Atopinis dermatitas kūdikiams ir vaikams yra gana dažna problema, kuri sukelia daug nemalonių pojūčių, rūpesčio bei reikalauja rimtos priežiūros ir gydymo. Atopinis dermatitas - tai dažna lėtinė odos uždegimo liga, kuriai būdingas stiprus bei varginantis niežėjimas. Dažniausiai šia liga serga kūdikiai ir vaikai. Net du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių metų. Vaikui augant ligos rizika nors ir nežymiai, bet padidėja: iki penkerių metų nuo tokios problemos kenčia net keturi penktadaliai vaikų. Maždaug pusė jų iki 2 metų amžiaus visiškai pasveiksta, o net 90 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu išssigydo jį iki jiems sukanka 6 metai.
Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri nustatoma daugiau nei 25 proc. vaikų. Aptarkime šios ligos simptomus, jį provokuojančius veiksnius ir gydymo eigą kartu su mokslų daktare, vaikų gydytoja alergologe dr. Laura Tamašauskiene.
Atopinis dermatitas: kas tai?
Atopinis dermatitas, kitaip neurodermitas arba atopinė egzema - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Atopinis dermatitas yra lėtinė arba nuolat pasikartojanti uždegiminė odos liga, kuriai būdingas intensyvus odos niežėjimas, sausumas ir bėrimai. Pasireiškimas priklauso nuo amžiaus.
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga. Tai reiškia, kad simptomai gali išlikti ilgai, nors kūdikiai ir vaikai šią ligą gali ir „išaugti“. Sergantieji atopiniu dermatitu paprastai susiduria su dviem skirtingomis ligos fazėmis - neaktyvia ramybės faze ir paūmėjimų faze, kai liga pasireiškia intensyviau. Vaikai su atopiniu dermatitu susiduria dažniausiai: 90 % pacientų juo suserga iki penkerių metų amžiaus. Dauguma vaikų šią ligą „išauga“.
Atopinis dermatitas kūdikiams: simptomai
Šiai ligai būdingas odos niežulys, makulopapulinis bėrimas (lygus odos paraudimas, kurį dengia susiliejantys guzeliai, mazgeliai), paraudimas, patinimas, erozijos, pleiskanojimas, šlapiavimas, šašai ir lichenifikacija (sustorėjusi oda, jos paviršiuje ryškios odos raukšlės). Pagrindiniai atopinio dermatito uždaviniai - tai niežėjimo bei padidėjusio uždegimo mediatorių išsiskyrimo slopinimas. Taip pat epidermio barjerinės funkcijos normalizavimas, odos drėkinimas ir odos paviršiuje esančių bakterijų mažinimas.
Atopinis dermatitas kūdikiams gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. „Kūdikiams ir vaikams odos pažeidimas dažniausiai stebimas veido, kaklo ir tiesiamųjų rankų ir kojų paviršių odoje. Pats pagrindinis šios ligos simptomas, sukeliantis didelį diskomfortą ir bloginantis gyvenimo kokybę tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams, yra niežulys. Atopinio dermatito klinikiniai požymiai dažniausiai pasireiškia anksti kūdikystėje (3-6 mėn. amžiuje).“ - įžvalgomis dalinasi gydytoja dr. L. Tamašauskienė
Pirmieji šios ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais (gali pasireikšti kūdikiams netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus). Ligą išprovokuoti gali papildomo maisto įvedimas ar tam tikrų maisto produktų vartojimas, pavyzdžiui, šokoladas, medus, citrusiniai vaisiai ir kt. Dažniausi simptomai yra stiprus niežėjimas (ypač nakties metu), sausumas ir odos paraudimas. Oda gali imti pleiskanoti, tapti šiurkšti, be to, gali atsirasti įtrūkimai. Dažnai atsiranda bėrimai (mažos iškilusios pūslelės), kuriuos kasant gali ištekėti skystis. Nuo kasymosi oda tampa itin jautri bei gali atsirasti patinimai. Pažeistos sritys dažniausiai būna ant veido ir kaklo bei alkūnių ir kelių odos raukšlėse. Tačiau pažeidimai gali atsirasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ant riešų, kulkšnių ar odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų, taip pat zoną aplink akis. Neretai atopinis dermatitas paveikia didelius odos plotus.
