Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d.
Mokslas ir Karjeros Pradžia
1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar - Medelyno pagrindinė mokykla). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar - Vilniaus universitetas) Teisės fakultetą, kurį 1976 m. baigė ir įgijo teisininko specialybę. Baigęs teisės studijas Vilniaus universitete, gavo paskyrimą dirbti tardytoju Kaišiadoryse, o po kelerių metų buvo paskirtas Kaišiadorių prokuroro pavaduotoju.
Nuo 1976 iki 1990 m. dirbo įvairiose prokuratūrose tardytoju, prokuroro pavaduotoju, prokuroru, generalinio prokuroro pavaduotoju. 1990-ieji metai buvo itin reikšmingi profesinei veiklai - jis buvo paskirtas atkurtosios nepriklausomos Lietuvos generaliniu prokuroru. Tai buvo sunkus darbas ir iššūkis, nes veikiant TSRS generalinei prokuratūrai Lietuvoje, vyko principinė kova siekiant savarankiškos generalinės prokuratūros pripažinimo.
1990-1995 m. - Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Sukūrė savarankišką Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemą, įkūrė padalinius kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Per gana trumpą laikotarpį buvo išaiškintos stambios nusikaltėlių grupuotės.
1995-1997 m. - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas. Dirbdamas generaliniu prokuroru, o 1995 m. - generalinio prokuroro pavaduotoju, A. Paulauskas turėjo ne tik sukurti prokuratūros pagrindus, bet ir pažaboti organizuotą nusikalstamumą.
Politinė Karjera
Norėdamas dar aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą, siekdamas teisingumo principus maksimaliai įgyvendinti visose gyvenimo srityse, 1997 m. išmėgino jėgas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. 1997-2000 m. vertėsi advokato praktika.
1998 m. balandžio 25 d. steigiamajame Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavime išrinktas šios sąjungos pirmininku, yra Naujosios sąjungos (socialliberalų) tarybos narys. 2002 m. vasario 9 d. III Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavime buvo perrinktas šios sąjungos pirmininku.
2000-2004 m. - VIII Seimo narys, išrinktas Saulės rinkimų apygardoje Nr. 24. Iškėlė Naujoji sąjunga (socialliberalai). VIII Seimo Pirmininkas, išrinktas pirmajame Seimo posėdyje 2000 m. spalio 19 d.
2002 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d. A. Paulauskas ėjo laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 2004 m. pasibaigus rinkimams į LR Seimą, 2004 m. lapkričio 15 d. buvo išrinktas Seimo Pirmininku.
Pažymėtina, kad būtent šis Seimas, kuriam vadovavo A. Paulauskas, užtikrino Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO politines ir teisines prielaidas.
Šeima
Dėl to, kad vyras nusprendė siekti prezidento posto ir grįžta į didžiąją politiką, Jolanta nesisieloja - jos kasdienybės šis sutuoktinio sprendimas nekeičia. Juolab kad A.Paulauskas niekada nebuvo atitolęs nuo politikos.
„Mes su vaikais pripratę prie įtemptos Artūro darbotvarkės. Žinoma, anksčiau buvo kur kas ramiau“, - šypsosi moteris.
Visa šeima stengiasi derintis prie jo tempo, tačiau tuo pačiu metu Jolanta su Artūru stengiasi ne mažiau dėmesio skirti vaikams - 19-metei teisės mokslų studentei Aistei ir 13 metų Arnui. Kai atžaloms prasideda moksleivių arba studentų atostogos, Paulauskai stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Neseniai šeima buvo išvykusi slidinėti į Italiją.
„Nors slidinėjome visą savaitę, laikas prabėgo labai greitai. Dievinu slidinėjimą kalnų slidėmis! Ir dabar važiuodama pro Liepkalnio slidinėjimo trasą pajuntu sentimentus ir vis pagalvoju, kad būtų puiku rasti laiko čia praleisti savaitgalio popietę“, - pasakoja Jolanta.
J.Paulauskienė džiaugiasi, kad net darbų įkarštyje Artūras nepamiršo savo aistros - futbolo. Su sūnumi Arnu kamuolį jie spardo ne tik per treniruotes, bet ir kieme. Prie šeimos vyrų džiaugsmingai kieme prisideda ir augintinė - Vakarų Sibiro laika Leira.
