Atopinis dermatitas, dar žinomas kaip egzema, yra lėtinė odos liga, kuri sukelia sausumą, niežulį ir uždegimą. Ši odos būklė yra labai paplitusi Vakarų šalyse - ja serga apie 20% vaikų ir apie 10% suaugusiųjų. Dažniausiai ji pasireiškia vaikystėje, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Be to, žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau susiduria su maisto alergijomis, šienlige ir astma. Nors atopinio dermatito visiškai išgydyti negalima, tinkama priežiūra gali žymiai palengvinti simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams. Reguliarus odos drėkinimas yra vienas svarbiausių įpročių, padedančių sumažinti niežėjimą ir apsaugoti odą.
Atopinį dermatitą taip pat gali sukelti ar paūminti įvairūs aplinkos veiksniai. Atopinio dermatito (egzema) gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo amžiaus ir kūno vietos, kurioje pasireiškia. Ši būklė pasižymi paūmėjimais ir remisijomis, o simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Atopinis dermatitas gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia kūdikystėje arba vaikystėje ir su amžiumi būklė dažnai gerėja.
Atopinis dermatitas kūdikiams ir vaikams
Atopinis dermatitas kūdikiams ir vaikams yra gana dažna problema, kuri sukelia daug nemalonių pojūčių, rūpesčio bei reikalauja rimtos priežiūros ir gydymo. Atopinis dermatitas - tai dažna lėtinė odos uždegimo liga, kuriai būdingas stiprus bei varginantis niežėjimas. Dažniausiai šia liga serga kūdikiai ir vaikai.Sergantieji atopiniu dermatitu turi genetiškai nulemtą polinkį reaguoti į aplinkos alergenus, sausą odą, niežėjimas tiesiamųjų galiūnių paviršiuose.
Taip pat kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu būdinga eriteminės plokštelės su papulėmis ar pūslelėmis. Vyrauja paraudimas, šlapiavimas, šašai. Kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu, nebūdingi bėrimai nosies, lūpų srityje, ant delnų, padų ar kirkšnyje. Pačioje ligos pradžioje jiems pasireiškia seborėjinio dermatito požymiai. Tai reiškia tuo, jog jų antakių oda, kaktos, pažastų, kirkšnių srities oda arba vietos už ausų parausta ir ima pleiskanoti.
Vyresniems vaikams vyrauja eriteminės sausos papulės, odos kerpėjimas, nukasymai. Dėl ilgalaikio kasymosi oda sustorėja bei sukietėja. Taip pat dėl nuolatinio kasymosi itin pažeidžiamas odos vientisumas, odos sukietėjimai ir pan.Net du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių metų. Vaikui augant ligos rizika nors ir nežymiai, bet padidėja: iki penkerių metų nuo tokios problemos kenčia net keturi penktadaliai vaikų.
Maždaug pusė jų iki 2 metų amžiaus visiškai pasveiksta, o net 90 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu išssigydo jį iki jiems sukanka 6 metai.Pagrindiniai atopinio dermatito uždaviniai - tai niežėjimo bei padidėjusio uždegimo mediatorių išsiskyrimo slopinimas. Taip pat epidermio barjerinės funkcijos normalizavimas, odos drėkinimas ir odos paviršiuje esančių bakterijų mažinimas.
Atopinis dermatitas - ar visada alergija?
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės, ypatingai ant rankų, pėdų, kulkšnių, riešų, kaklo, viršutinės krūtinės dalies, akių vokų, alkūnių ir kelių linkių, kūdikių veido ir galvos odos.
Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Vaikystės atopinis dermatitas, pasireiškiantis vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas.
Kas sukelia atopinį dermatitą?
Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5-20% pasaulio populiacijos. Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos.
- Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas.
- Imunologiniai veiksniai: Odos uždegimą gali skatinti ir imuninės sistemos reakcijos į alergenus, dirgiklius ar maisto produktus.
- Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai , padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši, natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas.
Visų veiksnių sąveika lemia, ar žmogui pasireiškia atopinis dermatitas , ar ne. Nors dauguma mano, jog atopinio dermatito pasireiškimą yra nulemia alergija, svarbu suprasti, kad alergija yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių gali pasireikšti atopinis dermatitas. Daugelis kitų veiksnių taip pat gali paskatinti ligos atsiradimą, pasireiškimą ir paūmėjimą.
