vis dėlto, jei atopinio dermatito stadija yra sunki, gydytoja gali skirti tepalo su hormonais.
Tėvai tuomet pamato, kad odelė greitai apgyja, įsidėmi tepalo pavadinimą ir po to perka bei tepa savavališkai. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti, nes oda labai suplonėja, tampa negyvybinga, nebegali atsistatyti pati. Kitaip tariant, hormoniniai tepalai yra tik gaisro gesinimo priemonė. Jais negalima piktnaudžiauti.
Kai atopinio dermatito paūmėjimas praeina, pakanka naudoti drėkinamuosius tepalus - emolientus. Pažeista oda yra tarsi rėtis - iš jos lengvai pasišalina drėgmė, į organizmą iš išorės lengviau praeina virusai ir bakterijos. Todėl tokiai odai reikia padėti - keletą kartų per dieną tepti drėkinančia priemone. Atopiniam dermatitui gydyti netinka priemonės iš prekybos centrų. Paprasti kremai, kurie sudėti prekybos centrų lentynose, nebūna aukštos kokybės, jie prikvėpinti, su parabenais.
Ką dar svarbu žinoti?
Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais. Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Atopinis dermatitas vaikams: geriausi tepalai ir ekspertų patarimai odos priežiūrai
- Atopinis dermatitas kūdikiams: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti?
- Atopinis dermatitas kūdikiams: kaip atpažinti, gydyti ir palengvinti simptomus!
- Neįtikėtinos Autobusų Bilietų Nuolaidos Vaikams Lietuvoje – Sutaupykite Dabar!
- Neįtikėtini Mįslių Gimimo Su Barzda Paslaptys – Atrask Lietuvių Tautosakos Lobius!