„Artūras su Arnu - aistringi futbolo gerbėjai, apie šį sportą gali kalbėtis valandų valandas. Jei per televiziją rodo rungtynes, mes su Aiste tampame nematomos! Kai leidžia sąlygos, kieme mūsų vyrai taip šėlsta, kad net baiminuosi dėl namo langų“, - juokiasi J.Paulauskienė.
Kieme specialiai palikta atvira erdvė - futbolo aikštė. Savaitgaliais kiekvieną rytą ir vakarą Leirą vedžioja visa šeima. Kol vyrai treniruojasi, Jolanta arba Aistė ruošia pietus. Turėdama laisvo laiko šeima mielai traukia į kiną.
Dabar, kai prasidėjo rinkimų kampanija, ir savaitgaliais A.Paulauskas vis rečiau būna namuose. Anksčiau vyrą į renginius Jolanta lydėdavo dažniau. Dabar ji turi derintis ir prie vyro, ir prie sūnaus Arno futbolo treniruočių grafiko - ji kartu vyksta į rungtynes.
Jolanta įsitikinusi, kad daugelis moterų namuose ant savo pečių laiko visus keturis kampus. Juk vyras grįžta vėlai vakare, tad kada jau besidalinsi darbus?
Kai turi laisvo laiko, A.Paulauskas mielai prisideda prie buities. Sezoniniai darbai gražinant aplinką prie namo - taip pat jo pareiga.
„Mano vyras labai šeimyniškas, gali pats savimi pasirūpinti. Tai nepatinka ir dukteriai Aistei. Vyrą moteris vadina Dievo dovana - jam patinka viskas, ką paruošia žmona.
Jolanta nesivaiko ekologiško maisto madų, tačiau džiaugiasi, kad daugelį daržovių užsiaugina savo darže ir šiltnamyje. Jų primarinuoja ir visai žiemai. Šviežių gėrybių moteris perka ir iš ūkininkų.
„Augau mieste, visada buvau asfalto vaikas. Tačiau kaip auga daržovės, kad jas reikia pasodinti, nuravėti ir palaistyti, visada žinojau. Jei turi šeimą, tenka ir tokia veikla užsiimti. Kiekviena moteris taip elgiasi.
Šeimininkauti prie puodų nėra mano aistra, bet sugebu ir duoną, ir tortą iškepti. Jeigu duonos nuperku turguje, visi atpažįsta, kad ji ne mano kepta.
Rinkdamasis drabužius A.Paulauskas visada kreipiasi į žmoną pagalbos. Moteris džiaugiasi, kad standartinio sudėjimo sutuoktinis tinkamą kostiumą randa parduotuvėje, jo nereikia siūdintis.
Pačiai Jolantai dėl įvaizdžio dažnai pataria duktė Aistė. Mergina motiną dažnai lydi ir į renginius.
„Lydėsiu vyrą į specialius oficialius renginius - tai mano pareiga. Per tiek metų jau įpratau. Spintos dėl to iš esmės neatnaujinsiu. Nematau nieko blogo patinkantį ir tinkantį drabužį vilkėti kelis kartus. Man svarbiausia gerai jaustis“, - teigia J.Paulauskienė.
Jolantos spintoje kabo ir keletas dizainerių sukurtų drabužių, tačiau rūbo etiketės ji nesureikšmina - moteriai kur kas svarbiau už prekės ženklą drabužio kokybė ir praktiškumas.
Kelioms savo įkurtoms įmonėms vadovaujanti J.Paulauskienė įsitikinusi, kad būdama tik namų šeimininkė nebūtų įdomi nei vyrui, nei vaikams. Ji žino, kad A.Paulauskui įdomi tokia moteris, kuri turi savo interesų, veiklos. Bet ji turi nepamiršti vaikų ir namų.
Jolanta Paulauskienė apie save
Gimimo data, vieta: 1972 07 13, Vilnius.
Žurnalistai Jums turbūt dar niekada nesakė tiek daug komplimentų: kad atjaunėjote, kad išgražėjote, kad sulieknėjote ir t. t.
