Būsimų tėvų paklausus „Kokio vaikelio laukiate?“, dažniausiai išgirstame atsakymą „Sveiko ir protingo“. Tai suprantama, nes sveikata ir protas yra svarbiausios vertybės.
Smegenų vystymosi etapai
Neurologė Vitalija Grecevičienė aiškina, kaip šiuolaikinis mokslas naujausiomis technologijomis (funkciniu branduolių magnetiniu rezonansu, magnetoencefalografija ir kt.) tiria, kaip vystosi ir bręsta mažo vaiko smegenys: „Dėl šių tyrimų daugiau žinome apie vaikų smegenų plastiškumą, t. y. kad naujos neuroninės jungtys galvo smegenyse geba sukurti centrus. Ilgalaikiais tyrimais sukurta „galimybių langų“ teorija, o tai padeda geriau suprasti raidos ypatumus ir ją lemti.
Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląstelės nukeliauja į tik joms skirtas galvos smegenų sritis. 7 nėštumo mėn. susiformuoja smegenų vingiai.
Tėvų įtaka vaiko raidai
Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Remdamiesi žiurkių ir žmogaus smegenų panašumu mokslininkai atliko tyrimus. Vienos žiurkės iki suporavimo turėjo geresnes gyvenimo sąlygas: didesnį narvą, daugiau žaislų, geresnį maistą. Šios grupės palikuonys buvo žymiai gudresni negu kitos grupės žiurkių, kurios neturėjo tokių gerų sąlygų, palikuonys.
Žinoma, tokie tyrimai su žmonėmis neatliekami, tačiau mokslininkai teigia, kad tinkama aplinka, mityba, fizinė bei emocinė būsimų tėvų sveikata turi įtaką kūdikio gebėjimams.
Neigiami veiksniai nėštumo metu
Besivystančiose vaisiaus smegenyse vyksta sudėtingi procesai, todėl jos ypač jautrios neigiamiems veiksniams visu nėštumo laikotarpiu. Skirtingais smegenų vystymosi laikotarpiais neigiamų veiksnių poveikis skiriasi. Pirmąjį nėštumo trimestrą jie gali sąlygoti grubius smegenų apsigimimus. Neuronų migracijos metu pažeisti neuronai „pasimeta“ ir nenukeliauja į jiems skirtą vietą. Tai gali sukelti smegenų vingių apsigimimą.
Trečiajame nėštumo trimestre nepalankūs veiksniai gali pažeisti pilkąją smegenų medžiagą (neuronų kūnų sankaupos), baltąją medžiagą (neuronų laidus). Aišku, ne viskas priklauso nuo moters. Tačiau yra daug ir nuo moters priklausančių veiksnių.
Alkoholio poveikis
Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams.
Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus.
Emocinė savijauta
Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Besilaukiančios moterys dažnai patiria ir gimdymo baimę. Svarbiausia jausmų neslopinti - jie kyla iš mūsų senųjų smegenų. Bandymas save įtikinti, kad „nelogiška“ taip bijoti ar nerimauti, tikrai nepadės.
Tačiau gali padėti keli dalykai. Pirmiausia, pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) - tai suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo. Tyrimais įrodyta, kad įvairios atsipalaidavimo technikos - kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas - aktyvina parasimpatinę nervų sistemą (mokėjimas save nuraminti labai padės ir gimdymo metu).
Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes.
Smegenų plastiškumas ir patirtis
Smegenys vystosi ir bręsta. Šiuo metu neuronai sudaro jungtis, vadinamosias sinapses. Galvos smegenyse formuojasi už įvairiausias funkcijas atsakingi centrai. Patirtis (rega, klausa, kiti jutimai) tarsi „įjungia“ genetinius mechanizmus, verčiančius neuronus keistis viena ar kita linkme.
Neuronai augina ataugas (dendritus), suranda jiems pagal funkciją artimus neuronus ir formuoja jungtis. Neuronas „žino“, kaip auginti sinapses, o kūdikio patirtis bei mokymasis veikia kaip paleidžiamasis mechanizmas, spartina šį procesą.
Jungčių formavimasis yra esminis vaiko gebėjimų formavimuisi, nes vienas neuronas gali atlikti tik paprastą funkciją, o jų milijoniniai tinklai - sudėtingiausias užduotis. Šios jungtys vėliau gali išnykti, jei nestiprinamos stimulų iš aplinkos, kūdikio patyrimo.
Kritiniai laikotarpiai
Skiriami jautrūs atskirų gebėjimų susiformavimo laikotarpiai, kai už tam tikras funkcijas (judėjimą, kalbą, klausą ir kt.) atsakingi centrai vystosi intensyviausiai. Jie vadinami kritiniais laikotarpiais arba galimybių langais. Jei šiuo laikotarpiu vaikas negauna iš aplinkos tai funkcijai reikalingų stimulų, centrai nesusiformuoja ir ta funkcija ilgainiui prarandama. Pvz., klausa formuojasi iki 3-3,5 metų.
Per pastaruosius dvidešimt metų atlikta daug tyrimų, kurių duomenys parodė, kad kūdikio patirtis ryškiai pakeičia ne tik smegenų brandą, bet ir jų struktūrą.
Kūdikio raida ir aplinka
Kūdikio judesių raida vystosi pagal tokį principą: nuo paprastesnio veiksmo iki sudėtingesnio. Kūdikis vieną veiksmą išmoksta ir laikui bėgant jį tobulina. Išmoktas judesys leidžia kūdikiui mokytis dar sudėtingesnių. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pakabintą žaislą kūdikis daužo nesąmoningai, o vėliau išmoksta sąmoningai žaislą pasiekti. Augdamas sugeba paimti stambų daiktą visu delnu, o pirmųjų metų pabaigoje jau ima smulkius daiktus dviem pirštukais.
Kūdikį domina visa aplinka. Kuo ji įvairesnė, tuo daugiau mažylis gauna teigiamų potyrių. Kūdikis pasaulį pažįsta ir patirties įgauna per pojūčius. Būtent tokiu mokymosi būdu mažylis semiasi žinių pirmaisiais dvejais savo gyvenimo metais. Rami aplinka, šiltas bendravimas, kalbėjimas su kūdikiu - teigiama emocijų valdymo patirtis. Labai svarbi mamos emocinė būklė - kūdikis jaučia, ar mama pikta, nelaiminga, ir kartu pats jaučiasi blogai.
Kalbos įtaka
Kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais mokosi kalbos tik bendraudamas su žmogumi. Kalba per garso ir vaizdo aparatūrą jam nėra svarbi. Todėl nuo pirmųjų dienų reikia kalbinti mažylį, aiškinti, kas vyksta aplinkui, dainuoti. Kuo išraiškingiau ir intensyviau bendraujama su kūdikiu, tuo geriau ateityje jis kalbės.
Technologijos ir vaikai
Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Dažnai kyla klausimas, kada vaikui galima leisti žiūrėti į ekranus (mobilųjį, planšetę, televizorių). Rekomenduojama leisti žiūrėti tik nuo 18 mėn. amžiaus. Principas paprastas - kuo vėliau ir mažiau, tuo geriau. Technologijos puikiai gali padėti ugdyti vaiką vėliau, kai tėvai parenka lavinančias laidas ir… žiūri jas kartu su vaiku.
Ankstyva patirtis ir įvaikinimas
Moksliniuose eksperimentuose su gyvūnais jauniklių atskyrimas nuo tėvų keičia jauniklių smegenų mikrostruktūrą. Tyrimas, atliktas su JAV įvaikintais Rusijos kūdikių namuose augusiais vaikais, parodė tiesioginį ryšį tarp įvaikinto kūdikio amžiaus ir jo protinių gebėjimų vyresniame amžiuje.
Svarbiausi etapai
Visi trys laikotarpiai - nėštumo planavimas, nėštumas ir pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai - yra patys svarbiausi vaiko gebėjimams ateityje. Gaunama patirtis per visus pojūčius (regą, klausą, kvapą, lietimą, emociją bei kt.) spartina kūdikio smegenų brandą.
Nereikia nusistatyti tvarkaraščio, kad „dabar ugdysiu judėjimą, vėliau regėjimą, o galiausiai griebimą“. Svarbiausia mylėti ir būti su savo vaiku.
Vaiko raidos etapai
Gamta (Dievas) klaidų nedaro. Per milijonus metų gamta evoliucijos pagalba sukūrė žmogų. Per devynis mėnesius jis įgyja kūną, o per 6 metus protą ir charakterį*. Tik ką gimusį vaiką prilyginkime minkštam moliui, iš kurio gali lipdyti ką panorėjęs. Naujagimis savo smegenyse fiksuoja, į kokią aplinką jis pakliūna: į gerą ar į blogą? Mylėti žmones ar jų vengti? Kur jis pakliūna: į „rojų: ar į „pragarą“?
- Ketvirtasis mėnuo: su maloniais tėvais noriai bendrauja: šypsosi, juokiasi, tiesia rankas, krykštauja, leidžia garsus.
- Šeštasis mėnuo: realizuoja savo smalsumą ir judėjimo galimybes.
- Septintasis mėnuo: atranda, kad turi kojas, ir žaidžia su jomis. Tėvus išnaudoja kaip treniruoklius kojų, rankų ir kitų raumenų vystymui.
- Dešimtasis mėnuo: atsisėda, atsistoja, eina įsikibęs.
- Antrieji metai: lavinamas vestibiuliarinis aparatas, judesių koordinacija ir ritmas. Gyvenime jam bus naudinga šokant, žaidžiant krepšinį, futbolą, tenisą ir t. t. Pradeda lavinti klausą. Gyvenime pravers kalbant, skaitant, dainuojant, grojant ir t. t.
- Tretieji metai: susiformuoja klausa ir kalba. Reiškiasi agresyvumas, nes ieško savo hierarchinės padėties ribų. Pradeda skirstyti į draugus ir priešus.
- Ketvirtieji metai: vaikas supranta, kad pasaulyje egzistuoja tvarka, kurios nesilaikydamas gali nukentėti. Tėvai pradeda duoti užduotis: surink žaislus, atnešk šaukštą, pasupk broliuką ir t .t. Taip įgyjamas pareigingumas. Atsiranda pirmieji savarankiškumo požymiai. Laikas, kai pirmą kartą pasako „aš“.
- Penktieji metai: jeigu vaikas fiziškai ir dvasiškai nebuvo ribojamas, jis kelia savo reikšmingumą toliau vystydamas ir demonstruodamas savo sugebėjimus, ir tėvams belieka tai skatinti. Jeigu jis iki 5 metų laikomas kūdikiu, jam susidaro įspūdis, kad jis ir mama yra vienas kūnas ir viena siela. Kad visą gyvenimą mamos funkcijos bus atnešti, paduoti, aprengti, nuprausti, pamaitinti ir t. t. Jo - tik mamos pastangomis naudotis.
- Šeštieji metai: mokosi, kaip pasiekti geriausių rezultatų mažiausiomis pastangomis. Programa maksimum: „kaip čia padarius nieko nedarant“. Vaikas pradeda išsisukinėti, meluoti, vaidinti ir kitaip gudrauti. Jeigu visa tai tėvai leidžia, vaikui susiformuoja toks požiūris į gyvenimą ir didelė tikimybė, kad jis bus žymus artistas, kolektyvo siela ar suvedžiotojas, apgavikas, vagis, plėšikas ir t.
- Septintieji metai: nerūpestinga vaikystė baigiasi ir turi ruoštis iš tėvų globos ir jaukių namų žengti į jam nežinomą pasaulį - mokyklą. Štai čia ir atsiskleis jo sugebėjimai įsisavinti žinias, protauti, bendrauti, nesileisti skriaudžiamam, neskriausti kitų, suvokti kitų vaikų ir mokytojų elgesį, sugebėti prisitaikyti. Svarbiausia nebijoti.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Vaikų Augimo Lentelė Pagal Amžių: Svarbiausi Faktai, Kuriuos Turi Žinoti Kiekvienas Tėvas!
- Dzūkijos Gyvūnų Globos Namai: Atviri Atsiliepimai ir Neįtikėtina Veikla