Vienas didžiausių vaikų ir jaunimo rūpesčių, kuriuos jie išsako vaiko teisių gynėjams, yra sunkimai rasti draugų, konfliktai su jais ir baimė draugus prarasti. Anot vaiko teisių gynėjo Kasparo Tarčevskio, kiekvienam vaikui svarbu susirasti draugų, bendraminčių, su kuriais būtų malonu leisti laisvalaikį: „Deja, visi vaikai yra skirtingi ir ne kiekvienam paprasta bendrauti, užmegzti tvirtas draugystes. Tokie sunkumai dažną vaiką ar jaunuolį skaudina.“
Vienatvės fenomenas ir draugų paieška
Lietuvos psichologų sąjungos narė Marina Guptor pastebi, kad vienatvė šiais laikais užklumpa dažną žmogų: „Šiandien paplitęs vienatvės fenomenas ir kaip surasti draugų, aktualu nuo darželio laikų. Turbūt sutiks visi, kad mes esame labai skirtingi, mūsų bendravimo poreikiai labai skirtingi, o ir bendravimo galimybės kiekvieno kitokios. Vieni vaikai suranda draugų nuo darželio laikų, kitiems vaikams sekasi sunkiau, jie turi vieną-du draugus, o kartais būna laikotarpiai, kai nėra nė vieno draugo. Ir tėvai sunerimsta: ar čia problema, kaip ją spręsti, kaip padėti vaikui.“
Šeimos palaikymo svarba
Vaiko teisių gynėjas Kasparas Tarčevskis tikina, kad nesvarbu, vaikas turi daug draugų ar tik vieną ar kelis. Svarbiausia - vaiko savijauta. Jeigu vaikas jaučiasi gerai, turėdamas keletą draugų, viskas puiku. Tačiau pastebėjus, kad vaikas ar jaunuolis jaučiasi vienišas, su niekuo iš bendraamžių nebendrauja, verta pasikalbėti ir pasiūlyti padėti.
Anot M. Guptor, jeigu kalbantis iš vaiko lūpų išsprūsta tokios frazės kaip: „aš noriu draugų“, „aš nežinau, kaip susidraugauti“, „aš nemoku“, „man neišeina“, tada tikrai gera proga pagalvoti, kaip mes galėtume padėti savo vaikui. Todėl tėvai iš savo pusės galėtų padaryti tris esminius dalykus: lavinti vaiko socialinius įgūdžius, skatinti bendras veiklas, būrelius su bendraamžiais bei ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi.
Gyvas bendravimas ir bendri pomėgiai
Svarbiausia, anot M. Guptor, gyvas bendravimas ir bendri pomėgiai. Deja, toks bendravimas, nors ir paprastesnis, nelavina socialinių įgūdžių, o, galiausiai, prireikus bendrauti gyvai, atsiranda tik dar daugiau nerimo ir nepasitikėjimo savimi. Todėl tėvų paskatinimas eiti ir megzti draugystes, palaikymas, pagalba vaikui, atskleidžiant savo stipriąsias puses, paskatins vaiką jaustis drąsiau.
O vienas veiksmingiausių būdų vaikui susirasti draugų, eiti į būrelius, mat juose vaikus ir jaunimą vienija bendros temos, bendri tikslai ir pomėgiai. Žinoma, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad pačiam vaikui jo lankomas būrelis patiktų ir jis noriai ten eitų.
Draugystės įtaka ir žalingi įpročiai
Vis dėlto vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad labai dažnai būtent jaunimo noras turėti draugų ir pritapti nuveda prie žalingų pasirinkimų. „Vaikai tam tikrų žalingų įpročių atsiradimą, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, rūkymą, kartais net psichotropinių, narkotinių medžiagų vartojimą, siejo su tuo, kad norėjo tiesiog pritapti draugų kompanijoje. Arba matė, kad narkotikus, kitas medžiagas, alkoholį vartojo jų draugai“, - pastebi vaiko teisių gynėjas K. Tarčevskis.
Nors noras pritapti suprantamas ir natūralus, tačiau tėvų atsakomybė prižiūrėti, kad pasirinkta kompanija nepakenktų, nenuvestų klystkeliais. Ir patarti vaikui, jaunuoliui nepasiduoti bendraamžių spaudimui bei padėti atrasti tuos draugus, kurie praturtina, o ne pakenkia. Juk jaunas žmogus dar ne visada turi pakankamai gyvenimiškos patirties, kad suvoktų, kas gerai, o kas - ne.
Kaip padėti vaikui užmegzti kontaktą?
- Jeigu jūsų vaikas yra uždaro būdo ar nepasitikintis savimi, patarkite jam kaip užmegzti kontaktą. Pavyzdžiui: „Tu gali paklausti, ar draugė nenorėtų su tavimi pažaisti badmintoną. Arba paklausk, ar ji skaitė naująją knygos apie Harį Poterį dalį“.
- Pasirūpinkite žaislais, kurie skatintų gebėjimą kalbėti.
- Kad galėtų įsijausti į kitus, vaikas turi jausti savo vertę ir pasitikėti savimi. Lavinkite vaiko socialinius įgūdžius - jautrumą, paslaugumą, dėmesingumą.
- Mokykite sąžiningai išsakyti savo nuomonę neįžeidžiant kitų, paisykite taisyklės: jokių keiksmažodžių ir įžeidinėjimų, jokios fizinės jėgos.
- Skatinkite komandinę dvasią, nes vaikai, kurie moka žaisti komandinius žaidimus, beveik visada yra puikūs draugai.
- Mokykite išklausyti, nes tam, kuris gali išklausyti, lengviau užmegzti kontaktą ir išsikovoti pasitikėjimą.
- Mokykite pasitikėjimo, nes tikri draugai nepalieka bėdoje.
- Padėkite palaikyti ryšius su draugais, jeigu persikėlėte gyventi į kitą vietą ar vaikas pakeitė mokyklą.
Patarimai tėvams, kurių vaikai neturi draugų
Vaikui gali būti sunku susirasti draugų dėl įvairių priežasčių:
| Priežastis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Drovumas ar intravertiškumas | Vaikui gali būti nejauku pradėti pokalbį ar įsitraukti į grupės veiklą. |
| Bendravimo įgūdžių trūkumas | Jis gali nežinoti, kaip prisistatyti ar palaikyti pokalbį. |
| Konfliktinis elgesys | Agresija ar egoizmas gali atbaidyti kitus vaikus. |
| Per dideli tėvų lūkesčiai | Tėvai gali tikėtis, kad vaikas bus labai socialus, nors jam patogiau būti su keliais artimais draugais. |
| Keičiama aplinka | Persikraustymas ar mokyklos pakeitimas gali laikinai apsunkinti draugų susiradimą. |
| Patyčios | Jei vaikas patiria patyčias, jis gali jaustis nesaugiai bendraudamas su kitais. |
Kaip atpažinti, kad vaikui trūksta draugų?
- Dažnai žaidžia vienas ir vengia bendraamžių.
- Skundžiasi, kad niekas nenori su juo žaisti.
- Po mokyklos ar darželio atrodo liūdnas ar nusivylęs.
- Nenori eiti į mokyklą ar kitas socialines veiklas.
- Neturi pakviestų draugų į gimtadienius ar šventes.
Jei pastebite šiuos ženklus, verta padėti vaikui sustiprinti bendravimo įgūdžius ir atrasti jam tinkamą socialinę aplinką.
Kaip padėti vaikui susirasti draugų?
- Išsiaiškinkite priežastį: Pakalbėkite su vaiku, stebėkite jo elgesį, pasitarkite su mokytoju.
- Mokykite bendravimo įgūdžių: Mokykite mandagumo, skatinkite empatiją, žaiskite vaidmenų žaidimus.
- Skatinkite dalyvauti veiklose: Užrašykite vaiką į būrelį, raskite veiklų, kuriose dalyvauja jo bendraamžiai, organizuokite bendrus žaidimus.
- Organizuokite susitikimus su draugais: Pakvieskite vieną vaiką į svečius, leiskite vaikui pasirinkti veiklas, skatinkite bendras išvykas.
- Kalbėkite apie draugystę ir santykius: Paaiškinkite, kad draugystė kuriama per laiką, kalbėkite apie tai, kas yra geri ir blogi draugai, mokykite, kaip spręsti konfliktus su draugais.
- Būkite kantrūs ir palaikantys: Parodykite, kad jį suprantate ir palaikote, pasidalinkite savo vaikystės patirtimis apie draugystę, priminkite, kad svarbu būti savimi, o ne stengtis įtikti visiems.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jei vaikas ilgą laiką neturi draugų ir jaučiasi dėl to nelaimingas, gali prireikti pagalbos. Vaikų psichologas gali padėti vaikui ugdyti bendravimo įgūdžius ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
Svarbiausia - padėti vaikui jaustis pasitikinčiam savimi ir atrasti savo draugus natūraliai!
Draugystės svarba vaiko charakteriui
Draugystė yra daug daugiau nei vaiko socialiniai įgūdžiai. Stebėkite, kokiu būdu jūsų vaikas užmezga draugystes. Ar jis bendrauja su kitais vaikais? O gal jaučiasi vienišas ir atstumtas? Viskas gerai, jei vaikas turi tik kelis draugus, tai dar nebūtinai yra problema.
Draugaudami vaikai mokosi įtvirtinti savo ribas. Svarbu, kad žmogus sugebėtų laikytis savo nuomonės ir per daug nepasiduotų kitų įtakai. Bendraamžių ir draugų spaudžiami, vaikai kas dieną turi „pastovėti už save". Draugystės pasaulis padeda vaikui išmokti suklysti ar susitaikyti su savo bei kitų trūkumais.
Vaikas turi žinoti, kad jis yra pakankamai geras, ir to jis mokosi draugaudamas su kitais. Pastebėję kitų trūkumus jie mokosi būti kantrūs ir užjausti. Tėvai turėtų padėti vaikams mokytis priimti kitus vaikus tokius, kokie jie yra. Jei padėsite jam atrasti draugų tarp tų vaikų, kurie yra visai kitokie, gali atsiverti nauji jūsų vaiko talentai ir pomėgiai.
Draugystė padeda vaikams suprasti, kad kiti žmonės taip pat klysta. Pasikalbėkite su vaiku apie nesėkmes, praradimus ir skausmą. Leiskite jam ar jai pamatyti, kad tai yra gyvenimo dalis. Vaikas taip pat turi mokytis atleisti.
Bendraujant su kitais, galima atrasti ir save, ypač kai drauge mokomasi naujų įgūdžių. Svarbu, kad vaikas suprastų: „Aš galiu išmokti". Pasitikėti savimi yra svarbiau nei įgyti kokių įgūdžių.
Tėvams svarbu suprasti, kad vaikai į draugystę žiūri labai rimtai. Mokykite savo vaikus, kad draugai yra dovana iš Dievo, tad reikia juos branginti kaip didžiausią lobį žemėje. Tėvų uždavinys nėra vien tik padėti spręsti specifines problemas, iškilusias draugystės kelyje, bet ir padėti vaikui stiprinti įgūdžius susirasti draugų.
Kaip padėti vaikui pritapti naujoje aplinkoje?
Tėvai, globėjai ir mokytojai turi padėti prisitaikyti naujoje aplinkoje, ypač tada, kai vaikas tik pradeda lankyti mokyklą. Su vienais jis daugiau laiko praleidžia namuose, su kitais - mokykloje. Mat skirtingose aplinkose gali pasireikšti kiek kitoks vaiko elgesys.
Dar vienas svarbus dalykas, kaip galime padėti vaikui sėkmingiau tapti grupės dalimi, mūsų rodomas asmeninis pavyzdys: kaip bendraujame su kitais žmonėmis, su pačiu vaiku. Atkreipkime dėmesį, kaip elgiamės, kai mums linksma, liūdna ar pikta, kaip parodome kitam žmogui, kad mus kažkas erzina, nepatinka?