Taip pat kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu būdinga eriteminės plokštelės su papulėmis ar pūslelėmis. Vyrauja paraudimas, šlapiavimas, šašai. Kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu, nebūdingi bėrimai nosies, lūpų srityje, ant delnų, padų ar kirkšnyje. Pačioje ligos pradžioje jiems pasireiškia seborėjinio dermatito požymiai. Tai reiškia tuo, jog jų antakių oda, kaktos, pažastų, kirkšnių srities oda arba vietos už ausų parausta ir ima pleiskanoti. Vyresniems vaikams vyrauja eriteminės sausos papulės, odos kerpėjimas, nukasymai. Dėl ilgalaikio kasymosi oda sustorėja bei sukietėja. Taip pat dėl nuolatinio kasymosi itin pažeidžiamas odos vientisumas.
Jeigu nesiimama priemonių, gydymas yra neefektyvus arba suaugusieji praranda kantrybę ir nesugeba tinkamai prižiūrėti probleminių kūno zonų, mažieji atsiduria tarsi užburtame rate. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Staiga atsiradęs bėrimas paprastai išsausina odą, ji tampa pleiskanota, juntamas niežulys. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvos odą, kelius ir alkūnes. Labai retai atopinis dermatitas pažeidžia sauskelnių dengiamas vietas.
Atopinis dermatitas vaikams ir paaugliams
Jeigu atopinis dermatitas prasideda vėliau (nuo dvejų metų amžiaus iki paauglystės), vaikams paprastai atsiranda bėrimų, tam tikros odos sritys išsausėja, pleiskanoja, juntamas niežulys. Oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti. Dažniausiai bėrimai atsiranda alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių ir (arba) srityse tarp sėdmenų ir kojų. Europidų rasės vaikams dažnai išberia vidines sąnarių puses - ties alkūnėmis, riešais, galinę kelių dalį, priekinę riešų dalį. Juodaodžiams ir azijiečiams dažiau išberiama kita sąnarių pusė - alkūnės, priekinės kelių dalys.
Kas lemia atopinio dermatito ligos išsivystymą?
Biofirst klinikos alergologė dr. Laura Tamašauskienė teigia, kad kol kas nėra visiškai aišku, kodėl susergama atopiniu dermatitu, tačiau yra manoma, kad šią ligą sąlygoja keleto veiksnių sąveika - genetinių, imunologinių ir aplinkos. „Dėl to sutrinka odos barjerinė funkcija ir imuninės sistemos veikla. Du rizikos veiksniai yra stipriai susiję su atopinio dermatito išsivystymu - alerginės ligos šeimoje ir filagrino geno mutacija. Net apie 70 proc. atopiniu dermatitu sergančių pacientų šeimos narių taip pat sirgo arba serga alerginėmis ligomis.“ Atopinio dermatito išsivystymo rizika yra 2-3 kartus didesnė vaikams, kurių bent vienas iš tėvų yra atopiškas. Ši rizika padidėja 3-5 kartus, jei abu tėvai yra atopiški.
Svarbų vaidmenį šios ligos išsivystymui turi ir odos barjerinės funkcijos sutrikimas - sausa oda yra vienas iš svarbiausių atopinio dermatito simptomų. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais rodo, kad atopinio dermatito metu yra genetiškai nulemtas odos barjero sutrikimas, kuris palengvina alergeno prasiskverbimą į odą ir didina polinkį į sudirgimą bei odos uždegimą.
Filagrino trūkumas yra geriausiai žinomas sutrikimas. Šis baltymas yra svarbus odos barjero formavimuisi, tad filagrino geno mutacijos didina ankstyvos pradžios atopinio dermatito riziką ir yra susijusios su sunkia, ilgalaike ligos eiga. Verta paminėti, kad filagrino geno mutacijos nėra nustatomos visiems pacientams, na, o jų buvimas nebūtinai yra susijęs su atopinio dermatito išsivystymu.
Kiti veiksniai, įtakojantys atopinio dermatito išsivystymą
- Genetikos poveikis. Jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti trimis minėtomis ligomis išauga.
- Aplinka. Į atopinį dermatitą labiau linkę vaikai iš besivystančių šalių, gyvenantys miestuose, kur daugiau teršalų, taip pat tie, kurie gyvena šalto klimato sąlygomis. Vieno tyrimo duomenimis, Londone gyvenantys jamaikiečių vaikai dukart dažniau serga atopiniu dermatitu negu Jamaikoje gyvenantys jų bendraamžiai.