Tik dabar, kai susenau, komplimentai byra vienas po kito... Juokauju! Man malonu tai girdėti. Atrodote tiesiog stulbinamai! Daug laiko šoku, išlieju energiją, atidžiai stebiu, kokį maistą valgau. Be to, ši vasara buvo dėkinga, nes dėl karščių nenorėjau valgyti. Pakeitusi gyvenimo būdą, greitai išvydau rezultatus, o tai dar labiau motyvuoja, skatina toliau stengtis.
Dalyvaudama televizijos projekte, labai sulieknėjote. Aš žinau, kiek, bet nenoriu apie tai garsiai kalbėti. Gal laikotės specialių dietų? Nesilaikau jokių dietų. Neseniai vyko „Kviečių šokti“ dalyvių vakarėlis, kuriame virėte didžkukulius. Nors labai mėgstu lietuviškus patiekalus, bet didžkukulių tik paragavau. Suvalgiau vieno pusę.
Artūras puikiai supranta, kad lengva staiga numesti svorį, tačiau labai sunku vėl jo nepriaugti. Dabar sulaukiate itin daug dėmesio iš stipriosios lyties atstovų. Aš matau, kad jam dėl to smagu...
Prieš šį interviu peržvelgiau visus apie Jus parašytus straipsnius. Pastebėjau, kad jau daug metų vis pasirodo publikacijų, kuriose užsimenama apie galimas Jūsų ir Artūro skyrybas. Matyt, mes jau pripratome. Nuo pat mūsų bendro gyvenimo pradžios buvo tokių, kurie galvojo, kad mes greitai išsiskirsime... Iki šiol visi kažko laukia. Bet mes kaip gyvenome kartu, taip gyvename. Kita vertus, jei žmonės apie mus kalba, vadinasi, vis dar esame įdomūs.
Jau 16 metų. Mėgstame pažymėti mūsų vestuvių sukaktį. Praėjusiais metais mus ypač nustebino vaikų sugalvota staigmena. Jie nepamiršo 15-ųjų mūsų vestuvių metinių ir, grįžusius po darbų, pasveikino mus įteikdami savo rankomis pagamintas taures. Žaviuosi žmonėmis, kurie ilgai gyvena susituokę. Manau, išsiskirti galima labai greitai, bet reikia stengtis išsaugoti šeimą. Aišku, tai nėra lengva.
Pakalbėkime apie Jūsų dalyvavimą projekte „Kviečiu šokti“. Jums iš tiesų puikiai sekasi, nes esate tiek publikos, tiek komisijos narių numylėtinė. Sunku pasakyti. Aš šį šou žiūriu kaip į žaidimą. Džiaugiuosi, kad jame sekasi man ir mano partneriui.
Ar įsivaizduoju save kaip politikę? Kadangi matau, kiek laiko ir jėgų šiai veiklai skiria Artūras, abejoju, kad spėčiau būti ir gera mama, ir politike.
Mažai kas žino, kad ne vienerius metus užsiimate labdaringa veikla. Viskas prasidėjo vyrui pasukus į didžiąją politiką. Maždaug prieš penkerius metus įsteigiau Širvintų vaikų dienos centrą. Tai labdaringa veikla, kuriai mielai skiriu daug laiko.
Politinės Pažiūros ir Pokyčiai
„Dažniausiai tos migracijos vyksta ne vertybiniu pagrindu. Tiems politiniams migrantams retai rūpi kitų partijų programos arba ideologija. Primityviai kalbant, jiems rūpi, su kuo būtų saugiausia dalyvauti Seimo rinkimuose, postai. Keista, kai buvę kairės arba centro kairės atstovai staiga atsiranda tarp dešiniųjų. Gyvenimas be pokyčių neįmanomas, bet staigūs pasikeitimai kartais keistai atrodo“, - teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A.Paulauskas, kuris ir pats 2012 m.
Po 1998 m. įkurtos Naujosios sąjungos (NS) ir Darbo partijos susijungimo 2012 m. Vienas Naujosios sąjungos įkūrėjų ir ilgametis A.Paulausko bendražygis, dabar socialdemokratas Eduardas Šablinskas prisiminė, jog NS paliko po to, kai joje apie 2008 m. „Man nepatiko, kad partijos vadovybė nesilaikė rinkėjams duotų pažadų. Prasidėjus Vilniaus „Žalgirio“ gamyklos bankrotui, tuometinis Seimo ir NS vadovas A.Paulauskas buvo prižadėjęs grąžinti darbuotojams prarastus pinigus.
