Kai susižeidžiame - likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie priklausomi nuo alkoholio - turime daugybę nematomų randų: ir širdyje, ir psichikoje. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta mūsų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą. Prisiminkite: jūs nesate vieni.
Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate pasakyti „ne” ir visą laiką kažką „gelbėjate”, užuot pasirūpinę savimi? Gal negalite pasitikėti kitais ir abejojate savo vertingumu? Nematomi randai slepiasi giliai pasąmonėje, todėl žmonės išoriškai gali atrodyti stiprūs ir nepriklausomi, tuo tarpu viduje jie dažnai grumiasi su kaltės jausmu, nepasitikėjimu, baime būti atstumtiems.
Psichologijoje yra toks terminas „Suaugę alkoholikų vaikai“. „Suaugę alkoholikų vaikai - tai žmonės, užaugę šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai turėjo priklausomybę nuo alkoholio, - sako psichologė Ilona Nomeikienė.
Šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai/globėjai yra priklausomi, įprastas vaidmenų pasiskirstymas tarp tėvų ir vaiko dažnai yra gerokai išsibalansavęs, o tai gali turėti rimtų pasekmių vaiko, kuris augo tokioje šeimoje, vėlesniame gyvenime. Kai vaikas gyvena priklausomybės paveiktoje aplinkoje, jis atrodo ir kartais elgiasi kaip vaikas, tačiau dažniausiai tokie vaikai suauga per anksti. Jie niekada neatsipalaiduoja, nuoširdžiai nesilinksmina, dažniausiai prisitaiko prie savo draugų elgesio. Jie gali nežinoti, kas yra vaikiški jausmai, ką reiškia būti spontanišku, bet dažniausiai aplinkiniai to nepastebi. Net jei ir nujaučia, kad kažkas vaiką slegia, dažniausiai nesupranta, kas tai galėtų būti.
Jei šiuose žodžiuose atpažįstate save ir manote, jog ši patirtis yra artima ir jums - suprantama, jog iš pradžių tai gali kelti nerimą. Tačiau nepamirškite - jūs tikrai nesate vienas. Tokiems žmonėms sunku suvokti, kokie turėtų būti santykiai šeimoje, kaip reikėtų jaustis, ką sakyti įvairiose situacijose. Jie gali rinktis tik tarp to, ką patys patyrė savo šeimoje, ir tarp idealizuoto filmuose rodomo modelio. Tačiau vienas iš jų yra griaunantis, o kitas - netikras.
Pagrindinės problemos ir sprendimo būdai
- Ignoruojami poreikiai
Alkoholikų šeimose vaikų poreikiai dažnai būna ignoruojami, o dėmesys nukreiptas į tėvų problemas. Dėl to vaikai užauga galvodami, kad jų jausmai nėra svarbūs. Suaugę jie gali nuolat jaustis nepakankamai geri ir neverti meilės, net jei aplinkybės pasikeitė. Nors iš išorės suaugę alkoholikų vaikai gali atrodyti pakankamai nepriklausomi, daugelis jų kenčia nuo stiprios baimės būti palikti.
Ką daryti? Psichoterapija ar savęs pažinimo praktikos, pavyzdžiui - kognityvinė elgesio terapija, padeda keisti neigiamus įsitikinimus apie save.
- Sunkumai atpažįstant emocijas
Suaugę alkoholikų vaikai dažnai susiduria su sunkumais atpažįstant ir įvardijant savo emocijas. Psichologijoje tai vadinama aleksitimija. Kadangi tėvai dažnai nepajėgdavo patenkinti vaikų emocinių poreikių, vaikai priprato slopinti savo jausmus ir ignoruoti, kas vyksta jų viduje.
Mokslinis faktas: Tyrimai rodo, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumas, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti „pavojaus režime“ ir jiems sunkiau atsipalaiduoti.