- Lytis. Mergaites ši liga kamuoja šiek tiek dažniau negu berniukus.
- Motinos amžius gimdymo metu.
Atopinio dermatito paūmėjimas ir jį provokuojantys veiksniai
Pasak dr. Lauros Tamašauskienės, yra daug skirtingų veiksnių, kurie gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Provokuojantys veiksniai yra skirstomi į specifinius ir nespecifinius. Šie veiksniai gali būti fiziniai (pvz., mechaninis dirginimas vilna), cheminiai (pvz., rūgštys, vanduo) ar biologiniai (alergenai, mikrobai).
Maisto alergija nustatoma maždaug trečdaliui vaikų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu. Dažniausiai mažiems vaikams atopinio dermatito paūmėjimą sukelia vištos kiaušiniai, riešutai, soja ir žuvis.
Įkvepiamieji alergenai (namų dulkių erkių, gyvūnų, žiedadulkių) taip pat gali sukelti atopinio dermatito simptomus jiems alergiškiems pacientams. Tai aiškinama padidėjusiu odos pralaidumu įkvepiamiesiems alergenams, esant sutrikdytam odos barjerui.
Tyrimai taip pat rodo, kad gyvenimas mieste yra susijęs su didesne atopinio dermatito rizika, nes oro tarša (tabako dūmai, lakios organinės medžiagos, išmetamosios dujos) turi neigiamą efektą atopinio dermatito pažeistai odai. Epidemiologiniai tyrimai pateikia įrodymų, kad kontaktuojant su išmetamosiomis dujomis padidėja rizika išsivystyti atopiniam dermatitui ikimokyklinio amžiaus vaikams. Taip pat yra duomenų, kad kontaktas su tabako dūmais buvo susijęs su reikšmingai padidėjusia atopinio dermatito išsivystymo rizika, ypač vaikams, kurių tėvai serga atopinėmis ligomis.
Kiti atopinio dermatito paūmėjimą provokuojantys veiksniai
- Oda liečiantys audiniai, pvz., nailonas (kuris skatina prakaitavimą) ir vilna (kuri dirgina odą).
- Maistas ir gėrimai. Tarp dažnų pavyzdžių - pieno produktai, riešutai, vėžiagyviai. Tačiau šių produktų atsisakyti verta tik pasitarus su gydytoju, antraip vaikui gali pritrūkti svarbių maistinių medžiagų.
- Alergija gyvūnų kailiui, žiedadulkėms arba namų dulkių erkėms.
- Skalbikliai, ypač biologiniai.
- Pasyvus rūkymas.
Atopinio dermatito diagnostika
Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, remdamasis požymiais ir paciento nusiskundimais. Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Specialistas taip pat gali skirti laboratorinius kraujo tyrimus. Specialūs tyrimai taip pat gali padėti nustatyti konkrečius alergenus. Dažniausiai tai yra tam tikro maisto grupės, vaistai, buitinė chemija, dulkės ar žiedadulkės.
Vaikų atopinio dermatito simptomų mažinimas bei ligos gydymas
Individualaus atopinio dermatito bėrimą provokuojančio veiksnio nustatymas yra labai svarbus gydant šią ligą, o atopinio dermatito gydymo tikslas yra maksimaliai sumažinti odos pažeidimo plotą ir intensyvumą, paūmėjimo dažnį bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Sergant atopiniu dermatitu reikėtų vengti provokuojančio veiksnio - taip galima pasiekti ilgesnį simptomų nebuvimo laiką. Konsultacijos metu gydymas kiekvienam pacientui parenkamas asmeniškai, atsižvelgiant į paciento bendrą būklę, amžių, ligos sunkumą. Gydant kūdikių ir vyresnių vaikų atopinį dermatitą, labai svarbu jų tėvams suteikti išsamią bei suprantamą informaciją apie ligą. Taip pat mokyti tinkamai prižiūrėti odą bei tinkamai vartoti vaistus.
Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Tad viena iš svarbiausių užduočių yra vengti kontakto su alergenais, kadangi dažniausiai liga atsinaujina dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo ar kitų išorinių alergenų poveikio. Tad būtina visiškai atsisakyti maisto produktų, kurie sukelia odos uždegimą bei vengti kitų išorinių dirgiklių kurie skatina ligos paūmėjimą. Taip pat labai svarbu vengti streso, kadangi šis taip pat gali provokuoti ligos paūmėjimą. Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus.
Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus. Dermatitas ant veido, rankų ar kitų kūno vietų ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir lėtai gyja. „Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klininiai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti.
Pagrindiniai atopinio dermatito gydymo principai:
- ligos sunkumo;
- anksčiau paskirto gydymo ir jo poveikio;
- ligą skatinamųjų veiksnių (remisija, lengvas atopinis dermatitas, vidutinio sunkumo atopinis dermatitas, sunkus, nepasiduodantis vietiniam gydymui atopinis dermatitas);
- antibakterinių vietinio poveikio ir sisteminių vaistų.
Vaistai atopiniam dermatitui gydyti
Jei ligos forma yra pakankamai lengva - taikomas vietinis gydymas, kurio metu turi būti naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris palengvina nemalonius pojūčius, minkština ir atkuria odą. Taip pat gali būti skiriamas ir hormoninis tepalas nuo dermatito. Tačiau tokį tepalą gali paskirti tik gydytojas. Viena vertus hormoninis tepalas nuo dermatito efektyviai pašalina ligos simptomus, bet kita vertus, jis gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Todėl taikant hormoninį gydymą be galo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir naudoti tepalą tiksliai pagal nurodymus. Hormoniniai tepalai skiriami trumpais kursais.
Tačiau jei ligos forma sunkesnė - gali būti skiriami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio. Jie gali slopinti niežulį ir uždegimą, gydyti prasidėjusią infekciją ar skatinti negyvų odos ląstelių pasišalinimą. Gydymas vaistais taip pat taikomas pacientams, kuriuos lydi rimti miego sutrikimai, dėl itin stipraus niežėjimo.
Pirmo pasirinkimo vaistai gydyti atopinį dermatitą yra vietiniai kortikosteroidai. Jie yra tepalo, kremo ar emulsijos pavidalo, todėl kiekvienam pacientui galima parinkti tinkamiausią vaisto formą. Atopinio dermatito gydymui gali būti naudojami ir vietiniai kalcineurino inhibitoriai, antibakterinis gydymas, antihistamininiai vaistai (niežuliui slopinti). Sunkaus atopinio dermatito atvejais, kai neefektyvus vietinis gydymas, skiriamas sisteminis gydymas (geriamieji vaistai).
Vietiniai kalcineurino inhibitoriai (ELIDEL) pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir tinkami lengvam ir vidutinio sunkumo atopiniam dermatitui gydyti. Tinka toms kūno vietoms, kuriose oda yra plona (veido srities bėrimams, bėrimams raukšlių srityse), kadangi nesukelia odos atrofijos. Skiriami vaikams nuo 2 m. amžiaus ir suaugusiems. Dažniausias nepageidaujamas poveikis yra paeinantis deginimo, karščio pojūtis po ~5 min. nuo užtepimo, trunkantis iki 1 val. ir praeinantis savaime. Dažniausiai pasireiškia pirmomis vartojimo dienomis ir praeina per pirmąją vartojimo savaitę.
Antihistamininių vaistų poveikis niežėjimui, sergant atopiniu dermatitu yra labai ribotas. Didesnę reikšmę turi pirmos kartos antihistamininiai vaistai (tavegilis) dėl savo sedacinio poveikio. Jie gali būti naudojami trumpai, kartu su vietiniu gydymu, esant atopinio dermatito paūmėjimui. Neseduojantys (centrinės nervų sistemos neveikiantys), antros kartos antihistaminiai vaistai niežėjimui, sergant atopinio dermatito, didesnės įtakos neturi, bet gali būti naudingi kartu esančioms gretutinėms ligoms (alerginiam rinokonjunktyvitui, dilgėlinei) gydyti.
Nors atopiniu dermatitu sergančiųjų oda dažnai būna kolonizuota bakterijomis (S. aureus), tačiau sisteminiai antibiotikai įtakos odos būklei neturi tol, kol odoje nėra vizualių superinfekcijos požymių. Vietiniai gliukokortikoidai ir kalcineurino inhibitoriai mažina odos kolonizaciją S.aureus.
Fototerapija yra antros eilės atopinio dermatito gydymas suaugusiesiems. Labiau tinka gydyti lėtiniams, niežtintiems odos pažeidimas. Netinkamas ūmioje atopinio dermatito stadijoje (išskyrus UVA1 spindulius) ir pacientams, kuriems atopinis dermatitas paūmėja nuo UV spindulių (pvz., vasaros metu). Būtinai kartu naudojami emolientai ir vietiniai gliukokortikoidai. Vaikams iki 12 m. amžiaus fototerapija neskiriama.
Odos priežiūra sergant atopiniu dermatitu
Taip pat ypač svarbi yra kasdienė odos priežiūra - prausimas ir drėkinimas. Oda turi būti valoma kruopščiai, bet švelniai ir atsargiai, naudojant nedirginančius mažai alergizuojančius prausiklius su ar be antiseptikais (antiseptikus vartoti reikėtų trumpai ir visuomet pasitariant su gydytoju).
Sergant atopiniu dermatitu maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 5 minutes, o naudojamas prausiklis geriausia, kad būtų aliejinio pagrindo. Šie prausikliai yra naudingi odai, ypač kūdikiams ir vaikams, nes padeda išvengti epidermio dehidratacijos.
Emolientai yra labai svarbi atopinio dermatito gydymo dalis. Jie dažniausiai pagaminti iš medžiagos, skatinančios drėkinimą, pvz., šlapalas ar glicerolis, ir medžiagos, mažinančios drėgmės išgaravimą, pvz., petrolatai.
Odos drėgmei palaikyti emolientus reiktų tepti bent du kartus per dieną. Emolientus geriausia tepti iš karto po maudymosi vonioje ar duše, kol oda dar šiek tiek drėgna - taip jie geriau įsiskverbia į odą ir gali pagerinti odos barjerinę funkciją bei sumažinti jos jautrumą dirgikliams.
Sausa oda yra vienas pagrindinių atopinio dermatito simptomų. Todėl bazinis atopinio dermatito gydymas turėtų apimti optimalią odos priežiūrą, padedančią išlaikyti odos barjerinę funkciją ir drėgnumą, reguliariai naudojant emolientus, identifikuojant ir vengiant specifinių bei nespecifinių dirginančių veiksnių.
Odos priežiūros rekomendacijos:
- Žmonės su šia diagnoze turi atidžiau stebėti savo odos būklę.
- Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių.
- Maudytis reikėtų ne ilgiau kaip 15 minučių, o po maudynių baseine ar ežere svarbu itin kruopščiai nuplauti odą.
- Taip pat sergant atopiniu dermatitu būtina reguliariai drėkinti odą specialiais kremais ir tepalais.
- Drėkikliai - tai kremai, losjonai ir veido kremai. Šios priemonės kartu su vonios priedais ir dušo aliejais padeda palaikyti odos drėgmę.
- Muilas ir karštas vanduo maudantis duše ar vonioje taip dirgina atopiniu dermatitu sergančiųjų odą. Reiktų maudytis trumpai (iki 5 min.) vidutiniškai šiltame vandenyje, naudojant švelnius prausiklius, kurių pH 5,5-6,0, padedantis išsaugoti odos hidrolipidinę plėvelę.
- Sergant atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią.
- Gausus vandens vartojimas.
Kremas nuo atopinio dermatito
Kremas nuo atopinio dermatito yra viena iš priemonių, kurią jums gali skirti gydytojas, tad kremas gali būti tikrai veiksminga priemonė nemaloniems simptomams slopinti. Pavyzdžiui, DEXERYL kremas atopinio dermatito, ichtiozės ir sausumo požymiams lengvinti gali padėti numalšinti nemalonius atopinio dermatito sukeliamus simptomus. Šio kremo sudėtyje esantis glicerolis padidina odos raginio sluoksnio elastingumą. Vazelinas ir skystasis parafinas veikia kaip emolientai ir padeda atkurti natūralų odos barjerą ir saugo odą nuo išsausėjimo. Šis kremas drėkina ir gerina odos barjerinę funkciją, gali padėti esant sudirgimui ir niežėjimui bei suteikia optimalią apsaugą. Nepalieka riebios plėvelės ir nelimpa, be to, jis yra puikiai toleruojamas. Dexeryl kremas/tepalas nuo dermatito tinka naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šis kremas yra be kvapiųjų medžiagų ir parabenų. Kremą reikia tepti plonu sluoksniu pažeistas veido ar kūno vietas 1-2 kartus per dieną, arba pagal poreikį (bet ne daugiau 6-ių kartų per dieną). Svarbu vengti zonos aplink akis. Be to, galite įsigyti ir veiksmingų priemonių seborėjinio dermatito požymiams palengvinti.
