Paprastai mes nekalbame apie duomenis apskritai - mes turime galvoje asmens duomenis. Asmens duomenys - tai informacija, kuri yra susijusi su jumis, kaip asmeniu, ir leidžia jus identifikuoti. Duomenys gali būti įvairiausių formų, pavyzdžiui, numeris, el. pašto adresas.
Specialių Kategorijų Asmens Duomenys
Asmens duomenys turi tam tikrą subkategoriją duomenų, kurie vadinami specialių kategorijų asmens duomenimis. Šie duomenys - tai asmens rasė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai, seksualinė orientacija, narystė profsąjungose; taip pat šie duomenys gali būti susiję su asmens sveikata ar lytiniu gyvenimu, biometriniai duomenys, kurie atskleidžia asmens fizines savybes. Šie duomenys laikomi ypatingais dėl ypač privataus ir intymaus pobūdžio. Todėl jais galima lengvai piktnaudžiauti ir naudoti prieš konkretų asmenį, pavyzdžiui, kaip pagrindą išankstinei nuomonei ar diskriminacijai. Taigi šių duomenų tvarkymas apskritai yra draudžiamas, išskyrus kai kurias įstatymuose numatytas išimtis. Viena iš išimčių - asmens raštiškas sutikimas.
Asmens Duomenų Tvarkymo Principai
Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas), įsigaliojusį 2018 m. gegužės 25 d. (toliau - Reglamentas), norime Jus informuoti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - KMSA) Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Skyrius) tvarko Jūsų asmens duomenis.
Jūsų asmens duomenų valdytojas - Kauno miesto savivaldybės administracija (kodas 188764867, adresas: Laisvės al. +370 37 42 26 31, el. p. Jūsų asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas. Jūsų asmens duomenys tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c arba e punktais (t.y.
Duomenų Saugojimo Terminai
Duomenys saugomi ne ilgiau, nei to reikia duomenų tvarkymo tikslais. Konkretūs asmens duomenų saugojimo terminai nustatyti Tarybos dokumentacijos plane ir kituose teisės aktuose. Jūsų duomenys Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje bus saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu kasmetiniu dokumentacijos planu, taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.
Duomenų Gavėjai
Jūsų duomenis teikiame kitiems duomenų gavėjams, kai tai Administraciją įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai, pvz., VĮ „Registrų centrui“ (Lietuvos Respublikos gyventojų registrui), konsulinėms įstaigoms, teismams, ir t. t.
Duomenų Saugumo Priemonės
Siekiant apsaugoti Jūsų asmens duomenis taikomos visos reikiamos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, tam, kad Jūsų duomenys būtų apsaugomi nuo neteisėto praradimo, atskleidimo, sunaikinimo ir pan. Dokumentai, kuriuose yra asmens duomenys, Administracijoje (Skyriuje) tvarkomi, viešinami ir saugomi vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais.
Skyriaus darbuotojai laikosi konfidencialumo principo ir laiko paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino eidami savo pareigas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį galioja visą darbuotojo darbo laiką, taip pat galioja darbuotoją paskyrus į kitas pareigas bei pasibaigus darbo santykiams. Prieiga prie asmens duomenų yra suteikiama tik tiems Skyriaus darbuotojams, kuriems asmens duomenys yra reikalingi jų pareigybių aprašymuose nustatytoms funkcijoms ir pavedimams vykdyti. Asmens duomenys tvarkomi automatiniu ir neautomatiniu būdu: raštu popieriuje, kompiuterinėje laikmenoje, dokumentų valdymo sistemoje, informacinėse sistemose, naudojantis elektroninės technikos ir kitomis priemonėmis, elektroninio pašto kataloguose.
Tvarkant asmens duomenis neautomatiniu būdu, dokumentai susegami į bylas ir saugomi spintose, taip pat Skyriaus archyve. Tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, naudojamasi slaptažodžiais norint prisijungti prie informacinių sistemų.
Duomenų Subjekto Teisės
Jeigu asmuo mano, kad pažeistos jo, kaip duomenų subjekto, teisės, arba nori gauti daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Duomenų apsaugos pareigūną. +370 37 42 46 00, mob. +370 673 08123, el.p. teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (adresas: A. Juozapavičiaus g. bet kuriuo metu pasikonsultuoti su asmens duomenų apsaugos pareigūnu el. p. *Pastaba. Svarbu. Prašymai įgyvendinti duomenų subjekto teises nagrinėjami, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr.
Lietuvos Respublikos Asmens Duomenų Teisinės Apsaugos Įstatymas
Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė (toliau - trečioji valstybė), bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės naudojamos tik duomenims persiųsti tranzitu per Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teritoriją.
Duomenų gavėjas - juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys. Duomenų tvarkytojas - juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis. Duomenų valdytojas - juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Sutikimas - savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.
Asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Asmens duomenis tvarko savo veikloje fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų. Asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti.
Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis.
Asmens kodas - unikali skaitmenų seka. juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje.
Asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius. Jo kompetenciją nustato Visuomenės informavimo įstatymas.
Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens duomenys apie asmens sveikatą automatiniu būdu, taip pat mokslinio medicininio tyrimo tikslais gali būti tvarkomi tik pranešus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus sudaryta ir interneto tinklalapyje paskelbta informacija apie kandidatus, taip pat kandidatų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių sąrašai po rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo, taip pat politinės kampanijos aukotojų sąrašai po jų paskelbimo gali būti keičiami, kai taisomos kalbos klaidos ar informacija interneto tinklalapyje skiriasi nuo informacijos, teisės aktų nustatytu laiku pateiktos pareiškimuose ir kituose dokumentuose.