Labai reikšmingi klasės susitarimai, arba kitaip - taisyklės. Jos vaikui padeda geriau suprasti mokyklos sistemą ir jaustis saugiau. Turėtų būti skiriama dėmesio ne tik bendrai tvarkai, tačiau taip pat ir santykiams su klasės draugais bei mokytojais. Taisyklių pažeidimų atvejais reaguokite ramiai, supratingai, tačiau reikliai.
Pamokų metu galima suteikti galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse. Kiekvienas vaikas, koks jis bebūtų: drąsus, nerimastingas, aktyvus, turi stipriųjų pusių.
Svarbu nedaryti pradinukui spaudimo, mėginant jį įkalbėti bendrauti su klasės draugais. Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą.
Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas. Nuotaikingi ir linksmi pavadinimai labiau primena žaidimą, todėl kartais paskatina vaikus susidomėti organizuojama veikla.
Per pertraukas mokytojai turėtų būti pakankamai budrūs, stebėdami vaikų tarpusavio bendravimą. Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori.
Klasės valandėlių metu galima suteikti galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus. Svarbiausia, kad viskas būtų išsiaiškinama su vaikais. Tai reikšminga vaiko jausmams ir mintims, su kuriomis vaikas „išeina” po tokios veiklos.
Kita vaikus stebuklingai suvienijanti mokyklinė veikla - pramogos už mokyklos ribų. Neformali aplinka tikrąja to žodžio prasme „išlaisvina” vaikus, padeda jiems atsiskleisti.
Ką dar gali padaryti tėveliai?
Be jau minėto asmeninio pavyzdžio rodymo, tam tikrais atvejais gali būti verta pakalbėti apie konkrečius susidraugavimo su kitais momentus - kaip prieiti, pasikalbėti, pakviesti kartu pažaisti. Galima kartu su vaiku suvaidinti bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinti kylančias problemas ir aptarti alternatyvius bendravimo būdus.
Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius. Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai.
Taip pat galima pamėginti pabendrauti šeimomis, galbūt pasikviesti juos į svečius, išeiti į lauką ar sugalvoti kitų pramogų su Jūsų vaiką atstumiančiu vaiku ir jo tėveliais. Matydami didžiulį autoritetą - savo tėvelius, gražiai bendraujančius su klasės draugo tėvais, vaikai formuosis teigiamą nuostatą, pajus saugumą tos šeimos atžvilgiu - visa tai gali sustiprinti vaikų tarpusavio santykius.
Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais. Šioje situacijoje svarbus tėvų ar globėjų vaidmuo.
Mokydami vaiką tinkamų susidraugavimo būdų, emocijų ar elgesio raiškos, turime jam aiškiai parodyti, koks jo elgesys yra pageidaujamas. Mes esame įpratę automatiškai, „šviesos greičiu” reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Tačiau ar dažnai atkreipiame dėmesį, kai vaikas padaro kažką malonaus?
Šiuolaikiniam bendravimui trūksta gyvybės, kurią suteikia tikri emociniai išgyvenimai. Kai supykstame ar nuliūstame, nebijokime to parodyti vaikui. Lygiai taip pat atvirai rodykime išgyvenamą džiaugsmą dėl jo malonaus elgesio. Vaikystėje kuriami santykiai turi ilgalaikę reikšmę vaiko gyvenimui.
Kaip formuojasi vaikų draugystė?
Trejų ketverių metų vaikai jau ieško draugų. Lengviausia užmegzti draugiškus santykius bendraamžiams, todėl darželyje grupės ir yra formuojamos pagal vaikų amžių. Darželinukams svarbus ne tik protas, bet ir jėga.
Dirbdama darželyje pastebėjau, kad aktyvesni vaikai, net sakyčiau padaužos, kartu būna ir labiau išradingi. Su jais visi kiti labiau nori bendrauti, draugauti, nes jų draugijoje būna įdomu ir nenuobodu. Mažas vaikas dar nelabai skiria, kas yra gerai, o kas negerai, jam svarbiausia, kad būtų smagu.
3-4 metų amžiaus vaikams lytiškumas dar nėra svarbus. O štai 5-6 metų vaikai dažniausiai žaidžia su tos pačios lyties atstovais. Vaikai tai vadina draugyste. Tokia „draugystė“ gali tęstis ilgą laiką.