Alergijos vaidmuo atopinio dermatito atveju yra gana prieštaringas. Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis. Greito tipo alerginės reakcijos į įkvepiamus ar maisto alergenus gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą.
Tuo pačiu, atopiniu dermatitu sergantiems pacientams yra didesnė tikimybė vėliau išsivystyti kitiems alerginiams susirgimams, pvz., astmai ar alerginiam rinitui. Šis reiškinys vadinamas „alerginiu maršu“. Atopinis dermatitas gali taip pat paskatinti alergijų vystymąsi. Paūmėjimai gali atsirasti dėl kontaktinės alergijos. Sausa, pažeista oda, dažnai tepama įvairiomis priežiūros priemonėmis, gali įsijautrinti dėl kvapiųjų medžiagų ar konservantų, esančių tepaluose.
Kada įtarti alergiją?
Daugiau nei pusė pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra jautrūs (sensibilizuoti) bent vienam maisto alergenui, tačiau tik dalis jų yra iš tiesų alergiški maistui, kuomet suvalgius maisto produktą, pasireiškia simptomai. Taigi tik maža dalis pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra iš tiesų alergiški.
Kaip minėta anksčiau, egzistuoja daugybė priežasčių lemiančių atopinio dermatito pasireiškimą, todėl pašalinus iš pažiūros „didžiausią“ probleminį veiksnį, pvz alergeną, atopinio dermatito simptomus galima tik sukontroliuoti, bet visiškai ligos išgydyti eliminavus alergenus, dažnu atveju nepavyksta. Manoma, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti atopinio dermatito simptomus - padažnėja bėrimai, paraudimas ir niežulys.
Jei reakcija yra IgE tarpininkaujama, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų po produkto suvartojimo, o jei ne - paūmėjimas gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis. Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus.
Jei Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia atopinio dermatito simptomai, kreipkitės į gydytoją - alergologą ir klinikinį imunologą ar vaikų alergologą. Atopinis dermatitas nėra nustatomas specifiniais tyrimais, tačiau gydytojas gali diagnozuoti šią ligą, įvertinęs Jūsų ar Jūsų vaiko odą ir išsamiai išsiaiškinęs ligos istoriją. Jei įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai.
Diagnostika
Tikslią atopinio dermatito diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atsižvelgdamas į paciento nusiskundimus, odos būklę ir kitus svarbius veiksnius. Diagnozės metu gydytojas atlieka išsamų paciento odos apžiūrą, įvertina ligos simptomus, jų intensyvumą. Taip pat svarbus žingsnis yra išsiaiškinti galimus alergenus, aplinkos dirgiklius, mitybos įpročius bei šeimos ligos istoriją, nes atopinis dermatitas dažnai siejamas su genetiniu polinkiu.
- Kraujo tyrimai. Laboratoriniai tyrimai gali padėti įvertinti organizmo uždegiminius procesus ir nustatyti galimus alergijos rodiklius.Tokie tyrimai gali parodyti maistinius, alergenus, įkvepiamuosius alergenus, mišriuosius alergenus.
- Odos lopo testas. Šis tyrimas naudojamas specifiniams alergenams nustatyti. Ant odos užtepami nedideli potencialių alergenų kiekiai. Po kelių dienų stebima, ar oda sureagavo.
- Maisto alergenų tyrimai.
Atopinio dermatito gydymas
Atopinio dermatito gydymas - tai daugiau nei tepalo ar vaistų naudojimas. Ši lėtinė odos liga reikalauja kompleksinio požiūrio, kuris apima ne tik medicinines priemones, bet ir nuolatinę odos priežiūrą, tinkamos aplinkos kūrimą bei gyvenimo būdo pokyčius. Tik derinant šiuos aspektus galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir sumažinti ligos paūmėjimų riziką.
Gydant kūdikių ir vyresnių vaikų atopinį dermatitą, labai svarbu jų tėvams suteikti išsamią bei suprantamą informaciją apie ligą. Taip pat mokyti tinkamai prižiūrėti odą bei tinkamai vartoti vaistus.
Odos priežiūra ir drėkinimas
Pagrindinis atopinio dermatito gydymo etapas yra tinkama odos priežiūra ir kasdienis drėkinimas. Rekomenduojama naudoti bekvapius, riebius drėkiklius, kurie apsaugo nuo odos išsausėjimo ir sustiprina odos barjerą. Po maudynių, kol oda dar drėgna, patariama nedelsiant užtepti drėkiklį, kad užfiksuotumėte drėgmę. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jautriausioms vietoms, tokioms kaip rankos ir veidas. Sausuoju sezonu gali padėti oro drėkintuvai, ypač patalpose, kur praleidžiama daug laiko.
Vietiniai tepalai
Esant stipresniems simptomams, gydytojai gali skirti įvairias medicinines priemones. Vietiniai tepalai padeda sumažinti uždegimą, niežėjimą ir atkurti odą. Jie turi būti naudojami tiksliai pagal gydytojo nurodymus, nes netinkamas naudojimas gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip odos plonėjimas.
Sisteminiai vaistai
Jei būklė sunkesnė, gali būti taikomi sisteminiai vaistai, kurie mažina uždegimą ir slopina organizmo reakcijas. Kasdieniai įpročiai taip pat turi didelę reikšmę atopinio dermatito kontrolei. Venkite dirgiklių, tokių kaip parfumuoti muilai, kosmetika ar sintetiniai audiniai. Rinkitės švelnias, odai draugiškas priemones ir drabužius iš natūralių audinių.
Streso valdymas
Streso valdymas yra svarbus, nes jis dažnai paaštrina ligos simptomus. Paūmėjimo metu gali būti taikomas intensyvesnis gydymas, įskaitant specialias technikas, tokias kaip šlapio tvarsčio terapija. Šis metodas padeda sumažinti niežėjimą ir uždegimą bei apsaugoti odą nuo tolesnių pažeidimų. Sunkesniais atvejais gali būti naudojama šviesos terapija, kurios metu oda veikiama infraraudonaisiais spinduliais.
Specifinis gydymas pagal amžių
Vaikų atopinio dermatito gydymas orientuotas į odos apsaugą nuo dirgiklių, tokių kaip tam tikri maisto produktai ar cheminės medžiagos. Rekomenduojama riboti maudynių laiką šiltame vandenyje, o po to tepti drėkiklį, kad būtų palaikoma odos drėgmė.
Suaugusiųjų atopinio dermatito gydymas dažnai yra sudėtingesnis dėl stipresnių simptomų ar antrinių infekcijų. Gydymas apima nuolatinę odos priežiūrą, drėkinimą ir dirgiklių vengimą.
Galimos komplikacijos
Egzemos paūmėjimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei tinkamai nekontroliuojami.
- Odos infekcijos. Pakartotinis kasymas, kuris pažeidžia odą, gali sukelti atviras žaizdas ir įtrūkimus. Tai padidina infekcijos riziką nuo bakterijų ir virusų.
- Dishidrotinis dermatitas. Odos liga, dažniausiai pažeidžianti plaštakas ir pėdas.
- Iritacinis kontaktinis dermatitas.
- Alerginis kontaktinis dermatitas. Ši būklė būdinga atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms.
- Miego sutrikimai.
- Psichologinės sveikatos sutrikimai. Atopinis dermatitas gali turėti įtakos psichologinei sveikatai.
- Hiperpigmentacija arba hipopigmentacija. Po odos traumos ar uždegimo gali atsirasti pastebimos dėmės ant odos.
Prevencija
Išvengti atopinio dermatito visiškai, nėra įmanoma, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad būsimos mamos gali sumažinti dermatito riziką savo vaikams. Viena perspektyvi prevencijos priemonė - probiotikai, kurie, remiantis tyrimais, turi tam tikrą naudą ir yra laikomi saugiais.
- Naudokite losjoną arba drėkinamąjį kremą.
- Naudokite drėkintuvą.
- Pakoreguokite maudynių rutiną.
- Venkite chemikalų, kvapų ir kitų dirgiklių.
- Stebėkite temperatūrą ir oro sąlygas.
- Rinkitės laisvus drabužius ir tinkamas medžiagas. Venkite storų audinių ir pasirinkite švelnesnes, kvėpuojančias medžiagas.
- Valdykite stresą.
- Peržiūrėkite savo mitybą.
- Išbandykite priešuždegiminę dietą.
Dermatito tipai
Nors dermatitas gali pasireikšti įvairiomis formomis, išskiriamos septynios pagrindinės jo rūšys. Kiekviena jų turi savitas priežastis ir simptomus, tačiau viena iš labiausiai paplitusių ir dažniausiai aptarinėjamų - atopinis dermatitas.