Seimo narys Artūras Skardžius NS paliko dar anksčiau. „Tarėmės, kad 2004 m. partijos susijungs po to, kai bendru koalicijos sąrašu „Už darbą Lietuvai“ dalyvavo Seimo rinkimuose. Mes su kolega Gediminu Kirkilu vadovavome bendram rinkimų štabui. Tačiau partijos dėl ambicijų ir nepasidalijimo valdžia taip ir nesusijungė. Išėjau iš NS ir dvejus metus buvau nepartinis, o vėliau įstojau į socialdemokratų partiją“, - prisiminė savo politinę karjerą A.
Prieš 2012 m. Seimo rinkimus Darbo partija, susijungusi su NS ir „prarijusi“ marginalinę Krikščionių partiją su buvusiu premjeru ir konservatoriumi Gediminu Vagnoriumi priešakyje, bandė susitelkti. Tačiau papildytos partijos gretos ir net palankiai pasibaigusi partijos „juodosios buhalterijos“ byla kažkodėl netapo argumentais V. Uspaskichui ir toliau vadovauti savo kurtam dariniui.
Pirmasis apie tai prabilo vienas partijos senbuvių, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Saulius Bucevičius: „Pirmiausia nepriimtina tai, kad iki šiol nežinoma, kas bus partijos rinkimų sąrašo lyderiu. Man, stovėjusiam prie partijos ištakų, nepriimtina, kai partijos vadovas V.Mazuronis aiškiai neatsako, ar jis ves partiją į rinkimus. Todėl nutariau padaryti savus sprendimus ir rinksiuosi kitą kelią, nors man labai skaudu palikti senus bendražygius ir draugus.
Neseniai buvo skelbta, kad S.Bucevičius Seimo rinkimuose žada dalyvauti su Liberalų sąjūdžiu. Bet jis tvirtino dar neatsisakęs narystės Darbo partijoje ir svarstąs, ar dalyvauti rinkimuose savarankiškai, ar su visu jo vadovaujamu Akmenės rajono Darbo partijos skyriumi pereiti pas liberalus: „Liberalų Akmenės skyrius mus kviečia prisijungti.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad už tokias kalbas gali būti išmestas iš Darbo partijos, S.Bucevičius šyptelėjo: „Šimtą kilogramų ne taip lengva pakelti ir išmesti. Mėtytis niekam nenaudinga.
Į Europos Parlamentą su TT patekęs V.Mazuronis politinį šuolį padarė ne tik iš Vilniaus į Briuselį, bet vėliau - ir į Darbo partijos lyderio postą. Tai įvyko labai greitai - 2015 m. Paklaustas, kas lėmė tokį politinį viražą, V.Mazuronis prisiminė, kad buvo pašalintas iš visų TT valdžios postų. Tai, pasak jo, lėmė jo sprendimas per partijos kongresą susirungti su R.Paksu dėl partijos lyderio posto: „Svarbiausia - ne tai, kad R.Paksas man atkeršijo, o tai kad partija buvo pasukta klaidingu keliu. Jos pozicijoje - akivaizdūs Rytų politikos akcentai ir euroskepticizmas, o iš tų, kas kūrė partiją, vadovybėje likę tik keli žmonės. Nesu tikras, kas šiuo metu tarp partijos vadovų turi daugiau įtakos - jos senbuviai ar Drąsos kelio partijos atstovai.
V.Mazuronis taip pat prisipažino buvęs vienas iš tų, kurie prieš kelerius metus inicijavo TT ir Darbo partijos susijungimą. Vertindamas tai, kad padaręs karjerą būtent TT dabar dirba gerai apmokamame europarlamentaro poste ir tai, kad R.Paksas ne kartą yra raginęs atsisakyti šio mandato, V.Mazuronis teigė, jog per Europos Parlamento (EP) rinkimus buvęs trečias partijos sąraše, o laimėjo mandatą todėl, kad gavo 47 tūkst. rinkėjų pirmumo balsų: „EP rinkimuose partija gavo 160 tūkst. rinkėjų balsų, o kai buvau išstumtas, per savivaldos rinkimus jau gavo tik 60 tūkst. balsų.
V.Mazuronio oponentu tapusio R.Pakso politinė biografija - ne mažiau spalvinga: būdamas konservatorių partijos nariu, jis buvo tapęs Vilniaus miesto meru ir premjeru.
