Maisto netoleravimas - tai sąvoka, kurią pastaruoju metu girdime vis dažniau. Deja, dažnai šie žodžiai tariami kartu su nepatiklumu ar net pašaipa. Maisto netoleravimas ar jautrumas maistui yra labai dažnas reiškinys. Priešingai nei kai kurios alergijos, maisto netoleravimas nėra pavojingas gyvybei, tačiau tai sukelia nemažai problemų.
Kas yra maisto netoleravimas?
Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei.
Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
Maisto netoleravimo simptomai gali būti įvairūs virškinimo sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, nuolatinis energijos trūkumas, periodiškas galvos skausmas, pasikartojančios peršalimo ligos, antsvoris, odos problemos.
Maisto alergijos vaikams
Tai yra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Kad įvyktų alerginė reakciją, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant - pasireiškia alerginiai simptomai.
Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu.
Svarbu: jei suvalgius vieno ar kito produkto, 5 min.-2 val. laikotarpyje Jums pasireiškia tokie simptomai kaip burnos, gerklų, lūpų, liežuvio perštėjimas bei patinimas, staigus viso kūno bėrimas, pykinimas ir vėmimas, kraujo spaudimo sumažėjimas ar ištinka anafilaksinis šokas, tuomet gali būti įtariamas ne maisto netoleravimas, o greito tipo alerginė reakcija.
Kaip diagnozuojamas maisto netoleravimas ir alergija?
Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.
Alergijų diagnostiniais testais atliekamas žmogaus kraujo mėginio tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar žmogaus imuninė sistema, reaguodama į tam tikrus alergenus, pagamino specialius baltymus - IgE klasės antikūnus. Kuriant testus, pirmiausiai reikia identifikuoti alergiją sukeliančią tam tikro baltymo molekulę. Nustačius ją, prasideda testo kūrimas, jo veikimo optimizavimas, tikslumo ir patikimumo įvertinimas. Kiekviena alergiją sukelianti molekulė pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios gali turėti įtakos testo kūrimo procesui, todėl būtina atsižvelgti į tos molekulės fizikines ir chemines savybes.
Odos dūrio testas. Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
Odos lopo testas. Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.
Padidėjęs IgE antikūnų kiekis kraujyje rodo paciento įsijautrinimą. Vieno tyrimo metu galima išsitirti įsijautrinimą net keliems šimtams skirtingų alergenų. Šis testas labai naudingas, jei turite daugybines alergijas. Tačiau čia taip pat pasitaiko klaidingai neigiamų ar klaidingai teigiamų rezultatų.
Klaidingai teigiami ir neigiami rezultatai
Klaidingai teigiami rezultatai atsiranda, kai testas rodo reakciją į alergeną, kuriam iš tikrųjų žmogus nėra jautrus. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, tiriant maisto alergijas netikslumų testuose gali pasitaikyti, nes virškinimo metu mūsų organizmas suskaido baltymus, ir prieš tuos mažesnius fragmentus IgE antikūnai nepasigamina.
Kita klaidingai teigiamo rezultato priežastis - kryžminis reaktyvumas. Pavyzdžiui, žemės riešutai yra ankštiniai augalai, kuriems priklauso ir pupelės, žirniai, lęšiai. Testas gali parodyti reakciją į pupeles, nors, iš tikrųjų, žmogus gali turėti alergiją tik žemės riešutams. Taip yra todėl, kad šie ankštiniai augalai turi panašų baltymą, kurį ir aptinka testas.
Klaidingai neigiami rezultatai gali būti gauti, kai tyrimas nenustato alergijos, tačiau žmogus jaučia alergijos simptomus. Be to, odos dūrio testai gali būti atlikti nesėkmingai dėl juose naudojamo alergeno ekstrakto tipo. Alergenų ekstraktai yra baltymų mišiniai paruošti iš, pavyzdžiui, tam tikro maisto, dulkių erkučių, augintinių epitelio ląstelių ar augalų žiedadulkių. Baltymų kiekis naudojamuose ekstraktuose gali labai skirtis, nes ekstrakte gali iš viso nebūti alergizuojančio baltymo, todėl alergijos nenustatysime. Dėl šios priežasties gali reikėti atlikti papildomus tyrimus - pavyzdžiui, kraujo tyrimą, nustatyti IgE antikūnus, kad įsitikintume tyrimo rezultatų tikslumu.
Maisto netoleravimo testai: ar jie patikimi?
Klinikose, ypač privačiose, dažnai siūlomi maisto netoleravimo kraujo testai. Tačiau šių testų nauda ir patikimumas yra abejotini, nes IgG antikūnai susidaro kaip normalus organizmo imuninis atsakas į maiste esančius antigenus. IgG antikūnų buvimas rodo, kad organizmas susidūrė su tam tikrais maisto produktais, ir tai nėra nepageidaujama, šalutinė reakcija ar to maisto netoleravimas, todėl IgG antikūnai nėra laikomi patikimais markeriais, nustatant maisto alergijas, netoleravimą ar jautrumą. Organizmas gamina IgG antikūnus prieš tą maistą, kurį suvalgėme. Tai vyksta tiesiog natūraliai. Todėl IgG nustatymas, vertinant maisto netoleravimą, yra ginčytinas. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad nekalbu apie tuos tyrimus, kuriais nustatomi virškinimo fermentų trūkumai.
„Maisto netoleravimo testų gydytojai dietologai ir gydytojai alergologai nenaudoja savo kasdieniame darbe, kadangi šie testai nėra validuoti medicinos prasme. T. y., šio tyrimo patikimumui nepakanka įrodymų, todėl jo nėra jokiose gydymo, diagnostikos gairėse, kurias rekomenduotų medicinos organizacijos, specialistų draugijos“, - teigia dr. E.
Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė taip pat pastebi, kad nors maisto netoleravimo testai skamba mediciniškai, visgi jie medicininėje praktikoje nenaudojami. „Maisto netoleravimo testai, kad ir kaip skambėtų mediciniškai, visgi nėra validuoti ir klinikinėje praktikoje gydytojų dietologų nenaudojami. EAACI Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos maisto alergijos ir anafilaksijos gairėse teigiama, kad šie tyrimai nėra patvirtinti ir negali būti rekomenduojami maisto alergijų diagnostikai. Imunoglobulinai IgG negali niekaip būti susiję su klinikiniais simptomais ar liga. Žinoma, kad maistui specifinis imunoglobulinas IgG4 rodo, kad organizmas susidūrė su tam tikrais maisto komponetais, kuriuos imuninė sistema atpažįsta kaip ne savo baltymus. Paprastai sakant, testo rezultatai rodo, ką jūs valgote, o ne tai, ko mistiškai netoleruojate. EAACI rekomenduoja nenaudoti šių testų jokiai diagnostikai.
ImuPro testas
Įtariantiems tam tikro maisto ar jo priedų netoleravimą bei siekiantiems išvengti nepageidaujamų simptomų ir sveikatos problemų žmonėms „Gijos Klinikose“ siūlomas maisto netoleravimo tyrimas - ImuPro. Esant padidėjusiam jautrumui maistui, žmogaus imuninė sistema reaguoja į maisto produktus ir gamina specifinius IgG antikūnus. Didelis antikūnų kiekis atspindi organizme vykstančius lėtinius uždegiminius procesus, dėl kurių pasireiškia įvairūs negalavimai. ImuPro tyrimu galima nustatyti, kurie konkrečiai maisto produktai sukelia nepageidaujamas organizmo reakcijas, ir, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pasirinkti efektyvų būdą būklei pagerinti. Šiam tyrimui atlikti imamas veninis pacientų kraujas. Maisto netoleravimo tyrimas - ImuPro nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo, yra tinkamas įvairaus amžiaus ir lyties asmenims, net žindančioms moterims ir vaikams nuo 2 metų amžiaus.
- ImuPro Screen - tiriami 22 maisto produktai. Šis diagnostinis tyrimas padeda lengvai ir greitai nustatyti, ar yra padidėjęs jautrumas maistui. Atlikę tyrimą, pacientai gauna trumpą tikslių rezultatų ataskaitą, tačiau mitybos rekomendacijos nepateikiamos.
- ImuPro Basic - tiriami 90 pačių populiariausių maisto produktų, tokių kaip įprasti mėsos, daržovių, vaisių, grūdų, pieno produktai ir vištų kiaušiniai.
- ImuPro Complete - tiriami 270 maisto produktų ir priedų (įskaitant ImuPro Basic 90 maisto produktų). Be įprastų mėsos, daržovių, vaisių, javų, pieno produktų ir kiaušinių rūšių, tiriamos ir jų alternatyvos, specifiniai tam tikro regiono maisto produktai, daugybė prieskonių, arbata, kava, vynai, tirštikliai bei konservantai.
Identifikavus netoleruojamus maisto produktus, jie pašalinami iš raciono, bet po kurio laiko galima bandyti juos vėl susigrąžinti, tačiau būtina atidžiai stebėti organizmo reakcijas.
Gydymas ir ką daryti, jei įtariate maisto netoleravimą?
Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje. Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto.
Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija,gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Jei įtariate, kad galimai netoleruojate kurio nors produkto, nebūtina iš karto darytis tyrimo - galima paeksperimentuoti ir, pavyzdžiui, mėnesiui paeiliui atsisakyti populiariausių ir dažniausiai pasitaikančių netoleruotinų produktų - glitimo, karvės pieno ir jo produktų, kiaušinių. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad kartais, atsisakius tam tikrų produktų, galima prisidaryti daugiau žalos, nei naudos. Identifikavus probleminius produktus ir juos eliminavus, nepageidaujami simptomai turėtų išnykti.
Panašus:
- Ar Nėščiosioms Tikrai Saugus Skrydis Lėktuvu? Sužinokite Faktus ir Patarimus!
- Ar Tikrai Verta Vaiką Kelti Į Vyresnę Grupę Darželyje? Ekspertų Atsiliepimai Ir Naudingi Patarimai
- Ar Tikrai Verta Skiepyti Vaikus Nuo Gripo? Nauda, Rizikos ir Ekspertų Nuomonės
- Neįtikėtini Sveikinimai 40 Gimtadienio Proga – Pasveikinkite Išskirtinai!
- Gefilus bakterijos kūdikiams: nauda, vartojimas ir atsargumo priemonės