Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikų auginimas - tai nuolatinis mokymosi procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir meilės. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į jo individualius poreikius ir raidos ypatumus. Laiko trūkumu besiskundžiančius tėvus vaikų psichoterapeutė kviečia atsigręžti į kasdieninį šeimos gyvenimą ir bendravimui su vaikais išnaudoti įprastas veiklas, pavyzdžiui, maisto ruošimą kartu.

Prie „Rimi“ inicijuoto socialinio projekto „Šeimos pietūs“ prisijungusi specialistė pasakoja, koks laikas su šeima yra vertingas ir kaip jį praturtinti gali maisto gaminimas drauge.

Laimė ir Vaikų Gerovė

Laimės indeksas turi daug sudedamųjų. Neabejotinai reikšminga dalis yra savo vietos visuomenėje, šeimoje suvokimas, pojūtis, kad esi reikalingas, geidžiamas, aktyvus, kad tavo poreikiai kam nors rūpi ir gali būti patenkinti.

Jei šeimos nariai skiria vienas kitam laiko, turi bendrų veiklų ir atsakomybių, rūpinasi vienas kitu ir nebijo rodyti jausmų, priima kiekvieno indėlį pagal amžių ir galimybes, tai ir sudaro pirmąsias asmens efektyvumo patirtis.

Tėvų Vaidmuo Ugdant Laimingus Vaikus

Laimė ir optimizmas yra patiriami dalykai, o išmokstama laiko planavimo, prioritetų nustatymo, mokomasi laukti ir atidėti malonumą, vardan didesnį pasitenkinimą galinčio teikti rezultato, įvairių veiklų. Tėvų vaidmuo auginant laimingą vaiką yra esminis. Jie savo pavyzdžiu, gebėjimu įveikti sunkumus, laimės pojūčiu, matomu kitiems šeimos nariams, suteikia saugumo ir meilės patirtis vaikams.

Pirmiausia tėvai turi būti aktyvūs ir pasitikintys savo pasirinkimu būti tėvais, o tuomet lanksčiai spręsti kasdienines užduotis, turėdami ateities tikslą - užauginti savarankišką, aktyvų, gebantį savimi pasirūpinti žmogų.

Dėmesys Vaikams ir Jų Laimė

Visi tėvai nori savo vaikams suteikti visą ką geriausia, o svarbiausias žmogiškas gėris yra santykiai. Juos kurti išmokstama tik per patyrimą. Todėl laikas skiriamas bendravimui su vaikais yra labai svarbus. Vaikai, kuriems skiriama pakankamai laiko, patiria esantys svarbūs, mylimi, verti tėvų laiko ir dėmesio, šiuose santykiuose jie gali patirti džiaugsmą, abipusiškumą.

Tokį savęs patyrimą jie nešasi iš namų į mokyklos bendruomenę, kuria panašius santykius ir dalinasi geromis patirtimis.

Vertybingas Laikas Kartu

Šeima yra visos visuomenės modelis, ją sudaro skirtingi nariai. Ji turi įvairių funkcijų, veiklų, atsakomybių, tačiau jos efektyvumas priklauso nuo darnios pusiausvyros, kai visų narių poreikiai yra patenkinami. Jei tėvai turi neatidėliotinų reikalų, jie turi pasirūpinti vaikų užimtumu, kad šie nesijaustų atstumti ir nereikalingi.

Ilgas laikas prie kompiuterinių žaidimų ar TV ekrano tarsi neša žinią, kad tėvai nenori su jais leisti laiko, o tai reiškia, kad vaikai nėra vertingi, įdomūs… Vertingas laikas kartu yra bendra veikla. Tai gali būti bendras darbas, kai vaikai mokosi iš tėvų, jaučiasi reikšmingi, galėdami padėti ir patirti tėvų rūpestį, paskatinimus, taip pat pasididžiavimą bendrai atliktu darbu.

Tai gali būti tokia kasdieninė veikla, kaip maisto gaminimas kartu. Tai gali būti žaidimas ar aplinkos tyrinėjimas, kai atrandamas netikėtumo džiaugsmas, mėgaujamasi dėmesiu, linksmumu. Vaikas gali vadovauti šiai veiklai ir taip pajusti savo svarbą.

Maisto Gaminimas Kartu

Maistas yra svarbus kasdieninis dalykas, kuris siejasi su daug jausmų, jis apibūdinamas kaip mėgstamas, skanus, geidžiamas, netikėtas, ypatingas, kvapnus, gražus… Natūralu, kad tokiems malonumams verta skirti laiko, verta gaminti su meile, aistra...

Kadangi tai kasdieninis mūsų poreikis, kasdieninė veikla, tai kasdien galima ir kartu gaminti. Tada vaikai supras ir gaminimo prasmingumą, ir laiko sąnaudas, ir patys mokės pasigaminti ar gebės pasiūlyti savo pagalbą būdami vyresni.

Kaip Sudominti Vaikus Maisto Gaminimu?

Kuo mažesni vaikai, tuo labiau jie domisi viskuo, ką daro tėvai, taigi reikia nepražiopsoti to momento. Pareigų patikėjimas priklauso nuo tėvų pasitikėjimo. Mažiems vaikams reikia nuolatinio dėmesio, ypač leidžiant naudotis aštriais daiktais.