Mūsų kartos vaikai labai daug laiko praleisdavo kartu žaisdami kieme. Jie pažinojo draugų šeimas, žinojo jų istorijas, kartu kurdavo, statydavo namus medžiuose, žodžiu turėjo atskirą savo gyvenimą. Jų žaidimai buvo grįsti fantazija, bendra veikla. Todėl uždariems vaikams yra labai sunku, jie nemoka kartu žaisti, tampa atstumti.
Ką daryti, jei vaikas sako "Niekas manęs nemėgsta"?
Jei Jūs iš savo vaiko kada nors girdėjote: „Niekas manęs nemėgsta” arba „Niekas nenori su manimi draugauti” - tai signalas, kad laikas imtis priemonių Jums. Tačiau tai, ką mes galime padaryti, tai išmokyti vaiką ir jam paaiškinti (parodyti), kas svarbiausia draugystėje kokio amžiaus draugas bebūtų.
Kiekviena draugystė prasideda nuo simpatijos, žmogus turi parodyti kitam žmogui, kad jis jam patinka, kad jam norisi su juo būti (draugauti), žaisti ir kartu leisti laiką. Todėl pirmajame draugystės užmezgimo etape išmokykite vaiką parodyti bendraamžiui, kad jis pasiruošęs draugystei, kad bendraamžis jam patinka.
Vienas paprasčiausių ir būtinų būdų parodyti norą draugauti - pasisveikinti su potencialiais draugais. Todėl jei Jūsų vaikas nemoka pasisveikinti arba atsakyti į bendraamžio pasisveikinimą - pats laikas to mokyti. Išmokykite vaiką iki automatizmo sveikintis su kitais žmonėmis žaisdami vaidmeninius žaidimus.
Komplimentai - tai dar vienas paprastas būdas susidraugauti. Apgalvokite kartu su vaiku, kokius komplimentus ir kada galima sakyti bendraklasiams.
Geranoriškumas - puikus būdas parodyti domėjimąsi kitu žmogumi. Kai bendraklasiui nukrenta pieštukas - mes galime jį pakelti ir paduoti, galima pasaugoti bendraklasiui vietą valgykloje, padėti jam ką nors nešti, pagelbėti per pamoką su užduotimi, pasidalinti sumuštiniu ar šokoladuku, įdėtu priešpiečiams.
Atvirumas - pirmas žingsnis į draugystę. Tam, kad draugystė užsimegztų, geriausia pasirinkti tinkamą bendraamžį. Jei Jūsų vaikas mėgsta piešti - į draugus jam geriausia rinktis vaiką, kruiam pieštukas, teptukas ar kreidutės taip pat prie širdies.
Vaikai mėgsta būti su tais vaikais, kurie linksmi ir smagūs. Jei Jūsų vaikas mokės žaisti bent kelis smagius žaidimus, kuriuos galės atsinešti į darželį ar mokyklą - tai gerokai padidins tikimybę, kad kuris nors kitas vaikas norės prisijungti pažaisti. Taigi, mokomės žaisti.
Jei Jūsų vaikui pavyko užmegzti draugystę mokykloje ar už jos ribų, geriausia, ką Jūs dabar galite padaryti - suorganizuoti bendrą žaidimą. Planuoti šiuos susitikimus geriau iš anksto - tai padės vaikams susikoncentruoti ramiai į žaidimą ir gauti didžiausią malonumą iš bendros veiklos.
Panašus:
- Unikalūs gimtadienio sveikinimai ir kūrybiškos idėjos, kurios nustebins!
- Ar vaikas tikrai didžiuotųsi manimi užaugusiu? Sužinokite tiesą!
- Kaip Nuoširdžiai Pasveikinti Su Gimtadieniu: Geriausios Idėjos Ir Patarimai
- Ar Studentams Tikrai Mokami Vaiko Pinigai Lietuvoje? Sužinokite Visa Tiesą!
- „Kino pavasaris“: Emocingos šeimos dramos ir įkvepiančios vaiko globos istorijos, kurių negalite praleisti!