Širdies ritmas - tai kiek kartų per laiko vienetą (dažniausiai minutę) susitraukia širdis. Pulsas - tai, kai kraujas veržiasi į arteriją, nuo širdies susitraukimo, ir tai sukuria tarsi išsiplėtimą. Gydytojos teigimu, žmogaus pulso dažnis kinta įvairaus amžiaus laikotarpiu. Todėl vaiko ir suaugusio žmogaus pulsą reikėtų vertinti skirtingai.
Normalus širdies ritmas skirtingais amžiaus tarpsniais
Pasak O. Dobilienės, naujagimių (nuo gimimo iki 4 savaičių) pulsas gali siekti iki 160-200 kartų per minutę, vaikų nuo 1 iki 3 metų - 90-150 kartų per minutę. Tuo tarpu, mokyklinio amžiaus (5-12 metų) pulsas gali siekti 70-120 kartų per minutę, o paauglių (13-18 metų), kaip ir suaugusiųjų, 60-100 kartų per minutę. Žmogaus, kuris yra 18 metų arba vyresnis, širdies ritmas ramybės būsenoje yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę.
Reikėtų sunerimti, kai padidėjęs širdies susitraukimų dažnis siekia daugiau nei 100 kartų per minutę, medicinoje vadinamas tachikardija, o retas širdies ritmas, kai jis mažesnis nei 60 kartų per minutę, apibūdinamas bradikardijos terminu.
Kaip nustatyti savo pulsą?
Savo pulsą apskaičiuoti galite naudodamiesi kraujospūdžio matuokliu ar pulsometru. „Dažniausiai pulsas matuojamas riešo srities pusėje ties nykščio pagrindu paspaudus viduriniu ir rodomuoju pirštu. Taip pat jį galima pamatuoti čiuopiant kakle ties miego arterija arba ties vidiniu alkūnės linkiu. Nustatant pulso dažnį naudojamas laikrodis arba chronometras. Tvinksėjimą galima skaičiuoti 60 sekundžių arba 15 sekundžių ir rezultatą padauginti iš 4. Šis matavimas rodys apytikslį pulso dažnį ramybės būsenoje“, - pataria kardiologė O. Dobilienė.
Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais
Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti dėl arterijų sienelių standumo, įvairių organizmo pokyčių ir gyvenimo būdo.
Vaikų kraujo spaudimas
Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg.
Paauglių kraujo spaudimas
Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
Suaugusiųjų kraujo spaudimas
Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo.
Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas
Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Veiksniai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi
Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.
- Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą.
- Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
- Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius.
Aukštas ir žemas kraujo spaudimas
Kraujo spaudimo pokyčiai - tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujo spaudimas - gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)
Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.
Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos
Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.
Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą - vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.
Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.
Kraujospūdžio matuoklių tipai
- Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai. Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais.
- Automatiniai matuokliai. Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą.
- Pusiau automatiniai matuokliai. Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane.
Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?
Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:
- Naudojimo dažnumas ir tikslumas.
- Matavimo istorijos saugojimo galimybė.
- Ekrano dydis ir duomenų aiškumas.
- Papildomos funkcijos.
- Kaina ir patikimumas.
Širdies ritmo zonos
Širdies ritmo palaikymas vienoje ar kitoje zonoje leidžia pasiekti bei reguliuoti tinkamą apkrovos lygį, taip sudarant galimybę lengviau pasiekti savo tikslų. Norint tinkamai išnaudoti širdies ritmo zonas, tikslinę zoną reikia pasirinkti atsižvelgiant į savo fizinio pasirengimo lygį bei siekiamus tikslus. Taip pat reikia nepamiršti, kad kūnas negali palaikyti aukšto širdies ritmo ilgą laiko tarpą, be to, tai gali būti pavojinga.
- Apšilimo zona. Šioje zonoje širdies ritmo reikšmė siekia apie 50-60 % maksimalios vertės. Tai yra pati lengviausia zona, kuri tinkama pradedantiesiems. Treniruotės metu nepraleiskite apšilimo zonos, nes ją praleisdami galite padidinti riziką gauti traumą.
- Riebalų deginimo zona. Šioje zonoje efektyviausiai deginami riebalai. Širdies ritmas sudaro 60-70 % maksimalios vertės.
- Aerobinė zona. Treniruotė šioje zonoje verčia Jūsų širdį bei plaučius dirbti sunkiau. Tai lavina širdies darbo bei deguonies pernešimo į raumenis sistemos pajėgumą.
- Anaerobinė zona. Kuomet širdies ritmas pasiekia 80-90 % maksimalios vertės, kūnas pereina į anaerobinės treniruotės režimą. Tai reiškia, kad deguonis tampa ne pagrindiniu ląstelių kuru ir raumenyse pradedama gaminti pieno rūgštis. Anaerobinė treniruotė yra tinkama norint padidinti raumeninę masę ir lavinti raumenų jėgą.
- Maksimalaus krūvio zona. Šioje zonoje širdies darbas siekia 90-100 % pajėgumo. Tai labai didelio intensyvumo zona. Aukšto pasirengimo (pajėgumo) sportininkai gali tik trumpą laiko tarpą išlaikyti tokio dydžio apkrovas.
Sportininko širdies ritmas gali būti 40 tvinksnių ir retais atvejais, dar mažiau, ramybės būsenoje per minutę. Paprastai kuo sveikesnis esate, tuo jūsų širdies ritmas yra mažesnis.
Širdies ritmas sudaro 60-70 % maksimalios vertės. Treniruotė šioje zonoje verčia Jūsų širdį bei plaučius dirbti sunkiau. Tai lavina širdies darbo bei deguonies pernešimo į raumenis sistemos pajėgumą. Kuomet širdies ritmas pasiekia 80-90 % maksimalios vertės, kūnas pereina į anaerobinės treniruotės režimą. Tai reiškia, kad deguonis tampa ne pagrindiniu ląstelių kuru ir raumenyse pradedama gaminti pieno rūgštis. Anaerobinė treniruotė yra tinkama norint padidinti raumeninę masę ir lavinti raumenų jėgą. Šioje zonoje širdies darbas siekia 90-100 % pajėgumo. Tai labai didelio intensyvumo zona. Aukšto pasirengimo (pajėgumo) sportininkai gali tik trumpą laiko tarpą išlaikyti tokio dydžio apkrovas.
Kraujo spaudimas - tai vienas pagrindinių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių.
Suaugusiam vyrui: 220 - (jūsų amžius)=(maksimalus širdies susitraukimų dažnis). Suaugusiai moteriai: 226 - (jūsų amžius)=(maksimalus širdies susitraukimų dažnis).
Paprastai kuo sveikesnis esate, tuo jūsų širdies ritmas yra mažesnis. Sportininko širdies ritmas gali būti 40 tvinksnių ir retais atvejais, dar mažiau, ramybės būsenoje per minutę.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Neįtikėtina Tiesa Lotyniškai: Galingiausios Sentencijos ir Posakiai, Kurie Keičia Mąstymą!
- Šokiruojanti tiesa apie žmonijos kilmę: evoliucija ar kūrimas – kas iš tiesų valdė mūsų likimą?
- Nustebsite: Ar prietarai apie gandrus ir vaikus iš tiesų turi pagrindo?
- Ar nėštumo testai visada rodo teisingą rezultatą? Sužinokite apie tikslumą ir svarbiausią priežiūrą!
- Paskutinė Zodiako Ženklo Diena: Atraskite Slaptas Likimo Ir Energetikos Paslaptis!
- Šilčiausi Sveikinimai Gimus Anūkui – Gražiausi Ir Nuoširdžiausi Tekstai