Atliekant mokslinį tyrimą, asmens duomenys tvarkomi, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą. Be duomenų subjekto sutikimo asmens duomenys mokslinio tyrimo tikslais gali būti tvarkomi tik pranešus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodą, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas (toliau - jungtines rinkmenas). Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo dienos.
Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą.
Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma tvarkant asmens duomenis statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, kai tokios informacijos pateikti neįmanoma ar pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų senumo, nepagrįstai didelių sąnaudų) arba kai duomenų rinkimo ir teikimo tvarką nustato įstatymai. Apie tai duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.
Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų.
Duomenų subjekto prašymu sustabdžius jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenys, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, turi būti saugomi tol, kol bus ištaisyti ar sunaikinti (duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui). Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų).
Duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais.
Jeigu duomenų valdytojas įvertina duomenų subjekto savybes automatiniu būdu ir duomenų subjektas nesutinka su tokiu įvertinimu, jis turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl jo savybių įvertinimo.
Duomenų subjektas, kreipdamasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę prašyti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją surinkti iš registruotų duomenų valdytojų jo asmens duomenis ar informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą ir jį supažindinti su surinktais duomenimis ar informacija. Jeigu duomenų subjektas į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją kreipiasi elektroniniu būdu, jo prašymas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Atsakymas į tokį prašymą asmeniui pateikiamas elektroniniu paštu, o asmens pageidavimu - siunčiamas paštu prašyme nurodytu adresu arba įteikiamas. Atsakymas elektroniniu paštu turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.
Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Duomenų valdytojas pats tvarko asmens duomenis ir (arba) įgalioja duomenų tvarkytoją. Duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ir jų atstovų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai.
Duomenų subjektams (fiziniams asmenims) siunčiami ar pateikiami spausdintiniai rašytiniai informacinio pobūdžio pranešimai apie duomenų subjektams (fiziniams asmenims) suteiktas paslaugas, duomenų subjektų (fizinių asmenų) prievoles, sutarčių su duomenų subjektais (fiziniais asmenims) vykdymą, sąskaitos, darbdavio darbuotojui skirti atsiskaitymo lapeliai, individualūs komercinio pobūdžio pasiūlymai duomenų subjektams (fiziniams asmenims), kurių turinyje yra nurodomi duomenų subjektų (fizinių asmenų) asmens duomenys, įskaitant, tačiau neapsiribojant, duomenis apie asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, sumokėtus ar nesumokėtus mokesčius, mokėtojo kodą ar numerį, atsiskaitomosios knygelės numerį, privalo būti pateikiami uždaru pavidalu, ant kurio gali būti tik pašto paslaugoms būtina informacija, ir tokių pranešimų turinys gali būti matomas tik duomenų subjektui (fiziniam asmeniui), kuriam adresuojamas pranešimas, ar jo sutikimu trečiajam asmeniui, atidarius ar išpakavus pateiktą pranešimą.
Duomenų valdytojas privalo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie atvejus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenų tvarkymo veiksmai gali būti atliekami tik gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka atlikti išankstinę patikrą ir išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą duomenų valdytojui atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar kitų svarbių aplinkybių pranešimo nagrinėjimą būtina pratęsti. Šiais atvejais pranešimo nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vienu mėnesiu, apie tai informuojant duomenų valdytoją.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo duomenų valdytojo kreipimosi dienos išduoda arba atsisako išduoti leidimą teikti asmens duomenis į trečiąsias valstybes. Leidimas yra išduodamas, jeigu šiose valstybėse yra tinkamas asmens duomenų teisinės apsaugos lygis. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali išduoti leidimą teikti asmens duomenis į trečiąją valstybę, kuri neužtikrina tinkamo asmens duomenų teisinės apsaugos lygio, jeigu duomenų valdytojas yra nustatęs tinkamas duomenų apsaugos priemones asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, kitoms duomenų subjekto teisėms apsaugoti ir įgyvendinti.
Kaip vykdomas šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Ji atskaitinga Vyriausybei.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama šio įstatymo jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus, susijusius su šiame įstatyme jai nustatytų funkcijų atlikimu, yra nepriklausoma. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Seimo nariai ir kiti pareigūnai, politinės partijos, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriui, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra valstybės tarnautojas - įstaigos vadovas, į pareigas priimamas konkurso būdu 5 metų kadencijai ir iš jų atleidžiamas Ministro Pirmininko Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija: 12) įgyvendina Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos valstybės tarnautojai, įgalioti atlikti asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą, turi teisę: 2) iš anksto raštu įspėjus, o atliekant asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą pagal skundą - be išankstinio įspėjimo, įeiti į tikrinamo asmens patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu) arba teritoriją, kur yra dokumentai, įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu. Įeiti į tikrinamo juridinio asmens teritoriją, pastatus, patalpas (tarp jų ir nuomojamus ar naudojamus kitu pagrindu) galima tik tikrinamo juridinio asmens darbo laiku pateikus valstybės tarnautojo pažymėjimą.
Skundai paprastai paduodami raštu, įskaitant elektroninę formą. Elektronini...
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Kaip sužinoti vaiko asmens kodą: būdai ir instrukcijos
- Nepraleiskite! Dienos socialinė globa asmens namuose Rokiškio rajone – viskas, ką privalote žinoti!
- Neįgaliojo Asmens Globa Lietuvoje: Svarbiausios Salygos ir Paslaugos, Kurias Turite Žinoti
- Sužinokite, Kaip Greitai Ir Tiksliai Nustatyti Gimimo Datą Iš Asmens Kodo!
- Neįtikėtinai skanus bananų ir varškės keksas – išbandykite šį gardų receptą!
- Vaikai alkoholikų šeimose: kaip nematomi randai veikia jų gyvenimą ir ateitį