- Nepasitikėjimas
Jei tėvai priklausomi nuo alkoholio, vaikai jaučiasi nesaugiai, jiems trūksta pastovumo ir nuspėjamumo, mat tokių tėvų elgesys gali per akimirką pasikeisti nuo švelnumo iki pykčio ar agresijos priepuolio. Užaugę tokie vaikai mano, kad negalima pasitikėti nei žmonėmis, nei santykiais.
Dėl chaotiškų vaikystės patirčių, užaugę alkoholikų vaikai dažnai atsiduria dviejose kraštutinėse situacijose: arba per daug prisiriša prie kitų, bijodami būti palikti, arba visiškai atsiriboja nuo emocijų ir santykių.
Išeitis: Vadinamosios „Mindfulness” arba sąmoningo buvimo praktikos gali padėti atpažinti emocijas ir nereaguoti impulsyviai.
- Sveikų ribų nustatymas
Daugelis suaugusių alkoholikų vaikų turi problemų nustatydami sveikas ribas. Augdami chaose, jie išmoksta daryti viską, kad išvengtų konfliktų - dažnai tenkindami kitų poreikius, net jei tai kenkia jų pačių gerovei.
Sprendimas: Reikia išmokti pasakyti „ne“ be kaltės jausmo. Rekomenduojama pradėti nuo mažų žingsnių - pavyzdžiui, aiškiai pasakyti, kai kas nors prašo per daug.
- Gelbėtojo sindromas
Dažnai suaugę alkoholikų vaikai tampa nuolat besistengiančiais „gelbėtojais“. Jie mano, kad jų pareiga yra rūpintis kitų žmonių problemomis, tuo tarpu savo pačių jausmų ir poreikių jie nelaiko reikšmingais.
Ką daryti? Svarbu atpažinti, kada pagalba tampa žalinga, ir mokytis palaikyti kitus neperžengiant savo ribų.
Suaugusių alkoholikų vaikų savybės
Suaugę alkoholikų vaikai yra išmokę viską kontroliuoti, nes savo aplinkoje dažnai negalėjo pasitikėti kitais, todėl gali būti suvokiami kaip valdingi, griežti, nelankstūs. Daugelis jų anksti neteko nerūpestingos vaikystės, jei apskritai ją turėjo, todėl jų spontaniškumas yra užgniaužtas, neišugdytas, gal net jiems atrodo pavojingas.
Suaugusiems alkoholikų vaikams labai sunku suprasti ir išreikšti jausmus. Juk melas vaiko šeimoje buvo tiesiog neatskiriama gyvenimo dalis. Tėvai nuolat pasakodavo istorijas, kurios kaip nors turėdavo pateisinti jų gėrimą ar netesėtus pažadus. Kad ir koks geras mokinys buvo, kad ir kaip stengėsi namuose, vis vien tėvas vartodavo, o mama būdavo nelaiminga.
Vidinė graužatis ir nerimas šiems žmonėms yra nuo vaikystės įprasta būsena. Miego sutrikimai, chroniškas nerimas, psichosomatiniai skundai gali būti nuolatiniai tokios graužaties palydovai. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Nesaugumas, nepatiklumas ir baimė, kad nebūtum įskaudintas, išlieka ir trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs. Jei pavyksta užmegzti artimą santykį, nerimas verčia prisišlieti ir labai laikytis kito žmogaus. Siekdami užmegzti ir išlaikyti ryšius, suaugę alkoholikų vaikai būna nepaprastai atsidavę, net ir suvokdami, kad kitas asmuo ištikimybės nevertas.
Aplinkiniai jus apibūdindavo vienu labai paprastu sakiniu, greičiausiai atspindinčiu jūsų šeimoje prisiimtą vaidmenį. Vaikai, augantys su priklausomu asmeniu, prisiima panašius vaidmenis kaip ir kitose nedarniose šeimose, bet priklausomų asmenų šeimoje tai galima matyti itin ryškiai. Tikriausiai jau pastebėjote, kad dažnai jūsų pastangos padėti nueina perniek, kaip ir jūsų bandymas sustabdyti jų vartojimą.
Iš tiesų, dažnai jūsų teikiama pagalba gali sukelti netgi priešingą poveikį - priklausomas žmogus puikiai žino, kaip naudotis savo aplinka ir tai, kad juo visada kažkas pasirūpina, jam tik padeda tęsti savo senus įpročius. Kad ir kaip norėtumėte, jūs neturite įtakos priklausomo asmens elgesiui, nes jo poreikis vartoti yra nekontroliuojamas. Priklausomas asmuo pats turi kreiptis profesionalios pagalbos. Jūs galite pakeisti savo elgesį ir tai, kaip reaguojate į priklausomą artimąjį, kas leistų priklausomam asmeniui pajausti, kad jis gali atsistoti ant kojų ir būti savarankiškas, daryti teisingus sprendimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Suaugę alkoholikų vaikai ieško atsakymų į kilusius klausimus:
- Kodėl man sunku išlaikyti artimus santykius?
- Kodėl aš bijau per arti prie savęs prisileisti svetimus žmones ir jaučiu, kad man sunku pasitikėti aplinkiniais?
- Kodėl su kuo nors užmezgus artimus santykius apima jausmas, kad anksčiau ar vėliau tas žmogus mane paliks?
- Kodėl kyla noras kontroliuoti save ir kitus?
- Kodėl jaučiu nuolatinį nerimą ir man nepavyksta atsipalaiduoti, net ir tuomet, kai aplink tyla ir ramybė?
- Kodėl man nuolat reikia kitų žmonių pripažinimo ir palankaus priėmimo?
- Kodėl man norisi įrodyti sau ir pasauliui, kad aš esu vertas aukščiausio įvertinimo?
- Kodėl taip sunku kalbėti apie savo jausmus?
- Kodėl nuolat jaučiu atsakomybę už viską, kas vyksta aplink mane, net ir tuomet, kai aplinkybės nuo manęs nepriklauso?
Kaip spręsti problemas?
Ilgametė patirtis rodo, kad tokias ir panašias problemas galima spręsti individualios arba grupinės psichoterapijos metu. Tereikia išdrįsti kreiptis pagalbos. Jeigu grupėje atvirai kalbėti apie praeities nuoskaudas ir baimes nedrąsu, galima rinktis individualias konsultacijas.
Padedant kvalifikuotam specialistui, jūs galite atrasti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų, pamažu atsikratyti skausmingos praeities naštos, ilgainiui atgauti dvasios ramybę, gebėti kurti darnius ilgalaikius santykius.
Tikros istorijos
Psichologė pasakoja, psichoterapinių grupių, skirtų „Suaugusių alkoholikų vaikams“, užsiėmimuose, o ir konsultuojant individualiai, dažnai tenka išklausyti suaugusių žmonių lūpose įstrigusių skaudžių vaikystės prisiminimų.
„Kai išgirsdavau, kad patėvis rakina duris, net iš sukamo rakto garso ir grubiai lenkiamos durų rankenos, suprasdavau, kad jis girtas… Mano kūną sukaustydavo baimė, bijodavau net krustelėti… Gerai žinojau, kad patėvis prieis prie mano lovos, pasilenks prie manęs taip arti, kad alkoholio tvaikas įsiskverbs į mano nosies šnerves, įsiklausys į mano kvėpavimą ir patikrins ar aš miegu… Žinojau, kad ir kas nutiktų turiu apsimesti, kad miegu, antraip teks daug valandų klausyti, koks aš esu nedėkingas, niekingas žemės padaras, negerbiu jo - “tėvo”, kuris sunkiai dirba ir stengiasi, kad aš turėčiau ką valgyti ir kuo apsirengti.