Dar prieš V.Mazuronio laišką buvusiems bendražygiams „tvarkiečiams“ šią partiją paliko jos veteranė Seimo narė Jolita Vaickienė. „Likus pusmečiui iki Seimo rinkimų keisti partiją yra savižudybė. Tai, kad išėjau iš TT, lėmė ne viena aplinkybė - pradedant populizmu ir baigiant radikalizmu. Būti partijoje buvo jau per sunku, o liberalų komanda - kompetentinga ir vengia populizmo“, - aiškino ilgametė TT Kretingos skyriaus vadovė J.Vaickienė, Seimo mandatą 2012 m.
Nors jis radikaliai pakeitė pažiūras jau seniai - 2002 m., jo politinis šuolis vis dar neretai prisimenamas. R.Dagys socialdemokratu buvo 1989-1999 m. Bet, kai 1999 m. pabaigoje prasidėjo Lietuvos demokratinės darbo partijos (buvę komunistai) jungtuvės su socialdemokratais, R.Dagys ėmė telkti tam nepritariančius bendražygius ir sukūrė partiją „Socialdemokratija 2000“.
Tačiau ilgai ši partija negyvavo: ištirpo tarp konservatorių, o į Seimą pateko tik vienas R.Dagys. 2002 m. Paklaustas, kodėl taip radikaliai pakeitė savo politines pažiūras, jis tvirtino esąs įsitikinęs, jog dar nuo prieškario Lietuvos laikų socialdemokratai buvo itin artimi krikščionims demokratams: „Todėl su kolegomis socialdemokratais konservatorių partijoje buvome sukūrę krikščionių demokratų frakciją.
Vienas šios partijos įkūrėjų ir ilgametis narys Petras Gražulis, protestuodamas dėl to, kad krikdemai nutarė susijungti su konservatoriais, paliko partiją, tapdamas aršiu pastarųjų kritiku: „Judas Kristų pardavė už trisdešimt grašių, o krikdemai parsidavė konservatoriams už kelias Seimo nario vietas. Aš buvau prieš tokias jungtuves ir ideologijos išsižadėjimą. Juk konservatoriai iš esmės - liberali partija. Ji tik deklaruoja vertybes, bet jų neįgyvendina. Daugiausiai pastangų, naikinant krikdemus ir jungiantis su konservatoriais, padėjo buvęs krikdemų vadovas Algirdas Saudargas.
P.Gražulis krikdemu buvo 1989-2004 m. „Migruojantys politikai dažniausiai turi daugiau ambicijų, nei partijos, iš kurių jie bėga, gali ar nori jiems suteikti galimybių ateičiai. Jis taip pat pastebi, jog tie politikai, kurie nevengia keisti partijas, menkai suvokia politinės karjeros galimybes bei prasmę: „Keisdami partijas, jie visai nesusimąsto, kad politikas pirmiausia turi stengtis dirbti profesionaliai, spręsti sudėtingas visuomenės problemas, kurti bei tobulinti įstatymus.
Darbas Prokuratūroje ir Kova su Nusikalstamumu
Tai politikas, vos per plauką netapęs prezidentu, buvęs generalinis prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą legendiniam nusikaltėliui Borisui Dekanidzei, asmuo, radikaliai pakeitęs savo požiūrį į Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą. Tai buvo laukinio kapitalizmo ir laukinio nusikalstamumo metai. A. Paulauskas turėjo ne tik sukurti prokuratūros pagrindus, bet ir pažaboti organizuotą nusikalstamumą.
1993 m. Vilniuje buvo nušautas „Respublikos“ žurnalistas Vitas Lingys, o A. Paulauskas palaikė valstybinį kaltinimą prieš vieną „Vilniaus brigados“ lyderių, nužudymo organizatorių B. Dekanidzę ir jo parankinius. Generaliniu prokuroru A. Paulauskas dirbo iki 1995 m., vėliau dvejus metus ėjo generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas.