Atopinio dermatito prevencija
Prevencija visų pirma skirta apsaugoti odą nuo agresyvių veiksnių, galinčių sukelti paūmėjimą. O tam tikros odos reakcijos gali sustiprėti padidėjus prakaitavimui ir stresui. Atopinio dermatito prevencijai rekomenduojama dėvėti drabužius, pagamintus iš natūralių audinių, kurie praleidžia orą. O skalbdami drabužius ir patalynę naudokite miltelius be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų. Be to, turite pasirūpinti, kad jūsų gyvenamosiose patalpose būtų švarus ir drėgnas oras.
Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą odos priežiūrą. Kasdien prausdamiesi po dušu, nenaudokite per karšto vandens bei šiurkščios kempinės, kadangi tai sudirgins jautrią odą ir gali sukelti ligos paūmėjimą. Po higienos procedūrų odą reikia kruopščiai nusausinti minkštu rankšluosčiu ir užtepti drėkinančias ir maitinančias odos priežiūros priemones. Kasdienei priežiūrai reikėtų naudoti specialius emolientus. Šios priemonės skirtos žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu ir kitomis odos ligomis. Emolientus galima naudoti tiek paūmėjimo, tiek remisijos metu. Jie minkština ir drėkina odą bei atkuria natūralų apsauginį barjerą. Apskritai, sergant atopiniu dermatitu, odos priežiūrai naudokite tik švelnų muilą arba specialias higienos priemones, skirtas jautriai odai. Visi namų ūkio darbai turi būti atliekami mūvint apsaugines pirštines. Geriau nenaudoti šiurkščių buitinių priemonių, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus. Taip pat svarbu pasirūpinti ir tinkama mityba. Ji turi būti sveika ir subalansuota.
Rekomendacijos, kaip sumažinti niežulį
- Sergant atopiniu dermatitu, vietos, kurios yra išbertos, turėtų būti tepamos emolientu keletą kartų per dieną.
- Svarbu, kad būtų tepama viso kūno oda, nes turint polinkį į atopinį dermatitą, odos struktūra nėra pažeista tik vienoje vietoje, be to, pažeidimai ne visuomet matomi.
- Jei minėtų priemonių nepakanka, gali būti skiriami tepami ir geriami priešuždegiminiai, antihistamininiai preparatai, kurie padeda efektyviai kontroliuoti ligą.
- Medikamentinį gydymą rekomenduojama derinti su fototerapija.
- Fototerapija- tai ultravioletinių B spindulių siauro spektro procedūros, kurios gali būti atliekamos gydymo įstaigose.
- Naujausios fototerapijos technologijos - kabinos, specialūs prietaisai rankoms ir pėdoms, fototerapijos šukos leidžia skirti fototerapinį gydymą bet kurios kūno odos srities bėrimams, apimantiems tiek didesnius, tiek mažesnius odos plotus, plaukuotąją galvos dalį.
- Negavus laukiamo rezultato gali būti skiriama biologinė terapija.
- Kai mažyliai nusidrasko bėrimus, niežinčias vietas iki šlapiuojančių žaizdų, tėvai turi neužmiršti tinkamai jas prižiūrėti, kad nepatektų bakterinė infekcija ir jos nesupūliuotų.
- Žaizdas reikia kasdien kruopščiai dezinfekuoti antiseptinėmis priemonėmis, tepti gijimą skatinančiais tepalais ar losjonais.
- Sergančio mažylio rankas patartina dažnai plauti, trumpai nukirpti nagučius.
- Vaikai (ypač kūdikiai ir mažyliai iki trejų metų), bandydami nuslopinti niežulį, kartais trinasi į patalynę, kilimus ar kitus paviršius.
- Rekomenduojama pasirūpinti, kad vaikų nagai būtų trumpi.
- Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.
Panašus:
- Atopinis dermatitas vaikams: geriausi tepalai ir ekspertų patarimai odos priežiūrai
- Atopinis dermatitas kūdikiams: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti odos problemas!
- Atopinis dermatitas kūdikiams: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti?
- Raminta Naujanytė-Bjelle: Įspūdinga Biografija ir Neįtikėtini Pasiekimai
- Vienkartiniai Apatiniai Po Gimdymo: Nepakeičiami Komfortui ir Higienai – Atsiliepimai ir Pagrindiniai Privalumai