Arba kiti suaugusio alkoholiko vaiko prisiminimai. „Nežinau ar galiu pasakyti, kad turėjau tėvą… Jis tarsi buvo, bet ne, gal geriau bus jei aš sakysiu tiesą: „Ar jūs žinote kaip jautiesi, kai tarsi turi tėvą, o jausmas tarsi jis būtų miręs?“ Žmonės, kurie buvo arčiausiai manęs, mano buvimo tarsi nepastebėdavo, jaučiausi taip tarsi aš neegzistuoju, o jie gyvena šalia esančiame paraleliniame pasaulyje. Mama visuomet sakydavo, kad mėlynės ir sumušimai atsirado tuomet, kai ji bėgdama užkliuvo ir nukrito, o tėtis pažadėjo daugiau nebegerti. Mama visuomet atrodė tokia pažeidžiama ir palūžusi, kad aš niekuomet nedrįsau prie jos prieiti ir išlieti savo bėdas.
Statistika
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje, 50 proc. vaikų girdėjo, kaip tėvai pykstasi dėl alkoholio vartojimo, 44 proc. galvojo, kad vienas iš tėvų turi alkoholio vartojimo problemų, 30 proc.
Statistikos departamento Higienos instituto duomenimis, 2019 m. gyventojų, sergančiųjų įvairiomis alkoholio vartojimo sukeltomis ligomis nežymiai mažėjo, tačiau pirmąkart nuo 2011-ųjų išaugo alkoholio sukeltų mirčių skaičius. 2019 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. Iš viso 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018-aisiais metais - 863).
Tuo tarpu duomenys rodo, kad nuo 2011-ųjų nuosekliai mažėjęs mirusiųjų nuo alkoholio vartojimo skaičius 2019 metais vėl ūgtelėjo: dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 2019 metais mirė 544 žmonės - 37, arba beveik 7 proc. daugiau, nei 2018-aisiais. 100 tūkst. gyventojų teko kiek daugiau nei 19 mirčių. Vyrų mirtingumas dėl alkoholio sukeltų ligų 3,5 karto viršijo moterų, didesnis mirusiųjų skaičius (100 tūkst. gyventojų) - kaimo vietovėse. Dažniausiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis sirgo 45-49 metų vyrai - šis rodiklis daugiau nei triskart viršijo moterų sergamumą šiomis ligomis.
Apibendrinant, galima teigti, kad alkoholizmas - visos šeimos liga. Alkoholio priklausomybę turinčio žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su antrąja puse, bet ir su vaikais. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu.
Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų. Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs.
Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas.
Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų.
Rekomenduojama literatūra
- G. Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“ (2016)
- Melody Beatti „Ne-priklausomi” (2020)
- Susan Forward „Toksiški tėvai” (2017)
- J.G. Woititz „Vaikystėje neišmoktos pamokos: svarbiausi gyvenimo įgūdžiai užaugusiems nedarniose šeimose” (2017)
- Jorgen F. Nissen „Nematomas dramblys“ (1997)
- S. Forward „Emocinis šantažas“ (2019)
- S. Forward, C. Buck „Meilė kaip apsėdimas: kai per sunku paleisti“ (2020)
- H. Cloud, J. Townsend „Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą” (2013)
- H. Cloud, J. Townsend „Pokalbis, kurio visada bijojai: kaip išmokti nuoširdžiai ir prasmingai išreikšti savo mintis” (2018)
- H. Lerner „Pykčio šokis“ (2020)
- K. Dvareckas, J. Kymantienė, A. Navickas „Nepasmerkti” (2018)
- K. Dvareckas, A. Navickas „Sveikas, gyvenime” (2014)
Panašus:
- Knygos suaugusiems alkoholikų vaikams: pagalba ir supratimas
- Šokiruojančios Anoniminių Alkoholikų Vaikų Savybės ir Alkoholio Vartojimo Paslaptys
- Neįtikėtina Pagalba Alkoholikų Vaikams Lietuvoje – Kaip Suteikti Šviesią Ateitį
- Vaikų priklausomybė nuo kompiuterio: kaip atpažinti, išvengti ir padėti efektyviai!
- Kaip Tinkamai Laikyti Naujagimio Galvytę: Nepakeičiami Patarimai Kiekvienam Tėvui!