Dar reikšmingesnis posūkis A. Paulausko karjeroje įvyko 1997 m., kai jis iškėlė savo kandidatūrą prezidento rinkimuose prieš iš Amerikos atvykusį Valdą Adamkų. Pirmajame ture A. Paulauskas surinko 44,73 proc. balsų ir žymiai pralenkė 27,56 proc. balsų surinkusį V. Adamkų. Tačiau antrajame ture sėkmė nusišypsojo V. Adamkui, kuris A. Paulauską nugalėjo 0,74 proc. skirtumu.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad buvau laimingas, kai antrame rinkimų ture V. Adamkui pralaimėjau vos 0,8 proc. skirtumu. Tačiau nusivylimas greitai praėjo“, - rašo A. Paulauskas.
Naujoji Sąjunga ir Seimo Pirmininko Pareigos
Po šių prezidento rinkimų A. Paulauskas visiškai pasuko į didžiąją politiką: sukūrė Naująją sąjunga (socialliberalus), kuri 2000 m. Seimo rinkimuose užėmė antrą vietą daugiamandatėje apygardoje.
Prezidento V. Adamkaus pastangomis A. Paulausko Naujoji sąjunga sudarė koaliciją su Rolando Pakso Lietuvos liberalų sąjunga, o pagrindiniai rinkimų laimėtojai - Algirdo Brazausko vardo socialdemokratinė koalicija liko už valdžios borto. A. Paulauskas tapo Seimo pirmininku, tačiau koalicija ilgai neišlaikė - Naujoji sąjunga perbėgo ir sudarė valdančią daugumą su A. Brazausko vadovaujamais socialdemokratais. A. Paulauskui buvo paliktos Seimo pirmininko pareigos, o buvęs jo koalicijos partneris R. Paksas 2002 m. pabaigoje tapo prezidentu. 2004 m. Lietuvoje buvo surengta apkalta R. Paksui ir prezidentas pašalintas iš pareigų. Jo pareigas tris mėnesius laikinai ėjo tuometinis Seimo pirmininkas A. Paulauskas.
Tais pačiais metais vyko Seimo rinkimai, kuriuose triumfavo Darbo partija. A. Paulausko ir A. Brazausko koalicija atsidūrė antroje vietoje. Valdančią koailciją suformavo „darbiečiai“, socialdemokratai, Naujoji sąjunga ir valstiečiai liaudininkai, vadovaujami Kazimiros Prunskienės. A. Paulauskui vėl teko Seimo pirmininko pareigos, bet 2006 m. daugiausia socialdemokratų, Darbo partijos ir opozicijos balsais buvo atstatydintas iš šių pareigų.
Santykiai su Viktoru Uspaskichu
Beje, A. Paulausko ir V. Uspaskicho santykiai verti atskiro dėmesio. Iš pradžių, kol dar nebuvo sukūręs savo partijos, V. Uspaskichas finansavimo Naujosios sąjungos veiklą, Seime dirbo Naujosios sąjungos frakcijoje. A. Paulausko ir V. Uspaskicho keliai išsiskyrė apie 2003-iuosius, kai pastarasis ėmė kurti Darbo partiją. Po atstatydinimo A. Paulauskas nevyniojo žodžių į vatą ir pareiškė, kad tuometinis liberaldemokratų lyderis R. Paksas bei Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas yra užsienio spectarnybų naudojami instrumentai.
Skandalams nurimus 2008 m. A. Paulauskas trumpai dirbo socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje aplinkos ministru, tačiau tais pačiais metais įvykę Seimo rinkimai Naujajai sąjungai buvo pragaištingi. 2011 m. A. Paulausko Naujoji sąjunga susijungė su Darbo partija. Aiškindamas savo pažiūrų kaitą A. Paulauskas yra sakęs, kad pavadindamas V. Uspaskichą Rusijos specialiųjų tarnybų agentu jis tiesiog keršijo už prarastą Seimo pirmininko postą. Dabar A. Paulauską rinkimuose kelia Darbo partija.
Panašus:
- Neįtikėtina Artūro Orlausko gyvenimo istorija ir šeimos paslaptys atskleistos!
- Doc. Artūras Kilda: Nežinomi Faktai apie Jo Gyvenimą ir Medicininę Karjerą
- Artūras Raila: Įkvepianti biografija ir kūrybos kelias, kurį verta pažinti!
- Vaikiškas triratukas su rankena: patogus ir saugus pirmasis transportas
- Audronė Bubulienė: Nežinomi faktai apie jos gyvenimą ir partizanų kovų palikimą