- Neurodermitas, yra atopinio dermatito forma, kuri pasireiškia intensyviu niežėjimu ir kasymusi, dažniausiai vienoje ar dviejose vietose. Skirtingai nuo atopinio dermatito, kuris gali būti plačiai paplitęs, neurodermitas paprastai apsiriboja vienu ar dviem odos lopais. Pažeistos vietose būna sausi, sustorėję, pleiskanojantys plotai, kurių spalva kinta nuo rausvos iki pilkšvos. Neurodermitas paveikia apie 12 % žmonių, dažniausiai 30-50 metų amžiaus, ir yra dažnesnis moterims. Riziką didina nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir šeimos istorija, susijusi su odos ligomis.
- Kontaktinis dermatitas, dažniausiai pasireiškiantis kaip dermatitas ant rankų, dažniausiai atsiranda dėl kontakto su dirginančiomis ar alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Alerginis kontaktinis dermatitas atsiranda, kai alergenai prasiskverbia pro odos sluoksnius ir sukelia imuninių ląstelių atsaką. Iritacinis kontaktinis dermatitas pasireiškia dėl tiesioginio medžiagų poveikio odai. Rankų egzema itin dažnas žmonėms, dirbantiems darbą susijusį su drėgme ar chemikalais, pvz., kirpėjams, manikiūristėms, valytojams, sveikatos priežiūros darbuotojams.
- Dishidrotinis dermatitas dar vadinamas dishidrotine egzema yra lėtinė odos liga, dažniausiai pažeidžianti plaštakas ir pėdas. Jai būdingos smulkios, vandeningos pūslelės, sukeliančios intensyvų niežulį, deginimą ir diskomfortą. Kai pūslelės gyja, oda pradeda pleiskanoti, šerpetoti arba susidaro paviršinės žaizdelės. Paūmėjimus dažnai sukelia aplinkos dirgikliai. Vienas dažniausių veiksnių yra nikelis. Taip pat plovikliai, cheminės medžiagos ir dažnas kontaktas su vandeniu. Genetinis polinkis ir alergijos taip pat yra svarbūs rizikos veiksniai. Žmonės, turėję atopinį dermatitą ar kontaktinę alergiją, dažniau susiduria su šia problema.
- Numulinė egzema, dar vadinama monetiškuoju dermatitu, yra lėtinė odos būklė, kuriai būdingi apvalūs, monetos formos pažeidimai. Šių dėmių skersmuo dažniausiai svyruoja nuo 1,5 iki 3 cm. Ši būklė gali pasireikšti bet kam, tačiau ji yra dažnesnė vyrams, ypač vyresniame amžiuje.
- Seborėjinis dermatitas - tai lėtinė odos būklė, sukelianti paraudimą, pleiskanojimą ir niežulį. Ji dažniausiai pažeidžia riebios odos sritis: galvos odą, veidą, krūtinę, tarpumentę ir ausis. Šiai būklei būdingi pleiskanojantys bėrimai, netaisyklingos dėmės ir niežulys. Galimos priežastys - mieliagrybis “Malassezia”, per didelis odos riebalų kiekis ar imuninės sistemos disbalansas. Gydymui naudojami specialūs šampūnai ir odos priežiūros priemonės, padedančios kontroliuoti simptomus ir sumažinti uždegimą.
- Stazinis dermatitas, kitaip žinomas kaip veninis dermatitas, gravitacinis dermatitas, veninė egzema - tai lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti apatines galūnes dėl venų kraujotakos sutrikimų. Negydomas stazinis dermatitas gali komplikuotis infekcijomis ir kontaktine alergija, kurios išsivysto dėl ilgalaikio medikamentų ar pleistrų naudojimo. Liga dažniau pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, o moterys serga dažniau nei vyrai.
Odos dermatitas - tai sudėtinga, lėtinė odos būklė, reikalaujanti dėmesio ne tik simptomų valdymui, bet ir ilgalaikei priežiūrai. Ši liga, paveikdama įvairias amžiaus grupes, gali turėti tiek fizinį, tiek emocinį poveikį. Nors daug ką galima pasiekti tinkamai prižiūrint odą ir keičiant kasdienius įpročius, svarbu laiku kreiptis į specialistus. Dermatologai ir alergologai gali nustatyti tikslią diagnozę, įvertinti individualias aplinkybes ir paskirti tinkamiausią gydymą.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Sužinokite viską apie surogatinę motinystę Lietuvoje: aktualiausios diskusijos, didžiausi iššūkiai ir ateities perspektyvos
- Efektyvūs Vaistai Nuo Epilepsijos Vaikams: Išsamus Gydymo Ir Prevencijos Vadovas