Jie gali paduoti reikiamus produktus, skaičiuoti, matuoti, maišyti, minkyti tešlą, formuoti gaminius, puošti, dengti stalą, plauti indus ir pan. Nereikia užmiršti, kad vaikai nori tyrinėti ir žaisti, taigi, jų darbas ne visada bus orientuotas į tikslo pasiekimą. Labiau - į malonumą, todėl mažuosius pagalbininkus reikia dažnai pagirti, motyvuoti tęsti darbą, pastebėti, kai jų dėmesys sumažėja, ir pasiūlyti kitą veiklą.

Visi labiau branginame tai, ką sukūrėme savo darbu.

12 Strategijų Laimingam Vaikui Užauginti

Pasak knygos „Protingas vaikas” autorių dr. Danielio J. Siegel ir dr., vaikų ir paauglių psichoterapijos srityje besispecializuojantys mokslininkai akcentuoja darnių smegenų vystymosi svarbą ir pateikia 12 strategijų, kaip pasinaudojant kasdieniais iššūkiais užauginti laimingą vaiką, o konfliktines situacijas išspręsti ne tik ramiai, bet ir sukuriant atsakymus bei sprendimus ateičiai.

  1. Išklausykite ir įvardinkite emocijas. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją.
  2. Kalbėkite apie skaudžius įvykius. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas.
  3. Būkite šalia baimių akivaizdoje. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti. Vaikas pasitiki jumis ir atskleidžia savo baimę, tad pagalvokite, ar jam patogu vaiko kambaryje.
  4. Skatinkite savarankiškumą. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
  5. Fizinė veikla. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais.
  6. Prisiminimų grąžinimas. Atmintis nėra statiška. Laikui bėgant, keičiantis supratimui, prisiminimai gali keistis ir apaugti išgalvotomis detalėmis, nebeatitikti tikrovės. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač, jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą.
  7. Dienoraščio rašymas. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Tyrimai rodo, kad pats prisiminimas bei įvykio išdėstymas dienoraštyje gerina imuninę ir širdies funkciją, bendrą savijautą.
  8. Supraskite emocijas. Emocijų lavina ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini - vidutiniškai emocija ateina ir praeina per devyniasdešimt sekundžių. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas.
  9. Analizuokite jausmus. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs”, „susirūpinęs”, „pavydus” ar „susijaudinęs”, o ne tik „gerai” ar „blogai”. Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro - savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai.
  10. Neskirkite dėmesio vienai problemai. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Tik matydamas visumą, jis galės nukreipti savo dėmesį į kitas veiklas, į pasiekimus ir dalykus, kurie jį džiugina.
  11. Įsivaizduokite ramią vietą. Kai vaikas jaučia nerimą, baimę ar negali užmigti, galima paskatinti įsivaizduoti vietą, kurioje jis jaučiasi ramus, kur gera, pavyzdžiui, plūduriavimą ant plausto, pasisėdėjimą prie upės stovykloje arba supimąsi hamake pas senelius.
  12. Žaismingas auklėjimas. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas, ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi.

Vaikų Knygos

Čia pateiktas knygų sąrašas, tikimės, bent iš dalies padės atsakyti į jums rūpimus klausimus ir padės apsispręsti, kurios knygos vertos atsidurti jūsų namų bibliotekoje ir bus tinkamos pagalbininkės auginant vaikus.

  1. Wolfgang Goebel, Michaila Glockler „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“
  2. Vaikų psichologės Aušros Kurienės knyga „Kaip užauginti žmogų“
  3. Danielis J. Siegel „Auklėjimas be dramų“
  4. Psichologės Editos Čekuolienės knyga apie vaikų auginimą
  5. Ramunės Murauskienės knyga „(Ne)tobulos mamos užrašai“
  6. Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“
  7. Shefali Tsabary „Sąmoninga tėvystė. Kurkime darnų ryšį su vaiku“
  8. A. Faber ir E. Adele Faber ir Elaine Mazlish „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad jie kalbėtų“
  9. Knygoje „Langas į vaiko pasaulį“ pateikiama daug praktinių pavyzdžių
  10. Isabelle Filliotaz „Viską išbandžiau“
  11. Dr. Dan Kindlon ir Dr. Michael Thompson „Tikrasis balsas“
  12. Bruno Bettelheimas „Kodėl mums reikia stebuklo“
  13. Wolfgango Bergmanno, Geraldo Hütherio knygoje „Priklausomybė nuo kompiuterio“
  14. Zariana ir Nina Nekrasovos „Be pavojų. Nuo gimimo iki mokyklos“
  15. Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli „Laiškai sūnui vegetarui“
  16. Rosso Campbello knygą „Kaip mylėti savo paauglį“
  17. Alice Miller „Gabaus vaiko drama“
  18. Žymus vaikų psichologas dr. R.W.Greene'as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba“
  19. Elaine N. Aron „Itin jautrus vaikas“
  20. Jennifer Senior „Tėvystės paradoksai“

Vaikų Santykiai Šeimoje

Kai šeimoje auga ne vienas vaikas, natūralu trokšti darnaus bendravimo ir artimo ryšio tarp jų. Tačiau tėvai neturėtų tikėtis, kad vyresnėlis taps dešiniąja ranka, padės prižiūrėti ir auklėti mažuosius.

Svarbiausi aspektai, į kuriuos būtina atsižvelgti, kad tarp vaikų būtų kuo šiltesni santykiai: sava erdvė, savi daiktai, ir nepamiršti, kad Petriukas nelygus Jonukui.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: