Dėl prastų moksleivių mokymosi rezultatų dažniausiai kaltinama mokykla ir švietimo sistema, tačiau mokslininkai atskleidžia, kad kaltinti tik mokyklos negalima. Kaip vaikui sekasi mokykloje, lemia ne tik tėvų išsilavinimas ir darbas, bet ir namie turimas turtas - pavyzdžiui, automobilis, televizorius ar indaplovė.
Socioekonominis statusas ir mokymosi rezultatai
PISA tyrimo metu žiūrima ne tik į mokinių žinias, bet ir į socialinę, ekonominę ir kultūrinę moksleivių aplinką. Vienu žodiu visa tai apibūdinama kaip socioekonominis statusas. Vertinant jį atsižvelgiama, kiek mokinio namuose yra:
- Kultūrinių išteklių (klasikinės literatūros, poezijos knygų, meno kūrinių)
- Mokymosi išteklių (ar mokinys turi rašomąjį stalą, ramią mokymuisi skirtą vietą, žodynų, techninių žinynų)
- Turimus informacinių technologijų išteklius (kompiuterį, mokomąją programinę įrangą, prieigą prie interneto)
- Materialinius išteklius (indaplovę, DVD grotuvą, mobiliųjų telefonų, televizorių, kompiuterių, automobilių, vonios ar dušo kambarių skaičių).
Taip pat šiam rodikliui nusakyti svarbus ir mokinių tėvų, ypač motinos, išsilavinimas, įsidarbinimo statusas ir jų darbo pobūdis - kvalifikuotas darbas ar ne.
Pasak M. Stundžos, poezijos knygų ar meno kūrinių turėjimas rodo, kad mokinio tėvai gali skirti dalį pinigų ne tik būtiniausioms reikmėms. Dėl to daroma prielaida, kad pasiturintys tėvai gali skirti daugiau pinigų vaikui lavinti, leisti lankyti būrelius. Be to, tikriausiai jie patys mėgsta skaityti, tobulėti, todėl tikėtina, kad bandys sudominti tuo užsiimti ir savo vaiką. Visa tai didina vaikų mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savimi, geresnius mokymosi rezultatus.
M. Stundžos teigimu, jau ne vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad socioekonominė padėtis ir mokinių pasiekimai visose šalyse glaudžiai susiję. PISA 2012 m. tyrime nustatyta, kad tirtose šalyse vidutiniškai rezultatų skirtumas tarp žemiausios ir aukščiausios socioekonominės padėties mokinių yra net 90 taškų. Lietuvoje šis skirtumas siekia 83 taškus.
Tėvų išsilavinimas ir įtaka vaikams
Pasak M. Stundžos, dažnai kalbama ir apie tai, jog visų pirma reikėtų rasti būdų, kaip kuo daugiau tėvų įtraukti į ugdymo procesą. Su tuo tiesiogiai susijęs yra ir tėvų įgytas išsilavinimas. „Juk jeigu tėvai neturi žinių, jie negali tiesiogiai padėti ir savo vaikams. Be to, labiau išsilavinę tėvai turi galimybę gauti geriau apmokamą darbą, kas sąlygoja geresnes vaikų mokymosi sąlygas. Taigi matome, kad tėvų išsilavinimas, įsidarbinimo statusas ir darbo pobūdis glaudžiai susiję“, - sakė M. Stundža.
Tai pagrįsta tyrimais: aukštesnes pareigas užimančių tėvų vaikai pasiekia 72 taškais aukštesnių rezultatų, labiau išsilavinusių tėvų vaikai lenkia mažiau išsilavinusius tėvus turinčius savo bendraamžius 83 taškais. Reikalas tas, kad paprastai daugiau gyvenime pasiekę tėvai skatina aukštumų siekti ir savo vaikus.
Tyrimai taip pat parodė, kad dirbančių tėvų vaikai pasiekia aukštesnių rezultatų. Tai, sako M. Stundža, gali reikšti keletą dalykų. Pirmasis - net ir nedirbdami tėvai nėra linkę padėti savo vaikams mokytis. Antra - labiau tikėtina, kad nedirbantys tėvai nesugeba aprūpinti šeimos ne tik materialiai, gali būti ir moralinių, vertybinių šeimos problemų. Galbūt mokslas šioje šeimoje nėra didžiausias prioritetas.
Kaimo ir miesto skirtumai
Miesto mokyklas lankantys mokiniai pasiekia kur kas aukštesnių rezultatų nei kaimo mokyklų penkiolikmečiai, tad kyla klausimas, ar kaime gimę vaikai nėra pasmerkiami prastesniam išsilavinimui. „Viena vertus, galime atsakyti - taip, jiems sudarytos žymiai nepalankesnės sąlygos, tačiau, antra vertus, neturėtume tai laikyti aksioma. Net ir kaimuose yra mokinių, pasiekiančių aukštesnių rezultatų negu miesto mokyklose, tiesiog ten jų žymiai mažiau“, - aiškina PISA nacionalinio tyrimo koordinatorius M. Stundža. Jo nuomone, reikėtų imtis reikiamos švietimo politikos, nukreiptos ir į socialinės, ir į švietimo padėties kaime gerinimą.
Ką reikėtų keisti, kad rezultatai būtų geresni?
Edukologės teigimu, neužtenka švietimo sistemos tiesiog keisti. Reikia aiškiai žinoti, į ką, dėl ko ir kaip keisti. J. Dudaitė atkreipė dėmesį, kad kituose reikšminguose tarptautiniuose švietimo tyrimuose (IEA TIMSS, IEA PIRLS) Lietuvos mokinių pasiekimai yra žymiai aukštesni.
J. Dudaitė aiškina, kad mokinių pasiekimus veikia labai daug veiksnių - tiek namų aplinkos, tiek mokyklos, tiek klasės ir paties mokinio. Svarbią vietą mokykloje užima mokytojo asmenybė ir gebėjimas motyvuoti mokinį, uždegti noru mokytis. „Kai tas noras atsiranda, tampa nebesvarbu, kiek labai iliustruoti vadovėliai, ar naudojamasi išmaniosiomis lentomis, ar tik kreida - užsidegimas ves mokinį pirmyn. Tačiau norint tą motyvaciją mokinyje sužadinti, savo vietą randa ir išmaniosios lentos bei visos kitos aktyvių mokymosi metodų gudrybės“, - mano pašnekovė.
Jos nuomone, Lietuvos mokykla su savo turimais ištekliais ir galimybėmis galėtų didžiausią dėmesį skirti būtent mokinių motyvacijos mokytis kėlimui.
Tėvo vaidmuo vaiko intelektui
Intelektas. Iš kur jis atsiranda? Kaip jis susiformuoja? Šie ir panašūs klausimai vienodai domina ir tėvus, ir vaikų neturinčius žmones. Žinoma, jeigu vaikas auga be tėvo, tai nereiškia, kad jis bus neprotingas. Vis dėlto, jo buvimas stiprina vaiko intelektą. Tokią išvadą padarė Kanados tyrėjai iš Konkordijos universiteto.
Tyrimui vadovavusi Erin Pougnet padarė kiek netikėtas, tačiau dėmesio vertas išvadas. Ji teigia: „Jeigu ankstyvoje vaikystėje ir prieš brendimą yra tėvas, vaikai turi mažiau elgesio problemų ir aukštesnį intelektą. Pasak Erin Pougnet, vaiko gyvenime tėvas atlieka ypatingą vaidmenį, jis yra „tas, kuris nustato ribas ir struktūrą”.
Psichologė Sandra Velasquez parašė knygą apie vaikų auklėjimą, kurioje aiškina, ką iš tikrų reiškia geras tėvas. Pasak psichologės, jam reikia sveiko pasitikėjimo savimi. Tai apima ne tik savo stipriųjų pusių rodymą, bet ir gebėjimą susidoroti su savo trūkumais. Be to, tėvas turi suvokti savo vaiko vystymosi etapus. Jie dažnai keičiasi, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Ne mažiau svarbus yra ir tėvų bendravimas.
Psichologė Sandra Velasquez šia prasme tėvą vadina „tapatybės kūrėju”. Ir berniukai, ir mergaitės tėvo padedami susiformuoja savąjį „aš”. Tai, kaip tėvas sprendžia problemas, tiesiogiai daro įtaką jo sūnaus gebėjimui spręsti problemas. Neprivalai būti biologinis tėvas, kad teisingai atliktum jo vaidmenį ir taip prisidėtum prie vaiko vystymosi.
Kanados mokslininkai padarė išvadą, kad šio vaidmens atlikimas nepriklauso nuo to, ar tėvo vaidmenį atliekantis vyras yra biologinis to vaiko tėvas. Mokslininkai įsitikinę, kad neprivalo. Lemiantis veiksnys yra artumas, ryšys, kuris sieja tėvą su vaiku.
Vis dėlto, dėl vieno galima visiškai sutikti, kad tėvo artumas gali teigiamai paveikti vaiką. Taigi tėvai turi didelę atsakomybę ir galimybę daryti įtaką svarbiems savo vaikų raidos veiksniams. Nenuostabu, kad nemaža dalis šios sėkmės yra susiję su tėvais.
Sėkmingų vaikų tėvų bruožai
Mokslininkai nustatė, kad daug pasiekusių vaikų tėvai turi šį tą bendro:
- Jie verčia vaikus padėti namų ruošoje. J. Lythcott-Haims įsitikinusi, kad tie vaikai, kurie augdami dirbo namų ruošos darbus, užauga tokiais darbuotojais, kurie moka dirbti kartu su bendradarbiais, yra labiau empatiški, nes jie tiesiogiai žino, kas yra pastangos, ir sugeba nepriklausomai nuo kitų imtis užduočių.
- Jie moko savo vaikus socialinių įgūdžių. Du dešimtmečius trukęs tyrimas parodė, kad socialiai kompetetingi vaikai, galintys be raginimo bendrauti su savo bendraamžiais, būti paslaugūs kitiems, suprasti jų jausmus ir savarankiškai spręsti problemas, iki 25 metų amžiaus kur kas dažniau baigia universitetą ir turi darbą nei tie, kurių socialiniai įgūdžiai riboti.
- Jie turi didelių lūkesčių. Tėvai, kurie savo vaiko ateityje regi universitetą, regis, nukreipia savo vaiką to tikslo link, nepriklausomai nuo savo pajamų ir kitų dalykų. Kitaip tariant, vaikai siekia pateisinti savo gimdytojų lūkesčius.
- Jie turi gerus tarpusavio santykius. Vaikams iš itin konfliktiškų šeimų, gyvenančių kartu ar išsiskyrusių, dažniausiai sekasi prasčiau nei tiems vaikams, kurių tėvai gerai sutaria.
- Jie turi aukštesnį išsilavinimą. 2014 metais tyrimą atlikusi Mičigano universiteto psichologė Sandra Tang nustatė, kad koledžą ar universitetą baigusios motinos kur kas dažniau užaugina vaikus, kurie pasiekia tokį patį išsilavinimą.
- Jie anksti pradeda mokinti savo vaikus matematikos. 2007 metais atlikta 35 tūkstančių ikimokyklinukų JAV ir Kanadoje metaanalizė parodė, kad ankstyvi matematiniai įgūdžiai gali turėti didžiulį privalumą.
- Jie kuria santykius su savo vaikais. 2014 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 243 skurde gimę žmonės. Paaiškėjo, kad pirmaisiais trejais gyvenimo metais „jautrų rūpinimąsi“ jautę vaikai ne tik pasiekė geresnių akademinių rezultatų vaikystėje, bet ir turėjo geresnius tarpusavio santykius ir didesnius akademinius pasiekimus skaičiuodami ketvirtą dešimtį.
- Jie yra mažiau įsitempę. Motinos patiriamas stresas, ypač jeigu motina įsitempusi dėl žongliravimo tarp darbo ir mėginimo surasti laiko vaikams, gali prastai veikti vaikus.
- Jie pastangas vertina labiau nei klaidų vengimą. Jeigu vaikams kartojama, kad jie gerai atliko testą dėl įgimto intelekto, tai sukuria „fiksuotą požiūrį“. Jeigu tėvai jiems sako, kad testas pavyko dėl įdėtų pastangų, taip formuojamas „augimo požiūris“.
- Šiose šeimose mamos dirba. Kaip atskleidė Harvardo verslo mokyklos atliktas tyrimas, daug naudos gauna tie vaikai, kurie auga su dirbančiomis motinomis.
- Aukštesnis jų socioekonominis statusas. Kuo didesnės tėvų pajamos, tuo aukštesni jų vaikų mokslo pasiekimai.
- Jie yra daugiau „autoritetingi“ nei „autoritariniai“ ar „liberalūs“. Idealiausias variantas - autoritetingi tėvai. Vaikas auga gerbdamas autoritetą, tačiau nesijaučia to autoriteto gniuždomas.
- Jie moko charakterio tvirtumo. Apibrėžtas kaip „polinkis išlaikyti susidomėjimą ir pastangas siekiant ilgalaikių tikslų“, A. Duckworth tyrime šis bruožas siejamas su išsilavinimo lygiu, pažymių vidurkiu ir kitais panašiais pasiekimais. Tai tarsi mokymas vaiko įsivaizduoti ateitį ir įsipareigoti ją susikurti.
Panašus:
- Šokiruojanti Skyrybų Statistika Lietuvoje: Kaip Tai Keičia Vaikų ir Tėvų Gyvenimus?
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Vaiko Priežiūros Išmoka Seneliams Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti Apie Sąlygas ir Teisinį Reglamentavimą!
- Nuo Kelių Metų Galima Vežti Vaiką Be Kėdutės: Svarbiausi Įstatymai ir Patarimai